as cia tik is savo patirties kalbu, sunus iki 3 metu nuolat gere vitaminus - tai vienus, tai kitus, pirkom pacius geriausius, brangiausius - nu bet koks ligu maiselis buvo

, kai pradejau skaityt, dometis kaip organizmas veikia - tai manau principas toks, jei jis negauna lengvai pasisavinamu vitaminu - kovoja kad tik juos gautu ir kaupia juodai dienai, ima is bile ko, obuolio, mesos kasnio, bet jei jis gauna pertekliu - kam besistengt? kam bekaupt? ir snaudzia sau... Dabar va tik ka is gydytojos gryzom su kraujo tyrimais, jau 12 metu (daugiau gal dar) nera gaves jokiu papildu ar vitaminu - hemoglobinas 145

, nors kaip ir visi paaugliai ko gero maitinas picytem, bandelem, spurgom, ceburekais (cia apie mokykla), uzgeria gerai kad dar ne cocacola, bet irgi nieku vertingu - kraujas nerealiai geras, kada sirgo - tikrai nepamenu... O kiek susitaupo
cia kaip ir su vaikais - tie kurie nieko neturi, is akmenuku pagaliuku nerealius zaislus pasidaro ir dar kaip labai zaidzia, o kurie visko perteke - neranda kuo uzsiimt
aš irgi kažkaip taip mąstau ir nieko neduodu vaikams, na nebent kai siaučia virusai, kokio vitamino c