Paleo mityba

o pirmo puslapio nuorodą bent vieną skaitėt? ką jose sako apie tuos produktus?

skaiciau, taip pat ir tema, bet vienos vartoja vaisius, kitos ne, del to ir norejau suzinoti

bet džiūvėsių tai tikrai niekas nevartoja o dėl vaisių- reikia žiūrėti, kaip jautiesi, ir ar bijai cukraus drakošos, ar ne riešutus saikingai vartojam, jei nekelia problemų. ir visa tai - ne užkandžiavimui.

puiku ir net kaip! uzsivanoju tiek sviesto ant darzoviu, kad anos plaukia, ot tai kancia mat rado bet matau, kaip kiti kankinasi ta saldaini matydami ir negaledami ramiai pro ji praeit, pvz MB yra taip priklausomas nuo cukraus, jam ir kaka sueitu jeigu cukreliu pabarstytum o as savo kuneli (ir sveikata) pernelyg branginu, kad visoki suda i ji kisciau angl. Your health is your biggest asset. Invest in it now and collect the benefits for the rest of your life. Pasakykit, kad neapsimoka
prastokokai, bet aciu, kad klausiat. vaikas rekia is siaubo vien mamos papa pamates, jeigu galetu - isvis pabegtu... tenka nusitraukinet pienuka ir maitint is butelkos, tai gaunasi, kad vos ne du vaikus maitinu, kancia ir tiek (del neaiskiu priezasciu atsisako zysti kruti)

ps. kas cia dvirati mini, dviratis jau cia t.y. kaip tik siandien islindau pirma karta po nestumo/gimdymo su dvirka perlekt. pasijutau zmogumi... ta pusvalandi, kol ant ratu. dabar vel karve, pieno fabrikas

Nidulia, kuria ten knyga? sita:

as angliskai skaitysiu ir tik popierine

Miller knygu yra ir lietuviskai. As noreciau paskaityti antraja Kuno triumfas atrodo vadinasi.

Dar apie maista: kodel taip skirtingai nuomones?: http://www.delfi.lt/...u.d?id=62416369
Radau pas zaliavalge


Man is tiesu idomu, kodel tie zaliavalgiai tokie padziuve Viena tokia moteriske, kuri ten labai zaliai maitinasi ir skelbiasi, maniau gerai issilaikiusi 50 mete...O ten pasirodo apie 30 metu amziaus.


As pabandysiu sita valgymo buda, ziuresiu rezultatu. Vyras sako, kad labai brangu bus mane islaikyti

Mano aiskus rezultatas apacioj po postu liniuotej Praktiskai del to ir pradejau paleo, nes rimtu sveikatos sutrikimu neturejau (manau, jei bucisu likus toliau su savo svoriu, tai ju butu anksciau ar veliau atsirade, bet db to nebesuzinosiu). Studijavau sita gyvenimo buda pusmeti, kol nusprendziau, kad tikrai visada galesiu jo laikytis. Ir tai tikrai ne dieta, kaip mes ja suprantam, o gyvenimo (galbut mitybos) budas, kurio dabar uz jokius pinigus nebekeisciau, nes - valgau sociai, skaniai, sveikai - kas gali but sitoj srity geriau? Kas del kancios, tai jos niekada nebuvo, bet pradzioj labai truko bulviu ir ju patiekalu (bet to kancia tikrai nepavadinciau). Dabar gi, po metu paleo, leidau sau suvalgyt svieziu virtu bulviu su saltibarsciais. Tikejausi, kad bus jau taip skanu, kad neapsakomai. Ir ka jus manot - nei man jos skanios pasirode, nei as ju daugiau noriu. Lygiai taip pat su tortais, pyragais, saldainiais ir pan. - kartais negali nesuvalgyt gabalelio, neizeisdamas ji siulancio zmogaus (deja dar toks pas mus mentalitetas sioj srity). Nedaznai man per metus teko ragaut siu "skanestu", bet kiekviena kart pasigailedavau, kad dejau juos i burna, nes nu neskanu labai, nors man jokiu virskinimo ar kitokiu sutrikimu nuo ju nebuna. Taip iseina organizmas pats pradejo suprast, kas jam naudinga arba ne ir as pradejau to noret arba nenoret. Ir tai mane labai stebina, nes gyvenime neesu patyrus tokio jausmo. Visada noredavau visko kas skanu, nors ir soti tuo metu budavau. O dabar netgi leistini dalykai, kad ir kokie jie skanus butu, gali stovet ramiai mano nelieciami, jei as tuo metu ju nenoriu. Va taip va su tom kanciom

Jo, sita. Susirask dar ir "kuno maistas", ji irgi verta demesio. Labai aiskiai aprasytos neteisingo auklejimo pasekmes vaikams. Kadangi as jas patyriau savo kailiu, tai labai ir siulau paskaityti jaunoms mamkoms, kitaip vaikai kada nors pasakys """"aciu""".

