onkologines ligos 50

Išoperavo 20 pažeistų limfmazgių įvairaus dydžio. Bet jų dar liko viršraktikaulinėje ir poraktikaulinėje bei kaklo srityse. Taigi po chemijos dar laukia švitinimas. Ir hormoninė terapija.
O pirmos chemijos metu gavau Fluorouracil medac 50mg/ml 2 vnt. ; Doxorubicin-Teva 50mg 2 vnt. ; Endoxan 1000mg 1 vnt. Ką skirs šiam kartui, sužinosiu rytoj.

Darykit viską , kad užgniaužt ligą ir jai neleist plist. VISKĄ kas įmanoma, ir kiek neįmanoma. Atsisakykit psichologiškai VISKO, kas jums sukelia blogas emocijas.Linkiu , kad antra chemija padarytų gerą darbą. Kai žinosit, kokia - parašykit. Jums pliusas tai, kad gausit hormonų terapija - labai daug kam ji veiksminga.

Paliko gerti merkaptopuriną-6, apsinormalizavus kraujui šiandien vėl išgėrė metotreksato savaitinę dozę. Jam komplikacijos nuo asparaginazės (leidžiama į raumenis chemija kas 2 savaites), dar tą savaitę gavo vinkristiną (lašinama chemija kas 4 savaites) bei gėrė deksametazoną kursas 5 dienoms, tai nuo šio kokteiliuko ir sureagavo, nors ne pirmas kursas. Kitą savaitę guldymas planuojamas lašinamas metotreksatas, tikimės susitvarkys ir nereiks atidėti.

Ida, noriai eina mažasis? Smagu, kad buitiniai rūpeščiai prablaško. Aš nelabai žinau kaip suspėt dabar viską, o dar darbą suderinti, kai eis mažoji visą dieną. Vyriausias nori į būrelį, kurio nėra daržely. Vaikai eina per du darželius. Vyras negali vairuoti dabar, o ir prie chemijų nerekomenduojama, tyrimai santariškėse 3 kartai savaitėj, praeitą savaitę 4 kart važiavom plazmoferezės, penkta išeiginė, nes atidėjo procedūrą. Bet sako kuo daugiau veiklos, tuo daugiau energijos ir laiko planavimo, turbūt taip ir bus

Iš karto labai atsiprašau, kad įsiterpsiu Willow, nuolat skaitau šitą temą, matau, kaip jūs kovojat su liga, viena kitą drąsinat, dalijatės patirtimi.
Bet kaip reikia atsisakyti psichologiškai visko, kas sukelia blogas emocijas? Jau pati liga, ligoninė, ta aplinka, gydymas man keltų blogas emocijas. O prieš tai turbūt irgi gyvenimas kažkodėl nelepina, kad susilpnėja organizmo imunitetas, kažkokie hormonai gali būti, kad susiję su streso hormonais, užveda kažkokį nesąmoningą mechanizmą.
Ir tikrai, aš, pavyzdžiui, esu nuolatiniam strese, ir atsipalaiduoti, atsisakyti blogų emocijų nemoku
Stiprybės jums
Gal nebent tikintiems lengviau būtų, galvotų, kad taip Dievas nori kažkodėl. Ir jis perėjo kančių kelius.
(galit mane ignoruoti, suprantu, kad ne į temą aš čia)
Papildyta:
Esu skaičiusi D. Karnegio knygą berods, tai ten toks pvz. buvo pateiktas, kad vyrui nustatė skrandžio vėžį, tai jis nusipirko bilietą į kruizą, viską susiruošė, ten atsipalaidavo, linksminosi labai, ir kai grįžo, buvo visiškai sveikas
Bet vėl gydymas yra labai svarbu, negali taip paėmęs išplaukt ir atsipalaiduot

Dar kitoje knygoje esu skaičiusi, kad išplaukė ir pateko į audrą, bet badavo ir parplaukė po kažkiek laiko, irgi pasveikęs.
Nežinia kam ko reikia, kam atsipalaidavimo, kam gyvenimo būdo radikalaus pakeitimo, o kam gydymo. Abiem atvejais mintis pakeitė situacijos, vietos pakeitimas.

