QUOTE(Hmmm... @ 2017 02 20, 19:44)
Bet argi tikėjimo esmė nėra ta, kad tu esi įsitikinęs, jog tiki "teisingai"? Kad elgdamasis pagal savo tikėjimo suvokimą, elgiesi tinkamai. Tikėjimas nesiremia į tai, ar kiti žmonės mano tikėjimą laiko teisingu. Tik į tai, ar aš esu tikras, jog mano tikėjimas yra geras (tinkamas). Ir jei nėra vieno "teisingo dievo" (ar dievų), tai koks tada tikėjimo (religijos) vaidmuo apsaugoje nuo nelaimingų atsitikimų? Vadovaujantis Jūsų logika, žmogus niekada negali būti tikras, jog tiki "teisingai", nes nėra vienos tiesos gyvenime. Kiekvienas laikmetis, kiekviena religija, kiekvienas tikėjimas turi savo tiesas, kuriomis vadovaujasi. Ir tai niekaip neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų. Lygiai taip pat ir Jūs niekaip negalite logiškai tikėti, kad Jūsų tikėjimas yra tas tinkamiausias, kuris jau atitinką aukštesniąją valią. Nes kažkokios vieningos aukščiausiosios valios tiesiog negali būti. Mano akimis žiūrint.
Dar daugiau, Jūsų paaiškinimas daug artimesnis mano požiūriui - darau kaip man atrodo teisinga ir papūskit jūs man visi į uodega - nei kad bet kokiam tikėjimui kokiu nors dievu
Dar daugiau, Jūsų paaiškinimas daug artimesnis mano požiūriui - darau kaip man atrodo teisinga ir papūskit jūs man visi į uodega - nei kad bet kokiam tikėjimui kokiu nors dievu
Bet juk įsitikinti, įsikalti į galvą galima bet ką. Ar tai jau reikš teisybę?
Jei žmogus, pvz. tas tiki tiki, meldžias meldžias kokiam ten X dievui ir pliast - suserga nepagydoma liga ar tiesiog žūva, tai ar galima laikyti, jog tikėjo tą geriausią ir teisingiausią dievą? Aš tai sakyčiau, kad ne, nes tas geriausias savo 'vaikams' taip nedaro, jie jam reikalingi kuo ilgiau gyvi, kaip jo paties pasimaitinimo šaltinis, energetika žemėje, veiksmai žemėje