Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Stebint jusu postus susidaro toks jausmas, lyg butumet besipesancios, bet ir viena be kitos negalincios buti seses:)

Jeigu neatmestumet paraleliniu gyvenimu ar reinkarnacijos galimybes, tai butu visai imanoma:)

Iš esmės, taip iš giliau pamąsčius, jau nieko nebegalima atmesti šioje Visatoje. Viskas įmanoma. Ir kuo daugiau gyvenu, tuo daugiau stebuklų pamatau

Tai akivaizdu...
Be to, šioje temoje nėra atsitiktinių žmonių...

Dievai yra ar ne, turim konkrecias gyvenimo instrukcijas ar ne, viska savaip interpretuojam ir patys savo elgesio normas susikuriam. Viskas labai supainiota ir niekas dorai neaisku. Vieni dalykai vieniems labiau tiketini nei kiti. O kai tiek informacijos- pagristos viesai/ asmenines ar tiesiog provokacines, tai nori nenori ji visa itakoja musu pasauleziura.

Matau kelis variantus: dometis konkreciom sferom ir tiketi, kad tai visa tiesa, ir tuo vadovautis ( religija, dvasine praktika, konkrecia filosofija ar mokslu). Tada tavo isitikinimai bus gilus, gyvensi ramiai ir uztikrintai, remsies savo krypties gairemis. Kas bus po mirties pats ir isitikinsi arba nusivilsi.

Dometis visom kryptim vienu metu ir gyventi nuolatinese paieskose, apsuptam klausimu. Toks svietimasis, saves ieskojimas, ivairus budai ir patirtys gali padaryti tave labai atviru viskam, bet tuo paciu zadeti daug svyravimu iki bus pasirinkta siauresne augimo forma. Kitu atveju nezinosi nei kokiu buti, nei kur pasukti, nei kokiom normom vadovautis ar kaip ziureti i savo gyvenima ir aplinka.

Trecias variantas. Dometis pakankamai, kad galetum palaikyti dialoga, butum priimtas i visuomene kaip " vienas is musu", dalyvaujant baznycios veikloj, laikantis tradiciju, viesai priimtu modeliu ar mados. Tokiu atveju busi ne vienas, butinai turesi bendraminciu buri, tenkinsies atsakymais be klausimu ir pagal juos gyvensi.

Gal viskas yra visai kitaip nei man atrodo, bet juk ir nesakau, kad tai informacija. Tai mano grubiai apdorota nuomone.

Tai ne taip daznai pasirenkami zmones is darbo aplinkos ar studiju, greiciausiai nebus tada marti is tos sferos nes jau darbe bus atsibode ta pati per ta pati sneketi ir daryti O geri vyrukai, su gerais atlyginimais ir perspektyvomis greit isgraibstomi
O siaip moteriai tai man visai atrodo gera profesija, labai lanksti ir laisva, nereikia butinai dirbti tam tikru valandu ir is namu gali dirbti, nereikia vaiku i darzelius grust galima ir po turputi namie dirbt, tai tikrai geriau nei dauguma profesiju, kur reikia dirbt po 10 -12 val ir jokiu galimybiu keliaut, keisti gyvenama vieta ir t.t. o sfera labai labai jau plati, jau nesneku apie atlyginima...
Papildyta:

Man sitas priimtiniausias, tik gal ne vienu metu , o viskuom dometis po truputi, neuzsidaryti, atvirai priimti visa gaunama info apdoroti per save ir atsirinkti, kas tinka , o kas ne.
O va ta kur pasukti ir kuom vadovautis ir turejau kaip gyvenimo tiksla, bet man pasake, kad tai vyriska savybe. bet visgi abejoju, manau ir moteris turi zinoti ta krypti, kur eina ir ka daro, galima tai vadinti kuryba, augimu, priezastim ir t.t. bet esme nuo to nesikeicia, reikia zinoti ka darai ir del ko darai, kad kazka padaryti...nu arba aisku galima ir nemastant gyvent siaip autopilotu, kaip jau buvo mineta gyvunu lygmenyje vadovaujantis instinktais...

As save priskirciau antram variantui. Siuo metu esu tu ieskojimu vidukeleje. Gal keliom myliom arciau. O ir kas pasakys kur tiksliai, kai objektyviu buti negalima.

Ir mane labai pleso buvimas nezinomybej. Kartais pagalvoju kaip lengva gyventi apsisprendusiems rimtai eiti ir tiems, kuriems gerai kur jie jau yra. Buna, kad persoku pas juos pasisveciuoti.

Esu linkusi pasikliauti faktais ir savo patirtimi. Faktai buna tiesiog svetimos patirtys arba matematika. Mokslas. Ir tai momrntais svyruoja. Asmenines patirtys irgu gali buti salygines. Zinat ir dar daugiau ne, kaip veikia pasamone, nervu sistema, elementari psichologija. O cia ir fantazija, ir savitaiga, ir saviapgaule vardan saugumo, zinojimo ramybes ir galiausiai tiesiog buvimo teisia.


