o mano manymu (nes slampa visad apacia, retai-perimetru, tik per speigus), apacia kondensuojas del vent stojokos IR del salciausios vietos lange, per popalangini profili persala remas ir toliau...
stiklas gali rasoti kad ir koks pasyvus namas bus, jei langai yra giliai ilinde i angokrasti ten nera jokios ventiliacijos, tai jei susidaro reikiamos salygos temp ir dregmes tai ir rasoja, dazniausiai apatine dalis kokia 1 cm plocio. Nes tokia problema buna su roletais, kai jie buna uztraukti iki galo, buna kad apatine dalis pradeda rasoti, jei pakeli 2 cm nuo apatinio lango krasto problema dingsta
[/quote]
QUOTE(mintas @ 2014 11 23, 18:21)
Teko matyti sprendimą, kai oro išmetimas iš tualeto buvo pajungiamas prie klozeto vandens nuleidimo skylės. Sakyčiau tas pats efektas kaip ir minėtame straipsnyje, tik nereikalingas aktyvios anglies filtras ir oras ne recirkuliuojamas, o metamas lauk. Čia taipogi iš tualeto ištraukiamas kvapas jo susidarymo vietoje. Gaila neišsisaugojau nuorodos, bet mintis man patiko.
Man irgi patinka šitas variantas. 35psl.:
http://www.viega.com..._VWT_LT_net.pdf
[quote=arkava,2014 11 23, 22:57]
o mano manymu (nes slampa visad apacia, retai-perimetru, tik per speigus), apacia kondensuojas del vent stojokos IR del salciausios vietos lange, per popalangini profili persala remas ir toliau...
stiklas gali rasoti kad ir koks pasyvus namas bus, jei langai yra giliai ilinde i angokrasti ten nera jokios ventiliacijos, tai jei susidaro reikiamos salygos temp ir dregmes tai ir rasoja, dazniausiai apatine dalis kokia 1 cm plocio. Nes tokia problema buna su roletais, kai jie buna uztraukti iki galo, buna kad apatine dalis pradeda rasoti, jei pakeli 2 cm nuo apatinio lango krasto problema dingsta
[/quote]
[/quote]
kaip ir minejau anksciau, visam tam reikalui suzinoti kas liecia temp/ dregme reiktu naudoti ID diagrama:
http://www.xiron.ru/...cle/ID_diag.jpg
is cia galima pasiziureti koks bus rasos taskas prie tam tikros dregmes ir temp.
o mano manymu (nes slampa visad apacia, retai-perimetru, tik per speigus), apacia kondensuojas del vent stojokos IR del salciausios vietos lange, per popalangini profili persala remas ir toliau...
stiklas gali rasoti kad ir koks pasyvus namas bus, jei langai yra giliai ilinde i angokrasti ten nera jokios ventiliacijos, tai jei susidaro reikiamos salygos temp ir dregmes tai ir rasoja, dazniausiai apatine dalis kokia 1 cm plocio. Nes tokia problema buna su roletais, kai jie buna uztraukti iki galo, buna kad apatine dalis pradeda rasoti, jei pakeli 2 cm nuo apatinio lango krasto problema dingsta
[/quote]
[/quote]
kaip ir minejau anksciau, visam tam reikalui suzinoti kas liecia temp/ dregme reiktu naudoti ID diagrama:
http://www.xiron.ru/...cle/ID_diag.jpg
is cia galima pasiziureti koks bus rasos taskas prie tam tikros dregmes ir temp.
QUOTE(arkava @ 2014 11 23, 21:57)
o mano manymu (nes slampa visad apacia, retai-perimetru, tik per speigus), apacia kondensuojas del vent stojokos IR del salciausios vietos lange, per popalangini profili persala remas ir toliau...
Prie stiklo oras vėsta ir leidžiasi žemyn. Lango viršuje prie stiklo dar yra šiltas oras, o stiklo apačioje oro srautas tekantis žemyn atvėsta ir labai sukyla santykinė drėgmė. Dar ir dėl to apačioje kondensatas pasirodo pirmiausiai. Paleidus sausą, šviežio lauko oro srautą tiesiai virš lango rasojimas turėtų sumažėti.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 23, 21:19)
del kilimeliu: 50 cm koja i sona pastatai ant grindu - salta, 50 cm pastatai atgal silta. "Labai komfortabilu".
Kalbate apie visiškai kiaurą namą. Noriu pasakyti, kad aukšto lygio namo apšiltinimas turi ir šalutinių poveikių - temperatūra visame name suvienodėja, nebelieka poreikio kloti grindinį šildymas kas 20cm, nebereikia 10 termperatūros daviklių, srauto reguliatorių ir įmantrios elekronikos, kaip kiaurame name. Apšiltinimas ne tik išlaiko šilumą, bet ir padeda jai pasiskirstyti po įvairias patalpas.
Nebepelyja pilnos rūbų spintos namo kampuose. Siūlau vertinti ne tik sumažintas išlaidas šildymui įsirengus papildomą apšiltinimo sluoksnį.
