Kauniečiai stato ir įkurinėja namučius 12

as kai gyvenau (apacioj muras, mansardoj-gipsas), po 1-os ziemos isigijom drekintuva, garinom vandeni... Sausa.
Todel, visi sitie teoriniai garo barjerai - kelia nuostaba ir truputi juoka...

p.s. kas ten vyksta, kad pastoviai veikia dregmes surinkejas?

Tiesa, namą vėdinu pastoviai trumpam laikui atidarydamas visus namo langus ir duris. Oras pasikeičia labai greitai ir langus uždarau. Nelaikau ant mikroventiliacijos. Brangu, kai šildai elektra, be to, turiu karčios patirties, kai pirmą žiemą esant dideliam drėgmės kiekiui name buvau palikęs langus ant mikroventiliacijos. Labai greitai langai užšalo, langų uždaryti jau nepavyko, o žiemai tęsiantis, langus ledas pravėrė dar labiau ir jos uždaryti pavyko tiktai pavasarį atšilus orams. Beje, ledas tuomet sulaužė visų pravertų langų metalinį atidarinėjimo mechanizmą. Būtent todėl nebuvo prasmės name temperatūrą kelti labiau nei +5C. Be to, jau galvojau, kad dėl ledo iškraipytų langų, apie geresnį namo sandarumą jau galiu pamiršti. Tikrai buvau nustebintas, kai langus sumontavusios firmos meistrai sugebėjo langų rėmus sutvarkyti taip, kad net su jais buvo pasiektas pakankamai įspūdingas namo sandarumas.
Papildyta:


Mano drėgmės lygis name įrodo kiek daug drėgmės susidaro name. Sienos tinkuotos 2012 metų vasarą kiek pamenu, tad iki žiemos spėjo tikrai turėjo išdžiūti. Ir dabar didesnis drėgmės kiekis iš žmonių veiklos. Nors ir sieną vieną kitą pastoviai nuglaistom, nudažom.

O tai, kad pas jus name sausa, tai įrodymas kiek tos drėgmės keliauja per sienas, per visas apšiltinimo medžiagas ir gerai, jei išgarinamas, o jei taip ir pasilieka vatoje? Ar ji gali dirbti, kaip šilumos izoliatorius, kai yra visa šlapia?

Beje, mano drėgmės surinkėjas surenka apie 8l per parą (6l talpą prisipildo per ~12 val. išpilu ir toliau dirba). Didžiausias drėgmės kiekis spėju nuo kasrytinio dviejų žmonių prausimosi duše, nors iškart po dušo pilnai pravėdinu visą namą.

pries 2 sav. grindys isbetonuotos (950 ltr vandens). Viskas beveik isdziuve.

Kur ji gali iskeliauti, jei po gipsu - garo plevele. Nauji seimininkai arde stoga, dare pertvara - vata kaip vakar sudeta.

Greciausiai, del sandarumo, niekur ji nepasiseda, todel taip. Nenoriu pastoviai gyvent su surinktuvu

Tai ir mane pastovus jo ūžimas nervina, dabar rimčiau užsiėmiau ortakynu - pajunginėsiu rekuperatorių.

Reikejo statyt oras oras, sildo pakankamai geru kopu, turi dregmes surinkejo funkcija.



Papildyta:
Pas pazystama buvo sudeta pleve po vata sake pelkes kaupias del to geriau visai jokios pleves negu prastai sudeta

Neveža manęs oras-oras nors EE namui, tai ir labai patrauklus sprendimas. Pagrinde tai dėl triukšmingo išorinio bloko, po kuriuo žiemą susidaro ledo kalnai.

