Paleo mityba

Labas rytas!

Perskaičiau su rytine arbata dvejonių kupinus įrašus ir hnusprendžiau pasidalinti savo istorija (ją sugulžiau lapo jau pries kurį laiką). Nors esu nauja ir temoje, ir paleo sekėja, bet be protiškai mėgstu postringauti ir naiviai tikiuosi, kad mano postringavimai gal kažkam bus naudingi taip pat kaip mane įkvėpia kad ir šio forumo archyvai.

Paaglystėje neturėjau jokiu bėdų su svoriu, tačiau įstojus į universitetą svoris ėmė sparčiai augti. Per pirmus metus – plius 10 kilogramų, per kitus – dar tiek pat. Svoris augo, o aš per visas veiklas, mokslus ir nuolatinį lėkimą nekreipiau į tai dėmesio. Jis augo ne dėl tingėjimo, ne dėl apsirijimo. Tai įtakojo hormoninis sutrikimas - PKS, nuo kurio vaistų near, tačiau šventai tikiu, kad tinkamai parinktas maistas padeda.

Drabužiai siuvami „daililentėms“

Mano įsitikinimas, kad svoriui kontroliuoti pakanka nesėdėti priešais televizorių su maišu traškučių ar tapti auksiniu greito maisto restorano lankytoju ėmė blėsti po truputį. Priaugusi pirmuosius 10 kilogramų ne tik kad nepuoliau į paniką, tačiau tariausi to nepastebinti. Baigiau Universitetus, karjera klostėsi puikiai. Neturėjau laiko ir noro kankintis dietomis, o sportas niekuomet nebuvo mano mėgiamiausia veikla. Darbų ir kitokių laisvalaikio užsiėmimų - per akis.
Ūgis 173cm, svoris tuomet jau perkopė 80 kg. Gerai, kad Lietuvoje 10 mėnesių per metus rengiamės 5 sluoksniais, taip visai nesunku paslėpti „nestandartinius“ išmatavimus. Kiek sudėtingiau vasarą, kuomet mėgaujamės šykščiais saulės spinduliais. Nusipirkti drabužių mūsų mėgstamose tinklinėse parduotuvėse, kur bent kainos nesikandžioja – jokių šansų. Nors dar nepasiekiau XXXXL dydžio, tačiau neretai tekdavo užsukti į specializuotoas, gerokai išpūstų kainų, parduotuves. Frazė „neturiu ką apsirengti“ tapo ne tik moterišku juokeliu. Faktas, kad drabužiai siuvami vien „daililentėms“ po truputį ėmė erzinti.

Mesti vyrą ar svorį?

Imu skųstis, kad darosi labai sunku rasti tinkamų drabučių ir pasipuošti ypatingoms progoms. Vaikščiojimas po parduotuves tapo tikra kančia. Ir štai čia į „pagalbą“ ateina senos geros draugės su savo komentarais ir pasiūlymais, kaip .... man reikia atsikratyti priaugtų kilogramų. Jos pataria apsilankyti pas dietologą, nes jos kolegei lengvai pavyko pusę savo svorio numesti! Kita kviečia kartu lankytis sporto klube, o trečia pasiūlo stebuklingų liekninančių piliulių. Komentarų dėl, švelniai tariant, pakitusių apimčių sulaukiu vis dažniau. Paprastai draugiškų ir atsargių, tačiau kai kurie dviparsmiai pasisakymai verčia jaustis nepatogiai.
Mano buvęs draugas pareiškė, kad turiu numesti bent 15 kg! Tik pamanyk, koks asilas! Lyg pats būtų nužengęs nuo fitneso žurnalo viršelio. Jei jau toks pasirinkimas - verčiau mesti jį, o ne kilogramus. Liūdna. Bet ne dėl svorio, o dėl netinkamam žmogui iššvaistyto laiko. Tačiau prastą nuotaiką pataiso geras, kokybiškas maistas.
Laikas bėga. Visi mano sutikti vyrai tampa puikiais draugais. Jei atsiranda koks romantiškas ryšys, jis arba greitai nutrūksta arba įgauna keistą valstybinės paslapties formą. Imu įtarti jog vyriškis vengia rodytis su manimi viešumoje. Ačiū geram draugui, ir jo suvartotam alkoholiui, pagaliau išgirstu nepatogią tiesą: „pats esu kaulų rinkinys, bijau kaip reaguos mano draugai pamatę mus kartu“ ir dar: „man patinka tavo krūtys ir pilnos šlaunys, bet žmonės yra įpratę mane matyti su kitokiomis moterimis“.

