Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Aš labai jaučiu žmonių energijas, skenuoju juos. Tai geriau neklauskit mano nuomonės apie daugumą žmonių

O man butu įdomu ją išgirsti.

O kas konkrečiai domina? Nes net nežinau nuo ko pradėti

Sakai, kad skenuoji žmonių energijas, tai mane šiuo atveju domina ką pačiai dažniausiai tenka pamatyti žmonėse ?

'Pamatyti' nėra tas žodis. Aš tiesiog jaučiu. Jaučiu, jei kuris piktybiškas, suktas, jei kuris sužeistos sielos, jei kuris neutralus ar kuris silpnas. Jei aplink daugiau žmonių, tai nusveria ta pusė, kokių daugiau. Pvz. kai dar važinėdavau autobusais, įlipu ir jaučiu į kurį kampą geriau eiti, į kurį ne. Kartais būdavo, kad visai gera energija aplink, rami, taiki, o kartais nėra kur dėtis, jausmas tarsi kas antras išsitrauks peilį kaip minimum ar pan.
Anksčiau man žiauriai sunku būdavo, vėliau įpratau. Dabar, atradusi šiuos savo Dievus ir gavusi raktų, moku labai gerai viską suvaldyti, kad manęs neslėgtų visokie su savo vampyrizmais ar kitomis energijomis. Pasiekiau tokį lygį, kad patys traukiasi iš kelio, susirenka savo žaislus kaip sakoma

Tu tiesiog pasakoji paprastus dalykus, kuriuos jaučia daugybė žmonių, bet to nesureikšmina, kaip kažkokio stebuklo, tik jiems vieniems duoto, jaučia, gyvena, pasinaudoja ir tiek. Kad ir autobuse važiavimas, daugybė žmonių yra pastebėję (ir aš kažkada kai važinėjau dar), kad kartais įlipi ir sėdi prie žmogaus nesukdamas galvos, viskas gerai, o kartais negali, neprisiverti, stovi ir viskas, jauti kažką negero, netraukia. Arba kažkur jautiesi gerai, o kartais norisi greičiau išeiti. Kaip ir apie dainas pasakojai, kad kažkokį ten žodį kitaip supratai, tai čia irgi daug kam taip būna, ypač vaikystėje, kai dar nelabai įsigilini, ir man buvę, tai jau save man laikyti kokia išskirtine?

Bent jau forume tai to tavo ,,pasiekto'' lygio tikrai nesimato, nepastebėjau, niekas tau iš kelio nesitraukia, gauni kaip reikiant, iš išjuokta būni, ir pavaro ant tavęs, ir negerbia na sakyčiau tokia eilinė.
Aš draugiškai pastebėjau, nepulk.

Forumas yra forumas, čia kiekvienas realiame gyvenime užguitas ima ir išsilieja, karalių vaidina O realybė yra realybė. Juk tu labai už realybę, sakai, kad blogas pavyzdys forumai ir sėdėjimas juose, tai vat ir parašiau tau realybę. Dabar vėl gali mirt iš pavydo, nes tokie kaip tu net per forumą matotės
Pastebėk, niekas kitas ir nesekioja, nekomentuoja pastoviai ir nenagrinėja nematomo forumiečio asmens, tik TU VIENA. Forumietiškas kaimyniškas pastgebėjimas, nebesidraskyk jau

Sutinku, kad daugube žmonių tai jaučia, bet kiek žmonių šiuo atveju sugeba suvokti ką ir kodėl jaučia ?

Ar tikrai daugybė? O ką sako statistika? Tai kodėl tiek daug pvz. draugysčių iširimų? Kodėl tiek daug šeimų iširimų?
Suprantama, nepasirinksi tėvų, giminių, dažnai kaimynų, gal net mokytojų, mokyklos, nes jei vieni bus geresni energetiškai, tai vistiek bus ir prastų. Bet tai kodėl tiek daug žmonių nemoka netgi draugų ir antrų pusių pasirinkti? Niekada manęs nėra išdaęs joks draugas ir jokia antra pusė. Jei su kuo keliai išsiskyrė, tai tik dėl pakitusių hobių, suvokimo lygių, kai kartu patampa nebeįdomu, nes tarkime vienas šneka tik apie pampersus ir mišinukus, o kitam pasaulis daug įvairesnis, įdomesnis. Vienas nusėda ir tik šašlus kepa, o kitas aktyviai keliauja. Bet ne dėl to, kad išdavė, apgavo, išniekino ar dar ką padarė

