Vyrui CRB sumažėjo, uf trigliceridai ir dar sumažėjo, tai suleido šiandien chemiją. Guldymas vis tik atsidės, ne po savaitės, o po dviejų, nes nuo šiandieninio leidimo turi praeit 2 savaitės.
Morališkai jums labai sunkus laikas, begalo. Man padėjo viltis, maldos, pokalbiai su kunigais, tikėjimas kad išsikapstys, kad toliau tęsim gydymą, kad auginsim vaikus ir kitaip negali būti. Kūriau planus reanimacijoj per kiekvieną lankymą, jam pasakojau, nesvarbu, kad negirdėjo ir nieko neatsimena. Remkitės į šeimą, į vaikus, tai jūsų siprybė, tiesa prie jų negalėjau išskysti, ėjau pas psichologę, labai palaikė. Valerijonas, kas padeda atsipalaiduoti, arbata, atitrūkimas.
Vyras susirgo lapkričio mėnesį, trsi gripas, tiesiog. Savaitę gulėjo lazdynų ligoninėj, kol atrado, kad negalavimų priežastis kraujo liga, tada santariškės, kitą dieną turėjom diagnozę ūminė limfoblastinė leukemija, atstatinėjo sutrikusią inkstų veiklą ir pradėjo chemoterapiją, du mėnesiai ligoninėje. Tada pagal planą chemoterapijos ligoninėje ir dienos stacionare. Prieš Velykas dviems savaitėms į stacionarą intensyvinimo fazė, pagal jo gydymą, nuo chemijos nusilpo, krito rodikliai, susirgo plaučių uždegimu, komplikacijos, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, trombai plaučiuose ir rankose. Trys savaitės reanimacijos, virš dviejų savaičių dirbtinė plaučių ventiliacija. Dvi savaitės skyriuje, toliau gydė uždegimą, stiprino, pradėjo kineziterapiją, po reanimacijos kėlė vieną ranką, per tas dvi savaites sustiprėjo, kad galėjo pasiversti, paimti buteliuką atsigerti, valgė su kaire ranka, ji stipresnė buvo, atsisėsdavo. Gavom reabilitaciją 40 parų santariškių stacionare reabilitaciniam skyriuje, begalo dėkingi esam ten dibantiems žmonėms, kaip gulintys ligoniai išeina savom kojom. Žinoma ir savo reikia begalo daug valios pastangų, užsispyrimo ir darbo iki negaliu. Po trijų mėnesių išėjo iš ligoninės, pastatytas ant kojų, su įtvarais ir ramentais, bet pats. Kelios dienos namie, tada tęsė chemiją.
Dabar guldymas ir atsidės, nes nuo vaistų buvo šalutiniai, dėl ko plazmaferezes darė ir chemiją atidėjo.
Kaip suprantu ši liga užgrūdina. Tačiau susirgus artimajam - visa šeima turi daug ko išmokti. Vien naujo požiūrio į gyvenimą, į ligą, naujo suvokimo. Aš ryt jau eisiu į ligoninę. Turiu naują galvos skausmą - pragulas. Pas mamą jau atsirado. Su bioptronu jas kitiems ligoniams gydė. Svarbu laiku sustabdyt.