„Brokuotiems“ - griežtas mitybos planas

Bala nematė tų vyrų, jų bus – ne karo metas. Bet mano jaunystė tarsi eina pro šalį, juk man vos 25-eri, o jau jaučiuosi „brokuota“. Taip, būtent „brokuota“, nes visos Lietuvaitės juk gražios, ilgakojės, ilgakasės... Nieko kito man nelieka, tik pripažiti, kad esu stora ir privalau, tai pakeisti, nes tokia esu nepriimtina visuomenei. Puolu į paniką ir karštigiškai mėginu viską iš karto: dietos, sportai, piliulės...
Tokie desperatiški lieknėjimo bandymai duoda labai trumpalaikius rezultatus, o pasitikėjimas savo jėgomis menksta. Graužiuosi, kad tiek ilgai delsiau ir nepuoliau kontoliuoti savo svorio, kai jis tik pradėjo augti – prieš gerus 5-erius metus. Galiausiai susikaupiu ir apsilankau pas kadaise draugės rekomenduotą dietologę: „Ūgis 173cm. Svoris -86 kg. Diagnozė - I laipsnio nutukimas. Štai Jūsų mitybos planas. Valgyti 3 kartus per dieną, 2 kartus užkandis tarp valgymų. Maistą reikia sverti. Gerti daug vandens. Iškrovos dienos...“ ir t.t.
Sąžiningai laikiausi dietinio meniu. Šiaip ar taip niekuomet nebuvau greitojo maisto fanatė. Tiesiog mėgau gerą maistą ir bet kuriuo paros metu. Mitybos planas reikalavo disciplinos. Tačiau ėmė berti veidą. Per tris savaites nukrito gal koks kilogramas, po 3 menesiu - vos 3. Labiau negu bet kada jaučiausi „brokuota“, nes buvo sunku pritapti prie draugų rato, su kuriais neretai susitikdavome pagukšnoti vyno, ruošdavome vieni kitiems vakarienes... O aš nešina savo pasvertu maisteliu...
Prie dietos derinau ir fizinį aktyvumą – nepasiteisinus sporto salei, ieškojau patinkančios veiklos – bent kartą ar du per savaitę žaidiau skvošą. Tačiau svoris per penkias savaites nepakito. Ėmiau panikuoti dar labiau. Nepigiai man atsiėjusi diatologė gūžčiojo pečiais: „Matyt kažkur nesilaikote mitybos plano“. Laikausi! Labai sunkiai ir skausmingai!


-----------------------------------------------
Kuomet prisimenu – visa tai buvo tikras košmaras. Sakau buvo, nes prabėgo beveik 6 metai nuo mano apsilankymo pas dietologę, kuri už nemažus pinigus copy pastino man mitybos planą su rupia duona, puse šaukšto alyvuogių aliejaus per dieną ir užkandžiais... Visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Tuomet svorio nenumečiau, galiausiai mečiau dietą, mečiau darbus, beprotišką gyvenimo tempą ir išvažiavau gyventi į šiltus kraštus.

Pagaliau pasijaučiau ir gražia, ir geidžiama. Supratau, kad giliai įsišakniję visuomenės standartai žaloja jaunas moteris ir merginas labiau, nei realus viršsvoris. Supratau, kiek sunkiai serga visuomenė, kurioje tam tikrų apimčių neatitinkantis žmogus yra laikomas antrarūšiu.

Ta štai, šiandien mažų mažiausiai galvoju apie svorį, tačiau mano PKS niekur nedingo ir trukdo labiau nei bet kada, nes planuojame šeimą. Ir vėlgi iš desperacijos jau spėjau išmeginti ovuliacijos stimuliaciją ir IUI. Nesėkmingai. Ėmiaus ieškoti PKS gydyti tinkamos mitybos kol galiausiai aptikau paleo. Ir pirmą kartą gyvenime nejaučiu jokio streso ir diskomforto , valgau 3 katus per diena, nejaučiu alkio ir nevarvinu seilės matydama bandeles... Taip, nugalėti norą nesuryti kokio mažytėlio gabaleli tortuko panosej pasitaikiusio man vis dar išsukis, o regis ir smaliže nebuvau.... bet turbot sunkiausia atsikratyti iprocio uzkandziauti.

