onkologines ligos 50

Tikrai taip buvo,ka tada as isgyvenau niekam nelinkeciau,tik kad skausmo pries ir po operacijos neturejau .Man buvo isiuta kakle ir automatiskai buvo taip nustatytas,kad, kas kazkiek laiko man suleisdavo pats aparatas.
Ir palatos kaimynes mate ,kokia as buvau

Aš net nežinau, ką man leido po operacijos. Antrą dieną, tai ketanovą, o iškart tai net nežinau


Skorpe555 ką tau operavo?

pasalino beveik visa klubakaulio sparna ir dali pilvapleves

Pykina. Kartais mažiau, kartais daugiau, bet iki vėmimo niekada. Dažniausiai pykinimą nuima... pavalgymas per chemoterapijas visas priaugau kokius 2 kg Bet, anot gydytojų, reikėjo man jų. Grįžtant prie pykinimo - per kiekvieną chemiją gaunu zofrano, paskui dar pasiprašau, kad parašytų tiek, kad į namus galėčiau parsinešt. Išgeriu apie dėžutę po kiekvienos chemoterapijos, šįkart mažiau, vos pusę sugėriau, o va praeitą labai labai pykino, tai dvi sutaškiau... Dar gydytoja rekomendavo imodiu ir cerukalį, jei zofrano per mažai. žodžiu, yra kaip pykinimą slopint ir nemalonius pojūčius sumažint, dėl šito nesijaudink

Jaučiuos tai įvairiai. Bet pykinimas, silpnumas, galvą kartais paskauda po kiekvienos, tik skirtingu stiprumu pasireiškia. Būna vos iš stacionaro grįžus į lovą atgulu keturiom dienom, būna kad dar porą dienų padoriai jaučiuosi. Nepasakyčiau, kad stiprėja šaltiniai su kiekviena chemija, kaip čia sakė. Man išivis blogiausia po pirmos buvo - išbėrė kažkokiom vos ne mini kraujosrūvom, veidas degė, pykino, paeit negalėjau, kaulus skaudėjo... O paskui gal organizmas apsiprato, tokių žiaurių šalutinių nebebuvo Va, o kaulų skausmas tai vienintelis dalykas, kuris man su kiekviena chemija vis stiprėja. Bet tas skausmas... Jį galima kentėt ir be nuskausminamųjų išties, tik va po penktos chemijos pradėjau gert ultracod nuo skausmo. O išrašytų opiatų - tramadolio kapsulėm, net nepaliečiau.

Buvau "Eglės" sanatorijoj. Neturiu su kuo palygint, aišku, bet blogai nebuvo, tik procedūrų mažai buvo galima, nes ten daugiausiai vandens visokios. Gydytojai rūpinosi, net koridoriuj pasigavusi man paskirta daktarytė duodavo kokių patarimų, ginekologė irgi gera pasitaikė, personalas, žodžiu, okei Patalpos sovietinės truputį, maistas irgi nieko, bet jau į galą užkniso aplinka gera, gražu, pušynas, prūdelis su gulbėm, jei reikia parduotuvė netoliese, už miesto, ramu gražu, buvo biblioteka, šokiai net vykdavo

Dėl maisto, tai nieko nekeičiau. Gal net nesveikiau valgyt pradėjau bet šiaip pagrinde valgau mėsą, daržoves, pieno produktus, šokolado neatsisakau, riebiai nemėgstu, kartais kokių kruopų palesu... Privengiu batonų, bulkučių, cukraus į kavą nededu. Nerūkau, negeriu Man atrodo, kad čia mityba neišsigydysi, o sveikai maitintis šiaip, ligoniui ar ne, kiekvienam privaloma. Rekomenduoju knygą "Ką valgyti susirgus vėžiu", man tai ji labai patiko - viskas paprastai, aiškiai surašyta, receptai geri, patiekalai skanūs išeina




Intraperitoninė chemoterapija leidžiama į pilvą, įstačius ten operacijos metu kateterį. Ji tinka kai optimaliai pašalintas visas auglys. Turi pliusų: giliai įsiskverbia į pilvo ertmės audinius ir pasiekia ten, kur į veną leidžiama chemoterapija nepasiekia, todėl geriau pašalina mikroskopines ląsteles ir liga ne taip greit atsinaujina. Daug studijų yra dėl IP naudojimo, pasiskaityt gali. Minusas tas, kad daugiau šalutinių, nemažai žmonių visų 6 kursų net neištveria...

Avastino prašiausi, sakė, kad man nereikia. Mano chemoterapeutė, bent iš pradžių, buvo labai nusiteikusi mane pagydyt - davė net 90% kad būsiu IŠGYDYTA. Nežinau iš kur jinai tokius skaičius traukė Nu bet kadangi ji nutarė, kad ir taip pasveiksiu, tai apie nieką, išskyrus standartinę chemoterapiją net kalbėtis nenorėjo.

ačiū tau kastuvai, pakankamai aiškiai viską parašei

tik vistiek chemija mane gąsdina net neįsivaizduoju kaip atlaikysiu, širdis mano nelabai sveika, dar kojos silpnokos išsiplėtę kraujagyslės



aš galvoju pirktis pati tą avastiną, žinau, kad kainuoja , bet galvoju, gal padėtų
paskaičius statistiką, tai tik 4-5 mėn.tas avastinas pridėtų, tai dabar ir mąstau ar verta toooookią sumą mokėti dėl 4-5 mėn.


kažin, kiek "tempsiu" jeigu visai chemijos atsisakyčiau? bijaaaaaau jos

As atsimenu viena statistika, kuri man istrigo iki gyvenimo galo(cia liecia plauciu vezio paskutine stadija):
Jei zmogus nesigydo, palieka viska savo eiga, tempia nuo 2 iki 4 menesiu.
Jei zmogus operuojasi, taiko chemini ar radiacini gydyma, nugyvena 1-2.
ir yra 5% pacientu, kurie su tokia stadija isgyvena iki 9 metu.

