Ar Dievas egzistuoja? (2 tema)

Ne vien tik apie tokius, bet be jų, nebūtų ir gražių dvasios kelionių. Koks ten dvasingumas belieka, jei pilvas gurgia, jei utėlėm žmogus apėjęs ar turi slaugyti visą giminę.
Nebent... jėzusiukas koks, kuriam super kryžių tempti ir dar sekantį žandą atsukti. Bet čia jau kraštutinumas, sutikite.

Manau tai vienas is svarbiausiu klausimu, kuri zmones sau uzduoda, ne karta per gyenime. Ir suvokti kas is tikro tas savas kelias, suvokti del ko gimem ir t.t. Tai amzini klausimai ir daug atsakymu i juos pateikia zmones, kol kas taip ir nera vieno atsakymo ir per gyvenima tie atsakymai kinta.

Atrodo gyvenimo prasme ir yra suvokti gyvenimo prasme

Man kol kas svarbu gyventi saziningai su savim, su aplinka, siekti darnos, harmonijos tiek viduj tiek isorej, pazinti save ir aplinka. Rupintis kunu, vaikais, kurti santykius su vyru.

Sąžinės nereikia ugdyti. Ji yra duotybė. Ji padeda rasti kryptį, jei kartais ta kryptis pametama (kai savininkas jos klauso ), padeda suvokti savo atsakomybės ribas, savo santykį su pasauliu.

Be inksto gyvena gi, o pabandykit be širdies ar smegenų

Taip, kiek gebam, tiek ir suvokiam. Kas pasakys, kad ta jūsų palikta erdvė, idėja ir jautimas teisingas? Man maniškiai Dievai bent jau pasirodė energijos forma, užlieja visą kūną ir aš tai realiai jutau ir supratau, o jūs saviškį tą begalinį ir aukščiausią?

As irgi nematau esminiu skirtumu, visur tas pats kartojasi, vaizdai tie patys pavadinimai keiciasi...Daug tiesos atskiestos su siek tiek melu, kad zmones galima butu kuri laika apgauti, paskui vel kuriama nauja religija jau tikrai tikrai teisinga ir t.t. Idomu butu atsekti tuos laikus, kai nebuvo religijos pas zmones, kai tiesiogiai su Dievu bendravo..

Tai vat ir esmė, kad iš pradžių iš tikro bendravo, o po to jau tai legendomis tik apaugo ir prasidėjo varžytuvės kas įmantriau išgalvos. Būtent tada krikščionys ir supaprastino iki vieno Dievo, kad paprasčiau būtų Nebeliko tikro bendravimo, nes per laiką dauguma prarado visus raktus, nuorodas į Dievus, o ir jie nuo Žemės pasitraukė, įdavę tuos raktus.
Pas ką raktai išliko ir moka jais naudotis, tam klausimų ir dabar nekyla, viskas aišku ir ramiai sau sėdi.

Turėjau omeny mintyje tai, kad jei žmogus vien galvos kaip geriai gyventi, tai jis užsisukęs bus kaip žiūrkėnas. Jam tikri dvasiniai dalykai bus tokie pat svarbus kaip blusai nematoma mėnulio pusė.
Nuo pačio žmogaus priklauso, kaip jis įvertins kiekvieną situaciją, nuo to įvertinimo ir pirklausys.
Kogero, apie tai jau yra kalbėta.

Tai ta ir paminejau, kad taip be vienu ilgiau pragyvensim, be kitu trumpiau, bet be inkstu irgi ne kazka pragyventumem. Esme, kad funkcionuot normaliai , sveikai, reikia visos sistemos veikiancios

Taigi iseik i lauka apsizvalgyk aplink, ka matai tai ir yra Dievas, o dalys Ji jauti, matai, uzuodi, girdi. net namie ka mes sukurem, vis tiek visur yra pagrinde materijos Dievas, tai energija is kurios ir susikuria meterija

Tu matei tam tikras butybes, jei jos moka kazka, ko tu nemoki, kam jas vadinti dievais? jei kitas zmogus moka kazka daug daugiau ji dievu laikai, vadini?

ka is vis vadinam Dievu ar Dievais?
Uz mus galinegesnes butybes, kazka mokancias daugiau? Tai ir audra dievas ir perkunija?
Butybe(s) ,kuri(os) mus sukure? Ar esi tikra, kad tos butybes su kuriom bendrauji tave sukure?