Kas man padea - labiausiai skaitiniai ... frumo archyvas... aibes pasakojimu internete anglu kalba. Skaitau kaip grozine literatura ir tikejimas auga su kiekvienu puslapiu. Ne tik skaitau, bet ir periodiskai vyrui pasakoju, taip dar labiau uztvirtinu zinojima kad taip, ir ne kitaip yra geriausia. MB vos po menesio ne iti grieztos paleo, nes jis ir pieno produktus saikingai vartoja ir valgo nemazai vaisiu, bet jau dabar viesai prie stalo visiems pasakoja, kaip jo protas prasviesejo atsisakius miltu.

Reikia pasiryzti ismeginti bent menesi, ir pojucius kur nors paslapcia sau susirasyti, kad nepamirstumete. O kai pastebi savijautos skirtumus - nekyla ne menkiausios minties kristi atgal.

Pries pasirizdama as asmeniskai skaiciau labai daug, domejausi ir ruosiausi. JAu buvau metusi pieno produktus - pagerejo, miltu vartodavau nedaug, bet vartodavau... cukru tiesiog meciau patyriai visus cikraus detoksikacijos " malonumus", kurie tik sustiprinotikejima, kad OH MY GOD as turiu priklausomybe cukrui!!!! Nors galiu prisiekti, niekuomet nebuvau smalize, bet dabar atsivere akys, kiek suvalgydavau ne nepastebedama - kaip zvirbliukas, cia ir ten....
Nesiimkite paleo kol netikite, o jei patiketi niekaip nepavyks, galbut imkites griezto whole 30, tam kad isistikintumete savo devjonemis.... tik greiciausiai issitikinsite priesingai

As suprantu, ka turite galvoje sakydama - "visa laika save riboti... ".... bet su paleo tas ribojimas yra trumpalaikis, paskiau jau tai yra tiesiog tai, ka megstu arba ne. Pvz as, kaip pavyzdinga ziurke dievinau surius.... bet kokioj formoj, su bet kuo.... atsisakiau pieno produktu dar iki paleo,kai domejausi PKS mityva ir kai po geru 5 menesiu issipjausciau surio I salotas supratau, kad daugiau jo nevalgysiu ir seile nevarves. Nes na, nereikia ir visakas. Tai labai sunkiai paaiskinama, tai reikia pajausti.

Ir pagaliau, pabaigai norejau pasidalinti super mintimi, tik nerandu paveiksliuko, bet mintis tokia: Don't reward yourself with food, you are not a dog! Musu naujausias motto, labai labai naudingas, nes is tiesu turejau as si iproti - koks pyragaitis uz islaikyta egzamina, kalnas ledu sutvarkius namus ir galiausiai torciukas, nes em.... penktadienis!

Mėnuli, tame, ką tu rašai, yra nemažai tiesos. Dėl vieno saldainio, dėl laisvės rinktis ir nesukti sau galvos, „neėsti“ savęs. Kita vertus - egzistuoja lygiai tokia pat laisvė nenorėti. Nenorėti dėti į save to, kas, tavo įsitikinimu (o gal yra ir praktinių įrodymų? Pvz. man kai kurie maisto produktai, jų deriniai, net, atrodytų, kasdieniai ir kenksmingi, iššaukia (iššaukdavo?) migreną), tau kenkia.
Gebėti mėgautis, atsipalaiduoti, nesusikoncentruoti ties kažkuo iki psichinio išsekimo ribos - tai labai svarbu. Bet. Kodėl tada mes koncentruojamės būtent ties maistu (na taip, maistas - vienas lengviausiai, greičiausiai prieinamų stimuliatorių ir t.t.)? Tas pats galioja įv. atvejams ir gyvenimo veikloms.

