Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Va čia tai topas

Žmogai yra tokie savininkiški, kad va ėmė ir dievus išsidalijo Jaučiu, atėjau paskutinė, ir man nė vieno nebeliko

As manau kad Dievas yra vienas. Kad kiekvienas musu turi savyje savo asmenine Dievo kibirksti.

Na kodel gi jums neliko, jus turite savaja kibirksti ir suoprati apie Dieva. Ir ta kibirkstis ir suopratis yra jusu asmeninis.

Bet juk jums svarbu gi ne diskutuoti, o pereiti i asmeniskumus ir islieti savo pagieza. Jei isties, jums tai padeda pasijausti geriau, prasom, negaila.

Vat vat, todėl taip ir sunku diskutuoti.

Taigi minėjote, kad krikščionė. O tai ne pas jus krikščionis Jėzus kankinosi ir dabar nori, kad ir visi žmonės kankintųsi?
Papildyta:

Niekada nesusimąstėte kodėl pvz. gyvūnijos pasaulyje nėra tokio dalyko kaip gėda?
Tikrai džiaugiatės, kad jums buvo primesta gėda, buvote verčiama, provokuojama gėdytis?

Niekur ir niekada neminejau kad esu krikscione. As net nesu priemusi kriksto. Taigi, kazka painiojate.
..................

As labai dziaugiuosi, kad butent sazine, gedos jausmas, del amoralaus SAVO elgesio, o ne primestinio neva is lempos gedos jausmo, nesitapatinu su gyvunais, kurie to jausmo neturi.
Juo labiau as manau, kad butent sazine zmogu daro zmogumi-dievo kuriniu, o ne vien gyvu padaru.
Sazine yra suvokimas kas yra geris ir blogis. Beje buten tevu apreiga, aukleti vaikus skirti geri nuo blogio. Geda yra viena is atgailos formu, galima sakyti pirminis zingsnis atgailai, kuris skatina apmastyti savo vaiksmus ir ju pasekmes.

tai gal imkite aiškiau rašyti ir neminėkite tada krikščionių, nesiremkite jais, jei jau nesate su jais?
cituoju jus: "Kalbu apie DIEVA MEILE. Nes pagrindineje krikscionio maldoje akcentuojama MEILE sau ir artimam savo. Apeliuojama i gailestinguma, supratinguma, pakantuma savo ir kito klaidom."

O aš manau, kad (atmetant vaikystę aišku, nes vaikas yra vaikas, kitas supratimas), kad reikia iš karto veikti taip, kad neprieštarautum sau, savo įsitikinimams niekada ir neteks patirti gėdos. Jei žmogus patiria gėdą, jis nesubalansuotas kažkoks, pasimetęs

Prieniu isvadas, kad jus visai nesigilinat i tai kas Jums rasoma.
As esu agnostikas ir tuo viskas pasakyta. Neatmetu nei vienos religijos, nes manau kad kiekviena religija yra Dievo isminties lobynas, pateiktas konkreciai grupei zmoniu pagal ju galimybes suvokti jo tiesas. Todel as gilinuosi i visas religijas. Ir neketinu riboti savo akiracio-supratimo apie Dieva. Tai pagrindinis agnosticizmo principas.

Sioje temoje, argumentu pasirenku krikscionims suprantama tiesas. Nes jei vadovautis statistika diduma Lietuvos zmoniu krikscionys. Bet kodel gi ne, galima padiskutuoti remiantis viena is Budizmo atsaku, tarkim Daoizmu. Toje religijoje isvis nera Dievo kaip tokio, kuris yra suprantamas krikscioniui, judejui, musulmonui.

