QUOTE(Rivieramaya @ 2017 06 08, 05:12)
Kuriam?

Labas rytas visoms

Man asmeniškai moteriškumo tema paskutiniu metu groja pirmu smuiku. Tiesa, su savo šiurkščiais bruožais dirbu jau kiek metų ir kažkiek pašvelnėjau. Šiame gyvenime teko kovoti už būvį, teko remtis tik į pačią save, buvau įpratus viską daryti pati viena. Ir viskas pradėjo keistis tada, kai supratau, kad privalau perlipti per save ir pradėti prašyti pagalbos. O palengva atėjo ir suvokimas, kad nebenoriu būti boba- tanku. Todėl pradėjau domėtis, kas yra moteriškumas. Visada mėgau būti namie, kurti namuose atmosferą, santykius- šią prasme savas pareigas visada atlikau gerai. Tačiau reikėjo laiko, kol prisiminiau, kad namuose yra toks daiktas- veidrodis, kad reikia turėti savo kirpėją, kosmetologę, rūpintis garderobu. Aišku, jei turėčiau tik vieną vaiką, veidrodį būčiau anksčiau prisiminus, o kai trys- tai užtruko ilgiau nei derėtų. Tačiau yra kaip yra.
Vakar, galvodama apie tai, kas yra moteriškumas, pagaliau supratau, kodėl viena mano draugė kaip magnetas traukia vyrus, nors nėra išvaizdi (ją net gatvėje kviečia užeiti vyno išgerti): ji nebijo būti moteriška- niekada nesu mačius ją nešant ką nors sunkaus, ji niekuomet nesprendžia sunkesnių problemų viena, o randa, kas už ją viską padaro, ji savo elgesiu tiesiog priverčia vyrus šokinėti aplink ją ir patarnauti. Ir ji tikrai niekuomet netemptų baidarės, dviračio ar vaikų ant kupros, ji sako, kad nusipelnė gyventi komfortiškai. Taip ir gyvena.