Bet. Labai nemažai žmonių, galbūt - daugiau moterų, turi psichologinių sutrikimų, kurie galų gale tiesiogiai susivedą į maistą ir valgymo sutrikimus. Emocijų užvalgymai, binge eating'ai ir kita velniava. Nuolatinis savęs ribojimas - taip pat. Tikrai žinau, kad daug tokio tipo moterų nori NE paties saldainio (realiai - saldainių dėžės) ar kokio kito pan. maisto, o būsenos. Tad čia - jau kitos problemos, kurių tikrai neišspręsi per „nori vieno saldainio? Tai suvalgyk!“. Joms negalima. Negalima, negalima, negalima. Paleo, aišku, šių problemų taip pat neišspręs. Jos vis tiek jausis save ribojančios. Vienaip ar kitaip.

ne,. nei pilnu nei nepilnu! JOKIU GRUDU!

vaisiu kazkiek galima, riesutu irgi. bet as nei tu nei anu nebevalgau. man negerai su jais - beria, meslungis traukia, candida bujuoja
Papildyta:



vienintele "dieta" kurios laikiausi!
anksciau net minties nebuvo apie jas
Papildyta:
o kokiu lasiniu nusipirkau mugej! kaip ir sake pardavejas- tirpsta burnoje! jackau kaip skanu!

Kas moka angliškai, "Kviečių pilvo" autoriaus interviu:

http://www.sott.net/...r-William-Davis

-sky-, kaip daug kas pažįstama... Ramybės Tau sulauk greitai!

vajesusėliau, kaip taip galima gadinti gerą maistą- tokia spalva, atsirandanti kepant-ruda- reiškia kad įvyko Majero reakcija pasigamino glycotoxins, skatinantys organizmo senėjimą ir ligas Tas vaizdelis- puikus sugadinto maisto pavyzdys.


ne, jis teigia kad gyvuliniai baltymai yra onkologinių ligų priežastis, ir aš su juo sutinku- sugadinti ilgu kaitinimu (kaip tame vaizdelyje facebook'e) baltymai išties gali būt daugelio ligų priežastimi. Mes šitą guru jau aptarinėjom, jis pats neatliko to Kinijos tyrimo, tik pasiėmė jo medžiagą, pasirinko, pritempė faktus ir štai- gimė knyga, kuri jam duoda nemažas pajamas. Pasiskaityk, peržiūrėk grafikus bus naudinga.


O kad jis garsiausias- kas sako? Mūsų spauda?

Tai laimė, kad laiku atsipeikėjai.
Ji atsipeikėjo tik vežimėlyje ir su paleo mityba iš jo pakilo.

Vegetarė kitoj SM temoj rašo:
Ir jai niekaip nepadėsi, pati save nubaus. Gerai būtų, kad jai kas perduotų tos kitos istoriją, papasakotų apie mūsų Silverio pasveikimą nuo IS, gal tai pagelbėtų, tačiau aš, lavonienos valgytoja, pas gyvūnėlių draugus nelįsiu


O gamtoj gailesčio nėra: Arba tu valgai, arba tave valgo .


jau perdirbau į grietinę ir varškę. Kaip nusibodo kasdien tai daryt. Galėtų būt dar kokia paleo šeima ir tą karvę būtų galima melžt pakaitom, savaitę man, savaitę kažkam. Tikrai pakaktų. Pririšta prie savo maisto.

Voresta..... matei kiek prirasiau.... gi laukiu tavo verdikto...

Jei taip, tuomet visas keptuveje kepamas maistas taip. Kaip tada kepti? Bukit zmones, ilyskite i ta tema ir parodykite vegetarems.Tarp kitko, mano aplinkoj tai labai gaju. Bet visos mano pazystamos vegetares kol praktikuoja tai buna isblyskusios ir nugesusios, nors aiskina, kad tai bais sveika

Mano vyras pasidare cholesterolio tyrimus. Biski padidejes. Katras ten geras ar blogas DTL MTL TRiglicridai ? Galeciau i Paleo ji pakreipt, arba bent jau nuo cukraus

O kepant tik mėsą ji taip pat vyksta?
Ar gi čia ne reakcija baltymo su cukrumi?
Kiek girdėjau ji vyksta ir mūsų organizme, kai privalgom mėsos, o po to kokį pyragėlį..
Papildyta:

mačiau, bet mano minipigai laukia ėdalo, vištos smulkintos žolės, mano pilvas pietų... tad šiek tiek vėliau.