Jautiena, buna, kad leliai neima papo, nu ka darysi, pavalgys is buteliuko, ale nesuzinosi ka reiskia nugrauzti, skaudantys speneliai:) Svarbiausia, kad savo pieno turi, cia tai supper, laikykis mamuk:)





Kuno maistas, bent taip lietuviskai uzvadinta.



Superiniai pasiekimai, tikrai:)
Apskritai cia pas mus toks raganynas :D:D Nepastojancios ilgus metus jau lelius supa, edam riebiai, bet lakstom lieknos bei linksmos, vietoj saldainiu laizom kokosu riebala ir t.t.

vaisiai- angliavandeniai, o tau šiuo metu jų daug nereikia. Pabūk bent mėnesiuką be vaisių.

Aciu, Voresta, jau galvojau, kad kazko ignoras ant manes Kaip idomu, kad sarminiai, nes pagal tas lenteles kas ten tipo rugstina, kas sarmina-tai turetume but kaip actas :S na kad energija gali but is riebalu sutinku angliavandeniu as jau nevartoju kokie 3metai, vyras apie 1,5metu. Racione darzoves-keptos, salotose, vaisiu labai mazai-na gal as pripuolamai koki arbuza, meliona, va dabar nektarinu uzsimanau, kaimiska obuoli, vyras uogu nevalgo isvis, as tai pagal sezona Valgom daug mesos , ypac as- mesede esu. Vistas, kalakuta kaimiskus, va kita savaitgali kaimiska bekona versim ant sono. Valgom nemazai lasiniu, ypac as su pomidoru, svogunu, rudeni su raug.kopustais. Kepu ant tauku, kokoso. Kiausinius gaunu naminius is pamiskej besigananciu vistu, bet nuo kiausinienes man dazniausia gaunasis zarnyno issivalymas nors ziauriai skanu ant laseko kepta. Is pieno produktu as kartais valgau varske su grietine ir zalumynais, vyras surio ""sumustinius"-varskes suris su kmynais, toks pat sviesto sluoksnis ir siek tiek medaus. Nors jau kuris laikas beveik nevartoja pieno produktu. Bet uztat vis dar reikia trupucio medaus i kava arbata... Dar kartais naudoju grietinele padazam, grietine salotom. Vyras dar megsta dz.slyvom ir riesutais pasilepint-dazniausia anakardziais. Retkarciais isiverda grikiu, kai manes nera nes jie man dvokia Bulviu kartais pasilepinam su lupena, bet labai retai. Na kartais nusidedam mamos cepelinam ar kugeliui...Zodziu gyvenam kaip ir paleo As pradzioj itraukiau sese i dukana, o ji paskui mane i paleo Nors man truputi kosmosas ir daug neaiskumu cia jusu tais keiksmazodziais-anarobiniai, ketogeniniai ir t.t. Skaitineju temas irpuses neikertu.... Labai daug jusu info angliskai, o man senatvei anglu nekazka o darbiniam kompe biski su transleitu ne kazka-antikvaras neveza tiek sustrai.. Realiai man dar nelabai aisku tos jusu proporcijos-riebalo-anglio-baltymo. Galiu pasakyt ka sian suvartojau per diena: 3litrai vandens per visa diena, 8val. kava su: 1avokadas, gabaliukas sviesto, 3 kepamosios desreles, pakeptos ant trupucio tauku. darbe kavos puodelis. 14val. mesa su morkom, burokeliais, agurko ir pomidoro gabaliukais (cia kavinej salia darbo) , 20val namie ant lasinuku, svoguno patroskinas baklazanas, maza cukinija su grybais ir grietine. Kazkas zarnom nepatiko-jauciuos issiputus
Siaip po pirmo nestumo netoleruoju laktozes, isipuciu nuo bet kokio saldaus reikalo ir nuo miltiniu irgi. Bet miltu niekad nebuvau megeja, iskyrus rugine duona Kartais jos sugriesiju. Rytoj kurjeris atveza knyga Viskas prasideda nuo maisto skaitysim. Beje, vyras pasidare maisto netoleravimo testa-kur ima krauja, ten 300 skirtingu produktu, siuncia i vokietija, nustato kam kokio lygio netolerancija. Rezultatai turetu but po geros savaites. Galesiu papasakot, jei bus idomu Tiesa, abu turim bendra nuodeme -esam dideli gero raudono vyno gerbejai Zinau, zinau, nesveika, negalima, bet cia jau sunku
Zodziu prisistaciau, isklojau dusia ant stalo Bandysim cia toliau gilintis.

NIDULIA, o tu ne po vezio zenklu gimus???

bene ir tu jau be energijos nebedūsti? Atsigauni?

Aha, ir man cekauna - ar jau ištirta Nidulia, o gal, pakeitus riebalus, reikalai pasitaisė?