Rekuperatoriaus tenu nepasišildysite, nes jis šildo lauko orą. Kaitinant orą prieš rekuperatorių kad ir iki +50C šilumokaityje jis atvės iki +30C, kai tuo tarpu išmetamas į lauką oras bus apie +40C.
Reikia papildomo kanalinio kaloriferio už rekuperatoriaus (patalpų pusėje), kad jis šildytų į patalpas tiekiamą orą.
Pirmiausia tai srauto greitis ir rekuperatoriaus teno atiduodamas galingumas nėra taip jau visiškai tiesiogiai susiję. Jei per karšta, jokių problemų įjungti 100% ventiliaciją su 0 galios šildymu. Tik va atvirkščiai būtų sudėtingiau.
O dėl valdymo - negi tikrai rekuperatoriai tokie tūpi, kaip žurnalistai? Jokio rekuperatoriaus nesu eksploatavęs, negaliu garantuoti, bet iš išsilavinimo ir bendro išprusimo elektronikos srityje galiu drąsiai teigti, kad temperatūros kontrolė rekuperatoriaus valdikliui turėtų būti labai nesudėtinga užduotis. Labai nustebčiau, jei kuris to nemokėtų daryti.
Žvilgtelėjęs į vieno dažniausiai SM minimo rekuperatoriaus schemą, sakyčiau kad jokių problemų šildytis. Tiek tenas, tiek galimas vandeninis šildytuvas schemoje nupiešti už šilumokaičio, taigi į paskirstymo ortakius patenka 100% teno energijos. Aišku gali būti ir kitokių schemų.
O dėl valdymo - negi tikrai rekuperatoriai tokie tūpi, kaip žurnalistai? Jokio rekuperatoriaus nesu eksploatavęs, negaliu garantuoti, bet iš išsilavinimo ir bendro išprusimo elektronikos srityje galiu drąsiai teigti, kad temperatūros kontrolė rekuperatoriaus valdikliui turėtų būti labai nesudėtinga užduotis. Labai nustebčiau, jei kuris to nemokėtų daryti.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 20, 14:49)
Kaip sukontroliuosi sildyma per rekuperatoriu? Pastoviai begiosi ir keitinesi nustatymus? Ateis sveciu jungsi 100% rekupa ir vynios pastoviai 2 kw be jokios pertraukos? <{POST_SNAPBACK}>
Žvilgtelėjęs į vieno dažniausiai SM minimo rekuperatoriaus schemą, sakyčiau kad jokių problemų šildytis. Tiek tenas, tiek galimas vandeninis šildytuvas schemoje nupiešti už šilumokaičio, taigi į paskirstymo ortakius patenka 100% teno energijos. Aišku gali būti ir kitokių schemų.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 08:33)
Rekuperatoriaus tenu nepasišildysite, nes jis šildo lauko orą. Kaitinant orą prieš rekuperatorių kad ir iki +50C šilumokaityje jis atvės iki +30C, kai tuo tarpu išmetamas į lauką oras bus apie +40C.
Reikia papildomo kanalinio kaloriferio už rekuperatoriaus (patalpų pusėje), kad jis šildytų į patalpas tiekiamą orą. <{POST_SNAPBACK}>
Reikia papildomo kanalinio kaloriferio už rekuperatoriaus (patalpų pusėje), kad jis šildytų į patalpas tiekiamą orą. <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2014 11 24, 09:50)
Žvilgtelėjęs į vieno dažniausiai SM minimo rekuperatoriaus schemą, sakyčiau kad jokių problemų šildytis. Tiek tenas, tiek galimas vandeninis šildytuvas schemoje nupiešti už šilumokaičio, taigi į paskirstymo ortakius patenka 100% teno energijos. Aišku gali būti ir kitokių schemų.
Čia jau papildomos "opcijos". Standartiškai plokšteliniuose rekuperatoriuose tenas stovi prieš šilumokaitį (priešužšaliminė apsauga).
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 12:36)
Čia jau papildomos "opcijos". Standartiškai plokšteliniuose rekuperatoriuose tenas stovi prieš šilumokaitį (priešužšaliminė apsauga).
Mano matytuose rekupuose (pramoniniuose ir buitiniuose), nepriklausomai rotorinis ar plokštelinis, šildytuvas stovi už šilumokaičio.
Jei šildytuvas- elektrinis tenas, užduota paduodama į patalpas temperatūra palaikoma "valdant" teną PWM signalu.
QUOTE(Pupcis @ 2014 11 24, 12:29)
Mano matytuose rekupuose (pramoniniuose ir buitiniuose), nepriklausomai rotorinis ar plokštelinis, šildytuvas stovi už šilumokaičio.
Jei šildytuvas- elektrinis tenas, užduota paduodama į patalpas temperatūra palaikoma "valdant" teną PWM signalu.
Jei šildytuvas- elektrinis tenas, užduota paduodama į patalpas temperatūra palaikoma "valdant" teną PWM signalu.
Kai perki pliką plokštelinį rekuperatorių jis ateina tik su priešužšalimine apsauga (elektrinis tenas), stovinčia prieš šilumokaitį ir pašildančia minusinių temperatūrų orą.
Kitas reikalas yra šildytuvas, bet jis komplektuojamas atskirai ir stovi jau už šilumokaičio, kaip ir sakote.