Kada gaunu info, kunas kiek reaguoja. Bet dazniausiai ne. Kada tenka ziureti praejusius gyvenimus nieko nejauciu. Jokiu virpesiu. Pilnai gali buti mano minciu derinys. Tuo pat, buna fiziskai juntamos vibracijos, ateinacios su info. Tada neabejoju, kad tai tikra. Po kiek laiko tai atrodo nesamone ir jei kas galetu su irodymais patikrinti ir tai paneigti. As nesistebeciau. Kolkas kiti gaunantys info tai patvirtina. O gal mes visi ant vieno melagingo kablio? Jei esam didele halograma, itakojama isoriniu davikliu, tai maza ka gali mums transliuoti. Gal egzistuoja skirtingi kanalai ir skirtingi dazniai, skirtingos komandos ir nurodymai. Kas gali buti visiskai isitikinusiu? Manau nevertetu. Teisybe gali buti atnesama, leidziama suvokti gabaleliais. O koks tas didysis realybes luitas? Einu ir viskuo dvejoju. Tai labai nepatogus kelias, bet eiti pasroviui aba is vis neiti irgi nenoriu. Tokia ta " privalau zinoti" kaina.
Todel ir gyvenu ne is tikro, ir ne iki galo, ir is vis ar gyvenu. Tai labiau sastingio taskas ( del neatsakytu klausimu, o ne ju nekelimo).

O kadangi pasamone, auklejimas, iprociai ir kitu patirtis vistiek savo natas groja, tai os priestarauja vis gimstanciam dar kitokiam mastymui, kitokiai info. Ir viskas lauziasi, grumiasi, riesinasi kaip gali ir issieptais dantim laukia. Pulti ar nusileisti. Iprastam elgesiui ir poziuriui paprasciau nieko nekeisti. Seniai zinoma tiesa del patogumo zonos. Ne mano zodziai. Psicholigijos vadoveliu.

Ir gyvenu taip. Viena koja cia, kita cia. Nepatenkinta tuo kas esu, kaip gyvenu. Visiskai akla kokia turiu tapti.

Kaip matot, as visad pradedu is toli. Nes man kaip vanduo butina suprasti ir matyti dideli vaizda. Is kur eina saknys.
Po to prasideda sviestai sviestuoti, bet tai mano emociju ir minciu miskas. Tokia betvarke.


Gyventi susireiksminus, kad turiu kazka svarbaus nuveikti, kad turiu dalyvauti reiksminguoseprojektuose gali buti realus zenklas, kad turiu5 nenustoti stengtis ieskoti formod tai padaryti, arba mano nuomone apie savo potenciala yra nieko kito, o tik riebus ego ir meiles/demesio stoka.

( ar neuzblokuos manes uz plepadienius?)

Pas mane pirmas variantas, todėl esu viskuo patenkinta ir jau rami. Šiuo metu kaip tik per praktikas susigrąžinu kas man priklauso

Apie moteriskuma.

Nepamenu kur skaiciau, bet linkusi priimti, kad kiekviename asmenyje yra ir moteriskos, ir vyriskos savybes, energijos. Logiskai mastant, moteru moteriskumo energijos ( svelnumas, rupestingumas) procentas turetu buti zenkliai didesnis nei vyriskos. Ir atitinkamai proporcingai pas vyrus. Atrodo, tas balansas retai egzistuoja. Dazniausiai, kiek tenka pastebeti - net aukstyn kojom apsiverte.

Jau seniai skundziuosi, kad nemastau vyrisku vyru. Galiu ant rankos paskaiciuoti. Reikia turet omeny, kad AS nematau, tai nereiskia, kad ju nera. Bet mano asmenine statistika labai graudi. Karta specialiai dariau eksperimenta laukdama skrydzio ir nuziurinejau ( be komentaru:)) praeivius. Is minios kirtusiu mano stebejimo zona pastebejau, kaip kokius dinozaurus, 3 vyrus. Trecias " pritemptas".


Tokias isvadas darau nepazinodama ju asmeniskai. Gal pabendravus ir jie pasirodytu geri aktoriai. Bet eisenos, kazkokio stipraus pasitikejimo ( ne " macho" ) kvapo taip paprastai nesuvaidinsi.

Visi kiti daugiausia 50 x 50. Jei is karto nesimato, tai net ir pakalbejus vargu ar jie atrodytu kitaip.

Mano draugas daugybe metu dirba kovu menu versle. Jam 55. Ir sako, kad dauguma mokiniu gejai. Kalbant apie vyriskuma as nekalbejau apie kuna, raumenis. Nereikia to painioti. Stai puikiausias pavyzdys. Galima jaustis saugiai salia pablyskusio, bet tvirtos emocines ir mentalines bukles vyro.