O man tai labai skaudi tema visas tas gyvenimo būdo keitimas. Ir kol kas esu didelėj nevilty. Nuo gegužės vidurio bandau pereiti į paleo, norėdama numesti viršsvorį, bet visą vasarą prakovojau su savimi ir finale tas svoris tik truputį priaugo.

Galbūt koją kiša tai kad negaliu 100% patikėti pačia idėja, galbūt šiaip labai pavargus nuo gyvenimo, bet man taip ir nepavyko. Kažkiek laiko laikausi, pradžioje gal pora savaičių ištempdavau, vėliau jau tik savaitę. O tada arba susiklosto tokia situacija, kad nėra kada gaminti, iš kažkur grįžtam, ir išsiverdam kokių makaronų, o aš nebeturiu sveikatos ką nors sau atskirai daryti, o ir tų makaronų taip noriu, ir pavalgau,paprasčiausiai makaronų su pienu. Arba kur nors kokia proga suvalgau kokio saldumyno ir paskui nebegaliu - keletą dienų vis valgau ir valgau "paskutinius" šokoladus ar ledų porcijas. Arba dar vaisiai - vasara jų metas, buvau kaime, ten skaniausi obuoliai po kojomis voliojasi ir t.t. Paskui vėl pavyksta susiimt iki kito paslydimo.
Tuo pačiu sukyla visas filosofinis aspektas - ar tikrai turiu taip brangiai maitintis? Ar tikrai šitas kelias man? Visos religijos pasninkų metu pirmiausiai ragina atsisakyti mėsos. pasninkai su duona ir vandeniu, tautosaka apdainuoja duoną kasdieninę. Galų gale žmonija neišgyventų, jei pradėtų laikytis paleo, paprasčiausiai neužtektų žemės išteklių išauginti tiek mėsos.
Suprantu, yra daug gyvų pavyzdžių šioje temoje, atsikračiusių ligų. Bet yra ir kitokių gyvenimo būdų, kuriuos pasirinkę žmonės irgi išgyja iš ligų, atranda gyvenimo džiaugsmą ir prisipildo energijos. Galbūt ta daugybė tiesų ir žlugdo mane. Jaunystėje buvau susižavėjusi sveikuolių mokymais.Jų matinimosi būdas buvo kaip tik propaguojantis kuo mažiau mėsos ir gyvulinių produktų arba net iš viso jų atsisakymą. taip pat tada žinojau, kad druska, cukrus, miltai, visi stipriai perdirbti produktai yra blogai. Ir man ta idėja buvo labiau suprantama, nei paleo idėja. Tada neturėjau nei jokių sveikatos bėdų, nei viršsvorio, bet keičiau gyvenimo būda iš idėjos. Bet paskui labai pavargau būti kitokia, visur aiškintis, kodėl to ar ano nevalgau, nuolat viską darytis pati ir pamažu sugrįžau prie visiems įprastos mitybos. Maitinant pirmąjį vaiką man atsirado nevaldomas noras saldumynų. Jei vaikystėje ir paauglystėje, visada taupydavau skanėstus, valgydavau po truputį, pasidėdama kitam kartui, tai tada staiga nebesugebėdavau sustoti, kol nesuvalgydavau, kiek yra.
Dabar pastebiu taip atsitinkant ir su kitais produktais. Prieš paleo bandžiau kitokį gyvenimo būdą, ten nebuvo galima gyvulinių riebalų, tai kai pradėjau paleo negalėjau sustoti valgydama ne liesus pieno produktus. Visur teigiama, kad saldumynų noras praeina per kelis mėn. jų atsisakius. Man irgi tas nepasiteisino. Ankstesniame mitybos būde nevalgiau cukraus, miltų. Ir tada kažkaip buvau tvirčiau užsikabinus, tai metus laiko pavyko išsilaikyti, bet užteko kartą sau pasakyti, kad galiu paragauti vieną saldainį, nieko nuo jo neatsitiks, ir viskas sugriuvo. Tarsi kas smegenyse kažkokį varžtą ar jungtį išlaužė.
Matyt su ta išlaužta jungtim ir paleo pradėjau todėl man ir nepavyksta. Esu tarsi susidvejinus. Viena dalis apsisprendžia laikytis, o kita piktybiškai kenkia. Paskutinis nevaldomas noras suėsti blyną. Paprastą lietinį blyną iš miltų vandens ir druskos, kartais dar šlakelio pieno. Juos retkarčiais kepu vaikams. Niekad tų blynų ypatingai nemėgau, o dabar tokia trauka...
Man labai bloga nuo savęs pačios. Suprantu, kad jei nieko nedarysiu, tik storėsiu, bet ką nors daryti irgi nepajėgiu.
Dar galvoju nusipirkt tą knygą "Viskas prasideda nuo maisto", gal ji ką surikiuos. Nes man kaip ir Rigedorai labai daug kas nesuprantama jūsų pokalbiuose, o jei pabandau Homosanitus paskaityti, tai taip ir negaliu iki galo įveikti tų visokių terminų perpildytų straipsnių.