onkologines ligos 50

Mane tai kažkaip chirurgė nukreipė pas onkologą - paskambino ir sakė: tau karcinoma, tą ir tą dieną eini pas onkologą chemoterapeutą , bet, tikriausiai, čia buvo tiesiog paslauga - ji mano draugo mamos sesuo, tai tikriausiai pasirūpino tiesiog kitą moterį diagnozuotą, kuri gulėjo mano palatoj, tai tiesiog informavo, kad jai reikia kreiptis pas onkologus, o jinai tada jau savo iniaciatyva į VUOI nukeliavo. O chemiją reiks pirktis pačiai. Tiesiog prieš lašinant nueisi pas onkologą chemoterapeutą, išrašys jis tau ją, nueisi į vaistinę, pasiimsi ir lašintis.

Aš šiuo metu po penktos chemijos, praėjo 5 dienos po jos, tai dar silpnoka - po namus slankioju ir iki mašinos dar truputį infekciją pasigavau, bet, atrodo, antibiotikai užmušė. O šiaip viskas gerai, chemoterapija nėra toks baubas, koks maniau kad bus. Kelias dienas praleidi lovoj ir pasikankini, tačiau paskui dvi savaites iki chemijos gyveni įprastą gyvenimą ir net pamiršti, kad sergi Dabar va baigsiu paskutinį kursą ir iki gruodžio poilsiausiu, o tada - KT. Tiesa, mano markeris prieš operaciją nežinau koks buvo, bet dabar 10-11 ir nei kyla, nei krinta. Chemoterapija irgi "nenumušė" jo. Galėtų būt mažesnis, bet ai, nereik dievo medin varyt

Kaip tu pati jautiesi po operacijos? Koks toliau gydymo planas dar nežinia?

Jeigu kokių klausimų kils - rašyk. Čia ar privačiai, viską papasakosiu, ką žinau

Dabar pas mane klausimų daug...
Ir baisu labai

1.Kada po operacijos gavai pirmą chemiją? kiek dienų praėjo?
2.Rašei, kad tau leido ir opiatus, morfijų ir kt. Aš jų bijau iki šiol maniau, kad juos leidžia tik mirštantiems palengvinti kančias
Tarsi jau "paskutinė stotelė".
Kada tau jų prireikė? kokiu momentu?
3.ar standartinę chemiją karboplatiną ir paklitakselį kompensuoja visu 100 proc. Nieko nereikia primokėti?
4.kiek dienų praleidai sanatorijoje? ar buvo iš sanatorijos kokia nors nauda?


Pradžiai tiek, vėliau klausimų bus daugiau



Aš po operacijos nieko negaliu nei gerti, nei valgyti, pilvą raižo
Suvalgau ką nors ir šakės. Išgeriu gurkšnį vandens ir raižo iškart
Tau taip nebuvo?
Jaučiu, kad jau mano organizmas dehitratuoja, bet gerti nieko negaliu nežinau ką daryti, tik rytoj gyd.bus.
šiaip būtu viskas ok. tik jau tas pilvo raižymas



Papildyta:
Kastuvai, o tave chirurgė operavo ?
ne onkoginekologas? kazin kodėl taip? man aiškino, kad geriausiai tokio tipo operaciją neva tai gali atlikti tik onkoginekologai?

Bandau rinktis info apie onkologus. Gal kas galite pasakyti, kai jau mane išleis į namus ir lieps eiti pas onkologą, tai čia man reikės registruotis į dienos stacionarą ar ambulatorinį pradžiai?

Pirmiausia, nebijok. Anoks čia baubas, turėsi dabar su tuo gyvent, nėr jau kitos išeities Pamatysi, išsispręs viskas dėl gydymo ir bus daug ramiau.

1.Kada po operacijos gavai pirmą chemiją? kiek dienų praėjo?
Operavo gegužės 5 d., o pirma chemija buvo birželio 16 d. Būčiau anksčiau gavus, bet pati savaitę nuvilkinau. Šiaip ne mažiau 4 ar 3 savaitės nuo operacijos turi praeiti iki chemoterapijos. Pas mane gal net kiek per daug laiko susidarė nuo operacijos ir chemijos.