Jus blogai manote. Kiekvienas salyginai normalus zmogus, patiria geda jei padaro amoralu veiksma. Sociopatas, kuris turi atskira morales suvokima, jis skiriasi nuo sociumo, del to ir vadinasi SOCIOpatas.
Gyvenimas nera vienareiksmiskas ir nesidalina vien i juoda ir balta. Jame yra daugiau pustoniu, neretai zmogus turi rinktis ne vien tarp gerio ir blogio, pasitaiko kad tenka rinktis tarp blogio, vertinant kuris is to blogio mazesnis, ar didesnis. Ir jei pasirinkai mazesni blogi, blogis nenustoja buti blogiu, o sazine turintis zmogus butinai tai suvokia ir jaucia geda, sazines grauzati, nors jo pasirinkimas ir buvo moralus-teisingas atsizvelgiant i pasirinkimo aplinkybes.

Kaip ir vaikysteje taip ir veliau, gaudavau savotiska pamoka is visko. "Klupeti ant zirniu" teko pora kartu dar pries mokyklos laikus. Gyvenimo pamokos buvo labai teisingos, labai pamokancios, niekaip negaleciau to priskirti jokioms karmoms, bet galiu pastebeti kaip ta vadinama karma tikrai veikia kitus, kurie elgiasi labai blogai. As moku atleisti ir sau , ir kitiems, bet turiu pasirinkima ir neatleisti
As netikiu jokia religija ir nesimokiau jokiu religiniu knygu vaikysteje. Religines knygas pradejau skaityti tik virs 30ties, todel galejau palyginti ka raso ten ir kas tiko mano gyvenimo pamokose. Man ne viena religija netiko pagal mano gyvenimiska patirti- ukiskai tariant

Bet kitiems turbut tinka, nes jie priskiria patirti knygoms, kaip jose parasyta, jas perskaite vaikysteje, o ne gyvenimo patirti ir pamokas. Tikiu kad tas knygas zmones irgi parase is savo patirties , o ne tik gime ir nepatyre...
Taigi biblijos ar dekalogo man asmeniskai nera niekas parases, todel kaip ir bendras horoskopas, man jos netinka
Yra graziu dalyku , yra idomiu pamokymu visose jose As nieko pries jas ir neturiu, lygiai kaip ir pries jokia religija, tik man jos visai nereikalingos tam kad tiketi Dievu. Be ju ismoke tiketi, be ju ir tikiu.
Kartais kai reikia kazkam atsakymo , atverciu reikiama puslapi, tik tiek...
Jums jusu tikejimas tinka ir patinka, kitiems ju tikejimas nepatinka, todel iesko kitu....O man tikejimo i religija nereikia visai.
As Dievu tikiu dar stipriau ir todel kad ji maciau
Kaip nekaikurie cia prirasineje man visokiausiu ligu veliau pripazino taipogi kad yra ir daugiau maciusiu, bet matyt temoka bendrauti tik puolimo ir gincu budu, nes matyt tokias Dievais tiki Neverta gaisti laiko gincams

Atrodo tiek situacijų žinau, bet nesugalvoju dabar tokios, kodėl turėčiau rinktis mažesnį blogį, dėl kurio būtų gėda? Gal geriau visai nesirinkti tada, palikti gyvenimo, gamtos savieigai? Galite pavyzdį pateikti?

Aibes ju:

Pats elementariausias ir manyciau suprantamiausias. Zudymas. Karys gindamas savo Tevyne nuzudo agresoriu. Salyginai normaliam-moraliam zmogui yra labai sunku atimti kito gyvybe, bet vardan savo gimtines, tautos islikimo, gidnamas kitu ir savo gyvybes nuo agresoriaus, zmogus privalo nuzudyti. Tai butinoji gintis, kai kalba eina arba agresorius nuzudys tave, ar kita niekuo nekalta asmeni, arba tu ji. As manau, zudymas yra vienareiksmis blogis, to veiksmo geriu nepavadinsi.

Man asmeniskai teko bendrauti su moterimi, kuri ginesi, agresorius zuvo, teismo buvo isteisinta. Ji iki siol masto, ar nebuvo kito kelio, gal turejo kita pasirinkima... Itariu, si dilema ja kankins iki mirties.
***********************

Vagyste kaip ir blogis. Bet tarkim pavogti bandele, tam kad pamaitinti mirstanti is alkio, i si veiksma privercia paziureti kitu kampu.