Pas mane jis kokia 10m, uz kampo nutoles nuo artimiausio lango. Kabo ant garazo sienos. Freono zarna gali but iki 25m ilgio. Su lauko bloku del garso problemu nera

O kaip užsandarintas perimetras? Kiek metų vinimis perdurta, lipniais kraštais suklijuota, dažnai drėgna, kartais apledėjusi plėvelė atlaikys šalčius, vėjo blaškymą, vasaros kaitras ir išlaikys sandarumą?
Nuo vėjo ji juda aukštyn, žemyn, taip judindama orą vatoje. Šiltas oras iš šiltų vatos sluosnių maišosi su šaltų sluoknių oru, taip iškeliauja šiluma ir be tiesioginio oro pratekėjimo. Esant vėjui šiluminiai nuostoliai dažnai padidėja 2-3 kartus.


Žiūrint kokio statumo stogas. Jeigu statesnis tai nesitikėčiau, kad vata nenučiuoš žemyn nesiėmus papildomų priemonių.




Šnekėkite konkrečiau. Niekas nekalba apie kelis procentus. Net nesiūlau gilintis kokios ten varžos ar panašiai, bet pagalvokit kiek mokėtumėte už savo namo šildymą elektra. 250Lt/mėn? 500? 1000? 2000? 4000?
Va čia ir atsiskleidžia skirtumai, paaiškėja pasyvus ar nelabai tas namas.
Jeigu pas jus viskas proporcinga ir stogas bus 20cm vatos + 7 putų (ko gero dar atvirų porų) tai jūsų (spėju 200 kv.m. namo) šildymas elekrta jums kainuotų, kažkur 1300-1700Lt už sausio mėnesį. Tokio pat dydždio namą galima taip apšiltinti, kad ta suma siektų 400Lt ir čia ne teoriniai išsigalvojimai, o rėmimasis jau pastatytų namų Lietuvoje skaičiais.
Kalbant apie kelis procentus prisiminiau anekdotą - klausia gruzino turguje iš ko jis gyvena ir kiek uždirba, šis atsako - nu va, perku už litą, parduodu už tris, iš tų dviejų procentų ir gyvenu.



Taip, ta pluta geriau nei nieko, bet ji nei iš to neprilygtų plokštei. Šiuo atveju nieko negaliu pasiūlyti, nes tai ypač imlus darbui reikalas.


Kitaip formuluokite klausimą - ar pas jus užtektų drėgmės, kad aprasotų šaltas, vieno stiklo lango paviršius? Manau, tikrai taip, net ir be skalbinių. O -10C vata neaprasotų?
Plačiau apie santykinę drėgmę parašiau apačioje.



Sutinku, tam reikia laiko ir kruopštumo, bet pagalvokite kiek dienų per metus praleisite prie katilo, kurio galima būtų visai atsisakyti labai rimtai pažiūrėjus į namo energinio efektyvumo didinimą statant sekantį namą.

Vatai sudrėkus ir padidėjus jos drėgmei bent vienu procentu 0,032 lambdos iškart neliks.
Atkreipkite dėmesį ką mineralinei vatai reiškia pirmasis procentas drėgmės padidėjimo:


(grafiko duomenų šaltinis - Cammerer, J. und Achtziger,J.: Einfluß des Feuchtegehaltes auf die Wärmeleitfähigkeit von Bau- und Dämmstoffen. Bericht zu BmBau Forschungsvorhaben BI 5-800883-4)

Manau neverta net daug komentuoti šio grafiko, nes vatos jautrumas drėgmei pavaizduotas labai aiškiai.
Ar dar kyla klausimų kodėl vatą reikia išlaikyti idealiai sausą ir kam tas garo barjeras?


Kaip įrengėte šildomo garažo slenkstį? Kiek prisimenu, ieškojote sprendimų.




Tai kodėl dedate plėvelę prieš vatą jeigu pas jus sausa? O plėvelė reikalinga žiemą, kai patalpose dar sausiau.