As pakankamai vyriska, bet salia vyrisko vyro moteriskeju. Jeigu as esu tvirta, protinga ir zavi moteris ( uztai ir tenka paciai komplimentus sakyti:)), tai man norisi dar tvirtesnio ir protingesnio vyro. Nezinau kaip gamtos buvo sumastyta. Veikiausiai Vaizgante teise del siu energiju pasidalinimo idant idealaus balanso. Nes man asmeniskai noretusi, kad vyras saugotu ir gintu, o as tuomet galeciau saugoti ir ginti vaikus. Vyras lyg apsauga. To neteigiu, taip atrodo " mano gamtai". Naturaliai.

Deja, mano reali situacija ne tokia. Per ilgai gyvenau savarankiskai ir pati medziojau partnerius, kad gyvenant santuokoje man nesigauna nei ismesti senos odos ( nes man patinka mano konkretumas ir tiesumas), nei uzsiauginti naujos.

Ne nezinau koks buvo mano vyras praeityje, bet kiek suprantu, gyvenimas su manimi ji padare atsakingesniu.


Bet jis toks orinis ir viska darantis ne iki galo, kad net jo grazus fiziniai bruozai man neatrodo patrauklus. Jo asmenybe kvepia ziniomis, gerumu, ismintingumu, bet ir iliuzijomis, ir kruva baimiu. As tapau dar zemiskesne ( mano vidiniai klajojimai buity nepasireiskia:)), dar praktiskesne ir dar didesneje nezinomybeje. Jau 6 metus ne tik pati nesusikuriu saves ir nerandu savo apsoliutaus realizacijos lauko, bet dar ir rupinuosi jo gerove.


Sakyciau, jog tureciau ziureti savo reikalu, bet duona valgom kartu. Ir jeigu nesuziuresiu, gali buti, kad ir rasiu ji su molbertu ir piestukais rankose. Su apleistais darbais.


ir nesijauciu moterimi, nes vyras silpnas ir egocentriskas.


Zinau, kad bandymas maziau dalyvauti finansiniuose ir ivairiu formalumu ( telefono paslaugu sutartys, mokesciu seka ir pan. ) reikaluose jam labai nepatiko. Sakydavo, kad nieko negaliu isspresti pati. Taigi siandien praktiskai visi dokumentai mano atsakomybej. Stai ir mai$tas.

Ir sprendziant kaip toliau buti turiu atsizvelgti i savo pamatus. Kokia mano pasauleziura? Kaip taisyti situacija? Cia ir stabdis. Man atrodo, kad nesvarbu kokia filosofija issirinkciau rizikuoju pati issiversti i man nepatinkancia role, arba ji prarasti.

Stai dar vienas minusas eiti patamsiais:) o taip galeciau atsiversti kokia Biblija ar Korana ir daryciau ka liepia. O kada abu" skaitom" skirtingas knygutes, tai grazi pasakos pabaiga mazai tiketina.

Maniskis irgi istojo, bet merginu labai daug.
Kai as mokiausi, mokytojai tiesiog ieskojo merginu , moteru siai specialybei, kad butent moteriskos gimines atstoviu reikia

Kas tiki reinkarnacija, kazkaip toliau ir nenukeliauja Sukasi cia pat

O kiek mes besidometume, tikra tiesa suzinosime tik tada kai suzinosime, kai patirsime, o ne kai perskaitysime ar kai medituosime

Neįsivaizduoju daug merginų elektronikos fakultete...

Skusdama dabar bulves pagalvojau, kad jei sūnūs klausytų mano nuomonės ( o taip nebus, nes ves tas, kurios skirtos karmiškai), man labiau patiktų marti kad ir su viduriniu išsilavinimu, bet šilta, švelni,rūpestinga, mėgstanti šeimininkauti...Tik jau ne darboholikė su penkiais diplomais...

Perskaičius Kam tau laikas pamąstymus, pagalvojau, kad aš labiau moteriškai gyvenu: nežinau, kiek vyras moka už butą, nežinau, kokie yra mokesčiai, man nereikia rūpintis šeimos išlaikymu... Tiesiog mano kitokios pareigos namie...

Pas mane irgi. Nepaisant to, man patinka daug gana vyriškų dalykų ir aš to visiškai nesigėdiju. Žmogus - įvairialypis ir toks privalo būti. In ir Jang turi gūti kiekviename. Taip buvo nuo amžių amžinųjų. Pvz. kaip gležnutėlė, silpnutėlė, jokio raumenuko neturinti patelė, apgintų mažylius, kol patinas medžioja? Dauguma senovinių moterų buvo karingos ir galingos ir tai yra gerai.