QUOTE(Deganti @ 2014 09 15, 18:40)
O ką remisija blogai? Aš va remisijoje nuo 2003 metų, gal kam ir glubstva, ale man tai liuks reiktų daugiau pozityvo, ypač pradedant gydymą, Jūs dar tik kelio pradžioje, reikės daug jėgų, o ligonio nusistatymas, jau pusė darbo, niekada neleidau sau tokių minčių dėliot, kam reikia, ai nepasveiksiu, o jei ir nepasveiksiu, tai nors jau būsiu viską padarius, kas nuo manęs priklauso, tai nei tėvams, nei vaikams į akis žiūrėt negėda, nes aš esu ir buvau atsakinga ne tik už save, dar tenka pagalvot ir apie kitus, šalia esančius, kai esi jaunas, apie vaiką, kurį tada norėjau nors į pirmą klasę išleist, dabar gi jau eina dičkė į gimnaziją. ir netiesa, kad niekas nepasveiksta, bet kai netiki stebuklais, tai jų ir nepatiri taip ne viskas yra lengva šitam kely, bus sunku ir net labai, bet nekovoti, pasiduoti, kai tikrai yra galimybių, kai skiriamas gydymas - tai matyt reikia labai nenorėti gyventi, tikrai, nes aš asmeniškai tai kabinaus ir ragais, ir nagais į gyvenimą, ir daug čia tokių.
Deganti ,man esi pavyzdys .Mazi vaikai,jau ir du metai bus ,kai suzinojau liga...kaip greitai bega laikas.Ispradziu buvau praradusi tikejima visiskai,atrodo mirsiu tuoj pat.O dabar jau du metai ,ir sveikata geresne.TIKIU ,KAD BUS GERAI