Kalbėjome apie tai, kad rekuperatorius jau turi teną, bet su juo neišeina pašildyti oro, nes jis šildo "ledinį" orą prieš šilumokaitį, kad neapledėtų šilumokaitis. Į patalpas tiekiamo oro su juo nepašildysi. Reikia papildomo teno ar vandeninio kaloriferio, kuris į bazinę komplektaciją dažniausiai neįskaičiuojamas.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 14:23)
Kai perki pliką plokštelinį rekuperatorių jis ateina tik su priešužšalimine apsauga (elektrinis tenas), stovinčia prieš šilumokaitį ir pašildančia minusinių temperatūrų orą.
Kitas reikalas yra šildytuvas, bet jis komplektuojamas atskirai ir stovi jau už šilumokaičio, kaip ir sakote.
Kalbėjome apie tai, kad rekuperatorius jau turi teną, bet su juo neišeina pašildyti oro, nes jis šildo "ledinį" orą prieš šilumokaitį, kad neapledėtų šilumokaitis. Į patalpas tiekiamo oro su juo nepašildysi. Reikia papildomo teno ar vandeninio kaloriferio, kuris į bazinę komplektaciją dažniausiai neįskaičiuojamas.
Kitas reikalas yra šildytuvas, bet jis komplektuojamas atskirai ir stovi jau už šilumokaičio, kaip ir sakote.
Kalbėjome apie tai, kad rekuperatorius jau turi teną, bet su juo neišeina pašildyti oro, nes jis šildo "ledinį" orą prieš šilumokaitį, kad neapledėtų šilumokaitis. Į patalpas tiekiamo oro su juo nepašildysi. Reikia papildomo teno ar vandeninio kaloriferio, kuris į bazinę komplektaciją dažniausiai neįskaičiuojamas.
Imonei kai uzsakinejau rekuoa standartas buvo tena uz silumokaicio o pries - teno nera. Siaip rekupas pats teoriskai be teno atsisildo save uzdarydamas padavimo sklende ir kazkuri laika isleisdamas silta ora atsisildo silumokaiti.
Bandziau tikrinti ar padidintas oro srautas padidina ir teno veikimo laika. Atsakymas tikrai taip ir ga gerokai, nepasakysiu kiek kartu dazniau jungiasi tenas bet priklauso nuo to kokia temp praeina per silumokaiti. Jei lauke salta aisku ir tenas veiks dazniau ir ilgiau jei greitis didelis.
Vilius juk sildesi su rekupu tai turetu zinoti kokia temp buvo namie ir kiek tenas prisuko litu.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 24, 14:06)
Imonei kai uzsakinejau rekuoa standartas buvo tena uz silumokaicio o pries - teno nera. Siaip rekupas pats teoriskai be teno atsisildo save uzdarydamas padavimo sklende ir kazkuri laika isleisdamas silta ora atsisildo silumokaiti.
Kiti atsišildo elektra.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 08:33)
Ar tikrai
?Pas mane komfovent domekt rego 400VE, ten yra tenas, bet jis šildo ne lauko orą, o tiekiamą į patalpas
.Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 13:23)
Kai perki pliką plokštelinį rekuperatorių jis ateina tik su priešužšalimine apsauga (elektrinis tenas), stovinčia prieš šilumokaitį ir pašildančia minusinių temperatūrų orą.
Kitas reikalas yra šildytuvas, bet jis komplektuojamas atskirai ir stovi jau už šilumokaičio, kaip ir sakote.
Kalbėjome apie tai, kad rekuperatorius jau turi teną, bet su juo neišeina pašildyti oro, nes jis šildo "ledinį" orą prieš šilumokaitį, kad neapledėtų šilumokaitis. Į patalpas tiekiamo oro su juo nepašildysi. Reikia papildomo teno ar vandeninio kaloriferio, kuris į bazinę komplektaciją dažniausiai neįskaičiuojamas.
Kitas reikalas yra šildytuvas, bet jis komplektuojamas atskirai ir stovi jau už šilumokaičio, kaip ir sakote.
Kalbėjome apie tai, kad rekuperatorius jau turi teną, bet su juo neišeina pašildyti oro, nes jis šildo "ledinį" orą prieš šilumokaitį, kad neapledėtų šilumokaitis. Į patalpas tiekiamo oro su juo nepašildysi. Reikia papildomo teno ar vandeninio kaloriferio, kuris į bazinę komplektaciją dažniausiai neįskaičiuojamas.
Komfovento visuose parduodamuose rotoriniuose rekuperatoriuose montuojamas tenas tiktai tiekiamo į patalpas oro šildymui. Rotoriniams rekuperatoriams priešužšaliminės apsaugos nereikia.
Pirk teisingą rekuperatorių ir su jame sumontuotu tenu nereikės šildyti lauko oro
.
QUOTE(mintas @ 2014 11 25, 20:23)
Pirk teisingą rekuperatorių ir su jame sumontuotu tenu nereikės šildyti lauko oro
.Nupirkau ,,ne''teisingą rekuperatorių ir nereikia tenu šildyti lauko oro
.