As vadinu visa visuma - Dievu ir mes Dievo sugebejusio "pasidalinti " ir pasidauginti dalys, kurios nuo jo netaskirtos. Visata man Dievo kunas susikures sau materija. Kaip kad yra vanduo- debesis, ir is jo daug snaigiu, mes snaiges, bet mes to pacio debesies, to pacio vandens dalys, jei istirpsim ir vel susibegism i viena, mes tik atsiskyrem tam tikra prasme del kakzokiu priezasciu.... Nezinau ar aiskiau..
Papildyta:
nu prie ko cia krikscionys pastudijuok religijas, visos visada turejo vieno dievo savoka. O kriskcionybe viena is naujausiu religiju. Visu esme kaip induizmo panasiai vienas visa apimantis dievas ir daug jo savybiu isreikstu kaip atskiri dievukai ar pusdieviai. bet zmones per laika pamirsta, kad tie dievukai tik Dievo dalys...
Tau jau kaip viskas ir aisku siame gyvenime?
Tikrai Dievas mus sukure ir taip apsunkino bendravima su savimi?
ir vaikams taip savo sakysi, kai uzaugsit, jei noresit namo grist, reiks pirma kliuciu ruoza iveikt?
Dievas visda salia, mumyse, mes jame, nereikia jokiu specialiu metodiku su juo bendraut, kaip ir ju nereikia bendraut vaikams su tevais...
Papildyta:

gal tureta omeny ugdyti sazines supratima, klausima. Atrodo ji pas visu turetu buti, bet kodel kiti elgiasi taip, tarsi jos neturetu?ismoksta isjungti? negirdeti?

Sąžinės nereikia ugdyti. Ji yra duotybė. Ji padeda rasti kryptį, jei kartais ta kryptis pametama (kai savininkas jos klauso ), padeda suvokti savo atsakomybės ribas, savo santykį su pasauliu.

Manot visi turi sazine? 🙂

As irgi nematau esminiu skirtumu, visur tas pats kartojasi, vaizdai tie patys pavadinimai keiciasi...Daug tiesos atskiestos su siek tiek melu, kad zmones galima butu kuri laika apgauti, paskui vel kuriama nauja religija jau tikrai tikrai teisinga ir t.t. Idomu butu atsekti tuos laikus, kai nebuvo religijos pas zmones, kai tiesiogiai su Dievu bendravo..

Kazin ar ne visos religijos ir kilo is vieno to pacio saltinio.. kazkam svarbu buvo atskirti, supriesinti, itikinti 

Abejingumas uzgozia sazine. Abejingumas atsiranda, uzsamanojus baimei prisiimti atsakomybe.

Man tai nėra Dievas ką aš matau aplink. Tai tik Dievų kūriniai, nes kūriniai nėra pats Dievas. Aš sportuoju, kuriu pratimus, bet sportas ir pratimai tai nėra aš. Nes antraip jei pamatyčiau jus, tai reikštų, kad Dievą pamačiau?

Ne būtybes aš mačiau, o būtent energiją, jos pliūpsnius ir aš nemačiau, o jaučiau, nes energija juntama, o ne matoma. Ir ne šiaip sau iš lempos aš ją gavau, o per raktus. Perkūnija yra Dievo kova, sutiksite, kad tuo metu geriau nesimaišyti kelyje, o saugiai būti?
Mane sukūrė mano mama ir tėtis. Dievai sukūrė protėvius.

Tai kodėl nebendrauja dauguma? Bando, bando, bet niekas jiems neatsiliepia, tai dėl to dabar šitiek racionalių bedievių. Ir aš juos suprantu. Nu koks durnius dabar tikės kažkuo, ko nejaučia, nemato? Aš irgi tokia buvau, kol negavau raktų. Jei jūs tikite kažkuo be raktų ir matote Dievą be jokių jo įrodymų ir vistiek įsitikinus, kad jis viską sukūrė ir viskas jo dlays, tai puiku. O man reikia įrodymų visur ir visada.