eilinė darbo diena, kai anksti atsikėlę ir papusryčiavę išlėkėm į darbus... nors ta data žymima Valentino diena, aš nesureikšminu tos komercinės šventės, nereikia man tų rožinių kičinių pūkučių, kurių paskui nėra, kur dėti 
tą dieną teko užsibūti, ne tik darbe, bet ir praktikoje, tad mylimasis grįžo anksčiau, ir sugalvojo skalbti. prisimenu - gaunu žinutę - "ir vėl ištraukei iš vonios skalbimo mašinos žarną, dėl to kambariai pilni vandens. "o ištraukiau todėl, kad maudytis su ta žarna vonios šone nepatrauklu
o dieve, širdis nusirito į kulnus. skambinu, o jis visas piktas, prašnekinau šiaip taip,pasijuokem,kad padarys namie idealią tvarką..... tarp darbo ir praktikos nulėkiau nupirkti vaisių - galvoju - padarysiu šokoladinį vaisių fondiu, gal išvis atsileis taigi parlekiu namo, visa tokia meili ir švelni, o jis mane grūda virtuven ir sako - gali kokį pusvalandį iš jos neišeiti?ot, galvoju, valentinke.... truputi pasispardžiau, bet galvoju, "ok, ramiai paruošiu vaisius ir šokoladą"... o jis tegu ten ruošia kažkokią staigmeną... bet kad tokią staigmeną - tikrai nesitikejau.... taigi sėdžiu sau, nuobodžiauju virtuvėj, žiu - prasiveria durys, ir įeina mano mylimasis barstydamas rožių žiedlapius...
ir sako - sek nubarstytu taku.... o takas vedė link užtamsinto miegamojo, jame degė žvakės, grojo Chill out stiliaus pritildyta muzika, o ant lovos pamačiau išbarstytą širdį iš rožių žiedlapių....o vidury padėtą raudona dėžutė, atidariusi ją radau balto aukso žiedą su briliantuku.... niekad nepamiršiu,kaip Jis, priklaupęs, visas drebėdamas, užmovė tą žiedą... net apsiverkiau... ir nebeturėjau žodžių ilgai.... tą vakarą prisikirtom ledų, fondių, ir iš sugyventinių tapome sužadėtiniais 
o vandens iš tos žarnos pribėgo tik truputi - mano brangusis truputi pamelavo,kad nesitikėčiau tokios staigmenos