Dar Jungo šiek tiek esu skaičiusi. Tai jis rašo, kad jau metus prieš numirštant bet kokia mirtimi, net ir visai atsitiktine, jo buvę pacientai sapnuodavo tam tikrus sapnus, tokius kaip kelionė, vietos pakeitimas, ta prasme pasąmonė iš to nedarydavo didelio sujudimo, jai tai natūralu. Vadinasi, yra tęstinumas ir ten...apie tai jis daug rašė savo knygose. Gana įdomiai.

Medute,
na pati liga jau yra ir jos jau nenugrūsit į kažkokų kampą, kur nematysit. Yra, reiškia reikia gydyti. O ligoninė, ligoniai, gydytojai, aptarnaujantis personalas man nesukelia JOKIO neigiamo jausmo, aš einu ten visada su viltimi, pasiduodu tai idiotiškai VOUI rutinai, kad gali vaikyti iš kabineto į kabinetą, laukti valandas ir nesuku dėl to galvos - mano laikas dabar skirtas GYDYMUI ir niekam kitam. Neturiu JOKIŲ NORŲ, PLANŲ. Gydymui atsiduodu neplanuodama, kaip čia viskas greit bus puikiai ir nelaukiu, kad kuo greičiau pasibaigtų. Plaukiu pasroviui, iš nieko stengiuos nieko nereikalaut ir nesigadint nervų, žinoma, ne visada pavyksta, ypač jei gydytojai ne visada nusiteikę optimistiškai, tad šiek tiek tenka pakovot. Jei yra jėgų. Stengiuos visada domėtis viskuo, kad ligos buvimas negožtų minčių: dailė, kelionės, muzika, ilmai, knygos, sodo ir aplinkos dizainas - internete pilna šito gėrio, kuris atitraukia nuo įkyrių minčių. Jei nepavyksta - nevengiu medikamentų.
patkėkit, tikinčiam nėra lengviau, ypač gyvenusiam tvarkingai, dvasingai, ne prieš Dievo valią. Atrodo, turėjai būt palaimintas, deja tapai prakeiktas. Ir kai pradeda draskyt abejonės, būna tik sunkiau.
O stresai... Taip, aš turėjau didžiulių stresų, visai gali būti kad jie pagrindinė priežastis šios ligos. praeities nepakeisi. O šiandien dieną galima. Tik noro reikia. Ir supratimo, kad tas reikalinga. Kas sako, kad negali, tas tiesiog nenori.

Man onkologinė ligoninė kelia neigiamą jausmą. Man darė ten nuograndų tyrimą, tai net pleistro po to neužklijavo. Va, tada pasijutau, ką reiškia būti nurašytam. Nes niekur taip nebuvo.
Papildyta:


labai pritariu, jūsų visad tokios blaivios mintys, ir šiaip esat labai protinga

Nelaikau savęs protinga, tik savisaugos instinktas sustiprėjo sergant (kur jis buvo anksčiau?)

Sveikos visos senbuvės ir naujokės, patirtis greit kaupiasi, kad kartu kauptųsi ir sveikata Man pastarieji du mėnesiai buvo nelengvi, ėjo eilė simptomų, kurie rodė, kad liga grįžta. Melanoma yra specifinė tuo, kad beveik nereaguoja į chemoterapiją, todėl aš neturiu plano, ką daryti ligai grįžus, gydytojai tokio plano irgi nesiūlo. Šiandien buvau Klaipėdoj pas savo gydytoją, tai jis mane įtikino, kad dabartinė mano būsena dar ne v progresavimo pasekmė. O mano simptomai - temperatūra, prakaitavimas, silpnumas, širdies ritmo sutrikimas, padidėjęs LDH, - yra kažko tai šalutinio pasekmė, gal šlapimo takų infekcijos. Labai noriu tuo tikėti, nors kurį laiką, na šitą mėnesį, jis mano gimimo mėnesis. Nebenoriu burti su likusiais mėnesiais, kada kas ir kaip. Šiandien laikausi, tai ir gerai, padėkit man tuo pasidžiaugti, nes mano vienos entuziazmas mažokas