Taigi, ivertinkit savo liga ir nora gyventi Chemija labai baisus dalykas, niekas neneigia to, bet be jos ilgai netempsit Prarasti siaip neturit ko Naudokites visais medicinos pasiekimais
Anekdotas ta pacia tema: naujasis lietuvis svarsto:
-Stai numirsiu, idomu, kokiame grabe mane laidos? Cinkuotas ir brangakmeniais puostas-grazus ir aplinkiniams parodys, koks buvau turtingas, ale va azuolinis-tai juk sveikatai geriau...
Taip ir jus: nebijokit to morfino, kuri leis po operacijos, daugeliui leido, nevienas narkomanais netapo Nebijokit tos chemijos, baisi ir slyksti ji, bet su ja liga galima pristabdyti arba is viso pagyti. Mintyse turekite tik viena tiksla: isgyventi bet kokia kaina, paneigti visas statistikas

oho, sunku net tuo patiketi



zinau, viena moteri, kuri atsisake gydymo visai, jai nieko nedare visiskai (plauciu vezys buvo) trauke 5 men.
mano teciui irgi plauciu vezys buvo, IV stadija, (aisku, kalciausias rukymas) taike chemija ir radiacija, zodziu dare viska ka gydytojai liepe, nuo diagnozes pradzios iki mirties trauke tiek, kiek ir raso stastistika (8-10 men.) jis pragyveno lygiai 9 men.
bet kiek kankinosi kente visus salutinius poveikius ir t.t. toji moteris tik viena paskutini men.prasikankino, bet be chemijos salutiniu poveikiu...

dabar skaitau statistika, tai su mano stadija ir viskuo, tureciau tempti 36 men. taip, norisi tiketi, kad gal ir as busiu ta "isimtis", bet as realiste, tai man sunku save taip nuteikti o dar, kai siaip mano sveikata ir be chemijos prasta, nuolatinis ligonis jauciuosi, tai su chemija bus visai prastai...

Kur čia tokią statistiką radai?

daug skaiciau, konkreciai nepamenu, bet tuoj bandysiu rasti kur perskaiciau

apie avastina dabar skaitau tai stai ka radau:
Tiriant pirmą kartą diagnozuotus kiaušidžių, kiaušintakių ir pilvaplėvės vėžio atvejus, vieno tyrimo
metu vidutinis Avastin vartojusių pacientų išgyvenamumas ligai neprogresavus siekė 19,3 mėnesio, o
vartojusių vieną karboplatinos ir paklitakselio derinį – 16,9 mėnesio, o atliekant antrąjį tyrimą,
vidutinis pacientų išgyvenamumas ligai neprogresavus siekė atitinkamai 14,7 ir 10,6 mėnesio.
Tiriant praėjus 6 ir daugiau mėnesių po ankstesnės chemoterapijos atsinaujinusio kiaušidžių,
kiaušintakių ir pilvaplėvės vėžio atvejus, pacientų, kurių gydymas karboplatinos ir gemcitabino deriniu
buvo papildytas Avastin, vidutinis išgyvenamumas ligai neprogresavus siekė 12,4 mėnesio, o tų, kurių
gydymas buvo papildytas placebu, – 8,4 mėnesio. Tiriant pacientus, sergančius agresyvesnės formos
vėžiu, gydymą paklitakseliu, topotekanu arba pegiliuotu liposominiu doksorubicinu papildžius Avastin,
pacientų išgyvenamumas ligai neprogresavus siekė 6,7 mėnesio, o kai jie vartojo tik šiuos
chemoterapinius vaistus – 3,4 mėnesio.

Leonile Man taip pat kiaušidžių v. 4 stadija... nėra ta chemija tokia baisi suprantu, kai nieko nežinai, kai lauki pirmo karto labai sunku... buvo ir man taip po opercijos, skaičiau statistiką, bijojau chemijos... bet neleidau sau net pagalvoti, kad atsisakyti gydymo chemija...
Nelengva buvo po kiekvieno ch kurso, o jų per du metus ir 8 mėnesius jau buvo 20... su 9 ir 8 mėnesių pertraukomis. Penktadienį sulašino šeštą ch, trečiojo karto...

O kokią chemiją jums lašino? gal galite smulkiau viską aprašyti? po kurio laiko liga atsikartodavo?
kurioje vietoje mums metastazavo?

mano dvi pirmosios chemijos buvo tokios pat - carboplatinum+paclitaxelum, pirmą kartą 6 kursai, antrąjį - 8, dabar - carboplatinum+gemzaras.
Po pirmos chemijos "ramiai" gyvenau 9 mėnesius, metastazes labai mažytes atrado patikrinimo metu kepenyse, chemija jas sunaikino, bet po 8 mėn vėl "išlindo" ir vėl kepenyse. Dabar po 3 chemijų darė KT tai išvada buvo, kad liga sustabdyta. Spalio viduryje vėl laukia KT.
O aš gyvenu įprastą gyvenimą, nors turiu pirmą grupę, vistiek dirbu. Aišku pavargstu labiau nei anksčiau, daugiau save palepinu, pagulinėju...