2.Rašei, kad tau leido ir opiatus, morfijų ir kt. Aš jų bijau iki šiol maniau, kad juos leidžia tik mirštantiems palengvinti kančias
Tarsi jau "paskutinė stotelė".
Kada tau jų prireikė? kokiu momentu?
Leido iškart po operacijos, kad palengvintų skausmą. Man neskaudėjo visiškai. Nežinau, kodėl žmonės jų bijo, nei aš pripratau, nei haliucinavau ten nuo jų, tik vėmiau Ir kaulų skausmams po chemijos (vienas nemalonių šalutinių...) išrašė opiatus, bet nemanau, kad mane jau prie mirštančių skaito. Tiesiog, jie geriausiai nuskausmina, nekerta per kepenis, dozės iki begalybės. Kokio ibuprofeo, paracetamolio ilgai nepanaudosi, skrandį ėda, kepenis... Man atrodo, tiesiog, geriausias nuskausminantis vaistas yra opiatai.

3.ar standartinę chemiją karboplatiną ir paklitakselį kompensuoja visu 100 proc. Nieko nereikia primokėti?
Taip.

4.kiek dienų praleidai sanatorijoje? ar buvo iš sanatorijos kokia nors nauda?
Beveik tris savaites. Nauda tikrai buvo, mankštelės visos leido kiek pastiprėt, atpenėjo, hemoglobiną pakėlė, masažiukai nugaros skausmus nuėmė, kurie po operacijos atsirado ilgiau pavaikščiojus. Tikrai verta buvo važiuot.

Dėl pilvo tai aš nelabai pamenu. Man lyg ypatingai neskaudėjo, bet labai pūtė ką nors suvalgius. Ir labai viduriai kietėjo, gal tau čia problema, jei net gert negali? Paprašyk, gal lašelinę pastatytų... O budintis daktaras irgi turėtų koks nors būt.

Mane operavo Č. Špūrienė. Ji ginekologė-chirurgė, specializuojasi piktybiniuose navikuose. Tai gal ir onkochirurgė skaitosi Priekaištų neturiu, išlupinėjo viską, nieko nepaliko O kaip tau, viską pašalino?

Tu nusiramink. Ateis gydytoja ir manau tau viską pasakys ir nukreips pas chemoterapeutą. Dabarjaučiasi, kad esi išsigandusi ir pasimetusi. Pradžioj taip būna. Paskui viskas susideda į stalciukus. O tavęs nesiųs rebilitacijai? Nes pradžioj po ligoninės važiuoja į sanatoriją. Po to pradeda chemiją. Mama buvo operuota birželį, liepą sanatorija, rugpjūtį chemija.
Papildyta:
Rink informaciją apie chemoterapeutus.

Ačiū merginos už info.

Mano gydytoja kažkodėl prieš sanatoriją ji tvirtina, kad chemiją lašinti man geriausia būtų praėjus 2 sav. po operacijos.
Ji sako, kad operacija pavyko. Pašalino viską. Pradžioje prigasdino, kad gali operacijos metu prireikti išvesti stomą, nes gali būti ant žarnų vėžys, sutikau, bet ačiū Dievui ant žarnų nieko nerado (prieš tai darė tyrimus visokius) Gyd tvirtino, kad ne visada viską eina pamatyti, o pasimato tik prapjovus pilvą. Džiaugiuosi, bent dėl to, kad nebuvo ten metastazių.