Karme, stipriai apkabimu , Jei gydytojas sako, kad liga neprogresuoja, tai taip yra. O nuo medikamentų šalutinių poveikių yra be galo daug. Paskutinę savaitę aš prakaituoju žiauriai, reikia keist pagalves, kepurytes, skareles, naktinius, maudaus naktį vandeny. Nusilpo širdis nuo to prakaitavimo, reiktų pas kardiologę eit, neturiu jėgų - vos paėjus širdis plaka kaip pašėlus. Neburkim nieko priekin.Jei ši diena pusėtina pasidžiaukim.

http://m.delfi.lt/ar...php?id=65783252 va tau, Karme, pozityvo

Karme, kastuvas įdėjo daug vilties žadantį straipsnį. O ir gydymas žengia į priekį, tikėti belieka. Juo labiau, kad gydytojas nuramino, kad neplinta. Kiek sveikata leidžia suraskit užsiėmimo. Jei turit galimybės nueikit į meno terapiją, rašo dar yra vietų, prasiblaškysit, gal vidinės ramybės daugiau bus
Meno terapija nuo rugsėjo 15 d.

Labai, labai ačiū, dėkinga jums už palaikymą. Matyt geras man metas, vakar jaučiausi gydytojo išklausyta na tiesiog iki dugno. Pirmiausia pavyko man dalykiškai išvardinti ką aš pastebiu kas su manim vyksta. O jis dar uždavė labai tikslių klausimų, pakalbėjom ir apie fizinę ir apie psichinę mano būseną. Atrodė, kad jis niekur neskuba, kad jam rūpi tik rasti paaiškinimą. Paklausiau apie viską ir apie ligos ateitį ir apie žmogiško orumo išsaugojimą. Pasakysiu ligonių globotojoms, džiaugiuosi, kad dukra nespėjo atvažiuoti vizito metu, būčiau daug ką prie jos nutylėjus, nes aš jos droviuosi. O dar ir jūs su manim, džiaugiuosi, nes vakar parašius norėjau ištrinti savo žinutę, tik man neleido
Wilow, randu daug panašumo mūsų savijautose, tas nelemtas prakaitavimas ir širdis, naktinės maudynės ir begaliniai persirenginėjimai. Bet, žinok, šiąnakt išmiegojau su vienais marškiniais, stebuklas Ar tu dar lankaisi pas Striogą? Man darė antrą kraujo paėmimą, nes iš pirmo gavosi tik penkios porcijos, dabar septynios. Aš važiuoju pas jį pirmadienį, bus jau septinta vakcina. Laikykimės
Kastuve, ačiū, dar neskaičiau straipsnio, tikiuosi rasiu jame gerų žinių. Kaip tu laikaisi, kaip sekasi paprastas gyvenimas?
Angele, ačiū už pasiūlymą, bet aš Kaune, o meno terapija Vilniuje. Aš įsitraukus į psichologinio pobūdžio bendravimą, lankau terapinę grupę, ji būna kiekvieną savaitę, be to dalyvauju dviejų klubo pobūdžio susibūrimų gyvenime su laisvesnėmis negu terapinėj grupėje taisyklėmis. Aš bandžiau specializuotis psichoterapijoje, todėl man iki šiol tai įdomu ir padeda neapkerpėti.
Kastuve, paskaičiau straipsnį, apie šitą vaistą ir kažkokį jo giminę vakar minėjo gydytojas, bet sakė ir tai, kad kaina 140 tūkst. dolerių. Daugoka, švelniai kalbant