Aš manau, kad niekas to iš tikrųjų nesuvokia realiai. Tiesiog tą jaučia ir tiek. Visos pasakos ir fantazijos apie tai, kad -matau, žinau, kažkaip išskirtinai jaučiu, vaikštau lygiais, kalbuosi su Dievais, atlieku misijas ir t.t. yra tik pačio žmogaus susigalvota susireikšminti, kai veikti nėra ko.
Va ir Montevertė sako,kad kiekvienas gyvenime užguitas forume karalių vaidina.
Aš pav. nuo vaikystės nebijau mirusių, kelionėse kiek galiu aplankau kapines, man juoką kelia, kai sako, kad laidotuvės vaiką traumuos, tai galėčiau susireikšminti, kad va aš turiu ryšį, aš jaučiu, aš kažkokia kitokia, dar pridėčiau fantazijos ir galėčiau tvirtinti, kad aš kokia aukštesnio lygio, turiu tik man kažką duota, matau mirusius, kalbuosi ir t.t. . Paskui dar ir pati tuo patikėčiau. Bet neaktualu man.


Papildyta:

Jei gerai atsimenu, tai tu sakei ilgai netekėjai už savo vyro (jei neklystu apie 10 m.gyvenot nesusituokę), kad labai atsakingai rinkaisi žiūrėjai ar tinka, tai kaip čia taip, viską matai, jauti geriau nei kiti, o tiek daug reikėjo laiko, kad suprastum, jog tai tas. Reiškia,visus 10 m. nebuvai tuo tikra? O giriesi, kad labai gerai jauti žmones.

Pasikartosiu nesupratingiems ir neapdovanotiems mąstymo gabumais žmonėms: energetiškai tinkamas žmogus, kurį prisileidi pasąmoningai, širdimi tiesiog neišduos, neišsityčios, neapgaus, bet tai dar nereiškia, ka išliks pats pačiausias iki gyvenimo galo. Visada galima susirasti dar geresnį, o su tuo senuoju likti tiesiog draugais, kai retkarčiais susibėgi, susirašai ir t.t. Ir žinai, kad jis saugo visas tavo paslaptis, privatumą ir t.t., kaip ir tu jo. Mokėjimas nuskaityti energiją neįpareigoja įsikibti aklai ir daugiau nieko aplink nematyti.

tai ir jauciam , kartais tik neisijauciam i tai ,ka jauciam, kartais nei savo emociju nesuvokiam, nes tam neskiriam demsio, bet jei atsuki ta savo deemsi, tai juk puikiaijauciasi ir kitu zmoniu energijos, net ir per atstuma

Nelabai susisnekam, as juk jau kelinta kart aiskinu, nesneku apie patekim kazkur kaip esi ar kol neesi pasiruoses, sneku apie karmos isvalymo budus, jie gali buti ilgi , daug gyvenimu,gal gali buti tai ka jus su Vaizgante darot, lakstymas po lygius, gali buti ir kiti keliai, pvz nusvitimas, medituojant
As manau, kad karmos tikslas yra vesti zmogu per gyvenima, kaip kelrodis, kad jis rastu kelia ir zinotu kaip elgtis, jei jis suvokia, ka padare neteisingai tai ir viskas, karma pasieke savo tiksla, jos istatymas ir suveike, karma nera tik atseiketi obuoli, jei obuoli zmogus dave kitam. Karma kaip mama moko zmogu ,kaip jam gyventi, kaip elgtis. Jei zmogus suvoke daug daugiau, jis eina tolyn, o ne pergyvena ta pacia situacija 1000k, nes nei atpirkti, nei pataisyti padaryto bogio neimanoma. Jus gal nuzudet 1000 zm ir mirsit 1000k vis tiek neatpirksit ju artimuju skausmo, ju neigyvendntu planu ir t.t. Gyvenime nera sausos matematikos, gyvenime viskas sudetingiau, bet jei viena kar suvokei, kad zudyti negerai tai ir taves nera reikalo daugiau kankinti, eini ir darai sudetingesnius darbus, mokaisi sudetingesniu dalyku O kankinti zmogu matomai reikia tik tam, kad tada jo mastymas paaistreja, kai jau visi kiti grazus budai, zenklai isnaudoti, iekso priezasciu, kazka aplamai turi daryti, kad skausmo isvengti. Kaip pvz gimdanti moteris per saremius turi judeti, tam kad kudikis isistatytu i gimdos kakleli, jei ji jaucia save jaucia ka reikai daryti, kad skausmas aprimtu ir taip padeda sau ir vaikui. taip ir zmogus, jei jis neisgeria tik tabletes nuo skausmo, taip atitolindamas probelmos sprendima, jei jis kazka keicia, daro, masto jis randa iseiti ...O gyvenima mums ne karma kuria, o musu mintys