Nors tiesą pasakius kažkaip nepasitikiu aš ją (turiu tam pagrindą,
pasakė daryti vienaip, taip ir padariau, o paskui man sako, kam, taip padariau, nes neva ji liepė kitaip daryti) nuo to laiko ja ir nepasitikiu


Šiaip psichologiškai sunku man, ir baisu
Verkiu nuolatos, klausiu savęs už ką čia man taip, gyvenime ir taip daug vargo mačiusi.
Bet turbūt šita mano reakcija normali. Šiaip skyriuje sutikau daug moterų, kurios jau tą išgyveno arba dabar išgyvena. Pasikalbėjus palengvėja...
Papildyta:
Kastuvai, o tave pykina nuo chemijos? ką vartoji?
ar kaulus skauda po kiekvienos chemijos? ar visada po chemijos vienodai jautiesi?
Opiatai leidžiami ar tabletės/kapsulės? kokiu pavadinimu?

Kokioje sanatorijoje buvai?




Kaip maitintis? ką valgyti? Ko vengti? pilnas internetas tokios info, bet man įdomi tų žmonių nuomonė, kurie su tuo susidūrė.

Kas tave operavo?

Mergelė,


Parašiau AŽ, nenoriu viešai rašyti.

Beje, mergele, o tavo mamytei ar padėjo sanatorija? kaip jaučiasi dabar? kokią chemiją leido standartą karboplatiną+paklitakselis?



Ir dar klausimas, gal ir kvailokas, sorry, bet ar chemoterapeuto pasirinkimas labai įtakoja ligos eigą? bijau "uzsirauti" ant nelabai patyrusio ypač nepatinka tokie, kurie nemoka "žmoniškai"paaiškinti viską.
Papildyta:
Kastuvai, o koks tavo naviko histologinis tipas? epitelinis?
aš dar savojo nežinau, prisiskaičiau internete daaaaaug info
Labiausiai gasdina statistika

Prieš 7 mėn.nuo vėžio palaidojau tėvelį.
Tada, kai skaičiau jo vėžio statistiką irgi atrodė, "nesąmonė" gyvens ilgiau... bet deja, deja, jis tapo standartiniu statistiniu vienetu gyveno būtent tiek, kiek ir rašo vadovėliai...
Dabar norisi ir vėl tikėti, gyvensiu ilgiau...
Et, viltis ....... motina

Aha, epitelinis...

Gąsdina statistika ir mane, bet kita vertus, pas mane visi geri prognostiniai faktoriai: G1 piktybiškumas, jaunas amžius, operacijos metu viskas pašalinta, BRCA2 mutacija (geresnis atsakas į platinos preaparatus + yra tyrimų, kad ilgesnis išgyvenamumas su šia geno mutacija) ir dar visokių ten, kurių jau net nepamenu. Gaila tik kad intraperitoninės chemoterapijos netaikė - būtų dar vienas šansas išgyvent ilgiau. Kita vertus, dabar pagalvojus apie šalutinius, tai nenorėčiau jos

Leonile ,as atsakysiu i antra klausima:
gavau ir as 4 paras morfijaus,niekas nepadejo ,kaip sitie vaistai.Bet is kitos puses,tai neduok Dieve ,kokios buvo haliucinacijos,galvojau ,kad isprotesiu...stogas ciuoze,kliedesiai,vaidenosi naktim pro langa ziurintys,judantys ziombiai,krito sniegas ,nors taip nebuvo...kojos kilo i virsu.Baisu ir prisiminti

Kas ta intraperitoninė? žinau tik avastiną, kaip biologinė terapija, nesiūlė/ neprašei?

Dabar galvoju. O morfijus ir morfinas - tai tas pats? Nes, jergutėliau, ta mergina išsigąs baisiausiai.... net neysivaizdavau kad kam nors taip gali būt. Man morfiną po operacijos leido 5 dienas - ir liuks. Skausmo visiškai nejauti, nuotaika gera - o tas pooperaciniu laikotarpiu labai svarbu. Mes kaip tik juokavom, kad "an adatos sėdau" - betgi priklausomybė tikrai neišsivystys nuo 5 dienų... Nei aš vėmiau nuo jo, nei man bloga buvo. Mano palatos kaimynės - taip pat. Draugė - irgi. Nu o jau haliucinacijos, kliedesiai - tai čia išvis išimtis... Tikrai nesigąsdinkit