QUOTE(vaižgantė @ 2017 04 29, 15:33)
Na taip, juk kai sukuri robotą/kiborgą, jis ir neturi sielos, bet gali atrodyti kaip žmogus ar kitas asmuo (priklausomai nuo to, kas gyvena konkrečiame lygmenyje). Jie ir teturi tą vieną kūną, nes šiaip jau kiekvienas žmogus ar mąstantis kūrinys kituose lygmenyse turi daugybę pavidalų kituose lygmenyse- ir kūnus, ir bekūnius pavidalus. Mes esam labai sudėtingi tvariniai.
Tai galima būtų sakyti, kad ta siela ar informacinis laukas, tas pagrindinis ingridientas vienu metu dar skaidosi i skirtingus lygius ir skirtingus kūnus: Žemės lygmeny turi 4 kūnus, kituose - kitos rasės atstovų? Ar gali būti, kad, sakykim, karmos įstatymas veikia tam tikrus individus, o ne pačius lygmenis? O gal pats lygmuo gali turėti savo karmą, kuri priklauso nuo kūrėjo poelgių arba užprogramuota bendrai?
Jeigu visus kūnus jungianti dalis yra virš lygmenų, kuriuose gyvena kūnai su skirtingom programom ir ataskaitos formom ( kaip karma), įstatymais, tai įdomu kaip jie apsijungia galutiniam variante. Atrodo, kad tai niekad nenutrūkstantis procesas, kurio "gyvybe" kažkas labai gerai pasirūpino.
Ar galima tada būtų manyti, kad esam begalinėj procesų virtinėj, kurie tęsiasi kaip grandinė į šonus ir į viršų? Ai, tiesa, kažkur jau buvo sakyta apie hierarchiją. Sutikčiau. Man irgi taip atrodo. Tik kuo ta hierarchija baigiasi. Baisi mintis, kad pačiam gale tikrai yra kažkoks vienetas. Nors turbūt taip kalba mano ribotas protas. Kaip tos skuzdėlytės:) Aš juk iš principo neinkus tikėti vienu kūrėju! Ne jau teks...
Ir dar, prie "paklodės"
: man labai seniai artima mintis, kad gyvenam organizme, o tas organizmas dar viename ir taip iki begalybės.
Papildyta:
QUOTE(Rivieramaya @ 2017 05 06, 13:57)
O as reinkarnacija netikiu
Bet tai tik mano patirtis
Atejau i savo gyvenima geru laiku, kai vaikyste dar nebuvo kompiuterizuota, todel matau ne pagal programas , o taip kaip matau
Laksciau pievomis ir ne karto neisisiurbe jokia erke
Televizoriu ziuredavau gal tik pusvalandi kai rodydavo Labankt Vaikuciai. Visa vaikyste praleke realioje realybeje su paciais realiausiais draugais, kaime buvo realus gyvunai, realus sodai ir miskas, organiskos darzoves ir misko uogos
Uz simto metu tai skambes kaip , virusai visur aplinkui
Sedekite namie ir kvepuokite tik isvalyta ora
Ko ten reinkarnuotis
Kaip šiltai skamba tavo vaikystės prisiminimai! Skaičiau ir šypsojausi:)
O aš ir nesakau, kad gyvenam iliuzijoje ( kad esam programa ir niekas kitas), mes taip turbūt atrodom tik tam ar tiems, kas mus sukūrė. O mūsų pasaulis mums yra tikras. Tik, kai kurie pramuša jo rėmus:) Kūrėjai irgi kažkieno kuriami. Ir jie turbūt nėra tikri jų autoriams.
O reinkarnacija palyginčiau su bumerangu, kurį galima pastebėti gyvenant ir šitą gyvenimėlį
) Vien dėl to jos egzistavimo tikimybė turėtų padidėti:) Ir yra nemažai pavyzdžių, kada žmonės tai prisimena. Kam bandyti pirštais pvz. į Dalai Lama - aš kartais irgi prisimenu...