***********************

Informacijos nutylejimas, iskraipymas, kitap tariant melas. Moraliam zmogui tai irgi dilema, nes nevisada yra dorovinga TIESA mojuoti kaip bezdzione su granata.

Bet ar čia gėda? Kame? Būtent, kad tai arba pareiga kažkam, arba noras pačiam išlikti, gyventi. Suprantu, kad galima savęs gailėtis, kad pvz. kodėl gimiau tokioje vietoje, kur užėjo karas, kodėl man taip nepasisekė, kad teko tai išgyventi. Galima pykti dėl to ant likimo. Tai natūralu, bet gėdos čia neįželgiu niekaip.

Antras atvejis - irgi galima klausti kodėl, kodėl man? Kokia už viso to gali stovėti pamoka? Bet ar dėl to gėda? tai tiesiog gyvenimas.

Trečias pavyzdys iš viso juokingas. Čia reiktų didžiuotis, kad išgelbėjai gyvybę. Kas ta bandelė? Vėliau atmokėsi. Ar galų gale net tas išgelbėtasis padengs vėliau

Jei reikia meluoti, tai ir meluoji, nes nusprendei, kad taip geriau, kad reikia. Tai kame gėda?

***
Sunku jums turbūt, kažkaip komplikuotai mąstot, gyvenat, kankinatės. Nelabai tas ir Dievas padeda, ką?

Man patinka patarle "Protingi mokosi is kitu klaidu, o kvailiai is savu".
Todel as savo patirties nei menkinu, nei sureiksminu, bet pripazistu, kad ji itakoja mane. Kaip ir perskaitytos knygos, kurios skaitomos ne del kiekio, o todel kad yra penas smegenim. Ju deka praplateja mano akiratis pasaulio pazinimas. Ju deka as galiu pamatyti kia puse, kuria nebutinai privalau patirti savo kailiu. O tai velgi, mokymasis is kito praturtina.

Kiekvienas zmogs turi savo patirti, kuti vienaip ar kitaip itakoja jo tolimesni gyvenima.
As nesureiksminu perskaitytu knygu kieki, nei zmogaus amziaus kada jis jas perskaite. Nes perskaitytu knygu kiekis tai dar nereiskia, kad zmogus yra ispruses, ismintingas, nes svarbu ne kiekybe, o kokybe, tai tas ka zmogus sugebejo is tu knygu pasisemti. Kaip ir amzius, gali buti labai ismintingi vaikai, ar visiski kvailiai suauge zmones. Gyvenimo patirtis irgi, kaip ir knygos tampa reiksmingos kai turi svertus, suvokti esme, padaryti isvadas kitaip tariant mokytis is savo ir kito patirties.

As nesu tolerantiska bet kokiam smurtui, todel manau, kad smurtine patirtis yra NIEKINE, nes daugiau zalojanti nei ka nors mokinanti. Smurta pries vaikus naudoja tik tie kurie nesugeba, be smurto argumentuotai paaiskinti vaikui esme. Smurtas, tai nepagarbos vaikui-asmenybei israiska.

Kaip jau sakiau, as esu agnostikas, todel negaliu ir nenoriu apsiriboti viena religija. Man yra idomus pats pazinties procesas pradedant savimi ir baigiant Dievu. O kaip mes zinome zinios, kaip ir Dievas beribiai, tad jis niekada nesibaigs.

O aš manau, kad dievų yra daug, ir ne žmogus renkasi dievą. Žmogus tik žaisliukas dievų rankose, gaminantis reikiamas energijas. Kadangi viltis durnių motina, žmogus tiki, kad dievai mylintys, geri ir t.t. Maldos konkretiems dievams tik prijungia prie besimaitinančio energijomis agregoro.