Galiu nuraminti, kad ne be reikalo ir pateikti pvz. - kad ir kaip sausa būtų patalpose žiemą šalti daiktai vistiek rasos, nes mes jaučiame tik santykinę drėgmę, o santykinė drėgmė tai ne tik vandens garų kiekis ore bet ir temperatūra.
Temperatūra yra neatsiejama šiuo taveju. Pastatykit skardines duris ir viskas apšarmos nuo to, atrodo, ypač sauso patalpų oro.
Taigi tas sausas patalpų oras turi apie 4 g/m3 vandens garų, o drėgnas, šaltas oras lauke tik 1-2 g/m3. Čia ir atsakymas - skirtingos temperatūros. Šaltos durys rasoja, vata irgi rasos šaltuosiuose sluokniuose jeigu nebus stabdoma garų skvarba. O jei tikrai sverbsis, nes susidaro didelis vandens garų parcialinio slėgio gradientas lauko sienoje žiemą.

Del garazo slenkscio. Dar neirengiau, nes dar grindys net nebetonuotos. Bet as siunciau nuorodas kur galima paziureti nuotraukas koki slenksti galima butu panaudoti, bet jei pirkti originala tai 5 metru garazui kainuotu turbut 3-4 tukst. Galima pasidaryti paciam, aliuminio profili galima susivirinti is jusotu arba netgi toki surasti pagaminta, ekstrudinio polistirolo juosta sgalima ishsipjauti, bet tik problema su guma, kuri uzdengia ekstrudini. Jei reikia nuoroda galiu imesti dar karta

Del garo izoliacines pleveles. As sutinku kad ji reikalinga ir netgi jei yra abejojama del jos buvimo vistiek pilnam apsisaugojimui galima susideti, del to ir rasiau pries tai kad uzputus putu galbut deciau dar papildomai aliuminizuota plevele. Jei butu vien tik vata tai be jokiu abejoniu plevele reikalinga.

Kas liecia dregmes temperaturos ir rasos tasko santyki reiktu ziureti ID diagrama, ten viskas labai gerai matosi kada susdarys rasa. o kad ji susidarytu pagal paskutine pastraipa tai tada reiktu kad temperatura butu zema , reiktu ziureti ID diagrama, bet manau prie tokio temp turbut nenoretumet gyventi visa ziema.

Del pleveles judejimo po stogu. Vel salyginis dalykas, kiek ta plevele turi judeti kad pradetu istraukineti siluma is vatos. Pas mane plevele sudeta taip kad as kolkas nepastebejau per dideli veja jos judejimo. Del pleveles suklijavimo tarpusavyje: kolkas per kelis metus nepastebejau kad butu siules atsiklijavusios, nes tikrinau pasirinktose vietose del idomumo, o vasaros buvo tikrai karstos ir ziemos buvo tikrai saltos. Paprasciausiai yra geri produktai ir yra blogi produktai, gerai atlieka savo funkcija blogi po metu patampa dar blogesni. Kas liecia siules visada papildomai galima suklijuoti su spec lipnia Ppvz Delta, arba Monier juosta kuri tikrai neatlips, kad ir kiek norėsit atplėšti.


Is kur vatoje gali atsirasti pertekline dregme jei priimsim, kad garo izoliacine sudeta pagal reikalavimus? Ar padejus vata lauke, ten kur nelyja, ji po kazkurio laiko pasidarys slapia nuo atmosferos dregmes? Del pleveles judejimo ir silumos isputimo is vatos pasiteirausiu vatos atstovu, paziuresim kokie bus ju komentarai.

Parodykit nors viena pasyvu nama lietuvoje, kuris yra atsisakes isorines sildymo sistemos del to kad suinvestavo i siltinima.

Jus remiates skaicias jau pastatytu namu (beje visi namai skirtingi, pas viena langu daugiau, pas kita maziau ir t.t). Tai as ir sakau, niekas negali pasakyti kad as apsisiltines tarkim 20+7, mokesiu zenkliai daugiau nei tas kuris apsisiltines 20+15 ar 20+20, gal jis mokes tik 50 litu daugiau nei tai ka jis suinvestavo i apsiltinima, ir tas 50 litu jam per 200 metu neatsipirks. Cia kalbu teoriskai noredamas parodyti, kad visi siltinimo storius deda is galvos, nes visada daugiau yra geriau, bet ar efektyviau.



Is musu diskusijos isplaukia kad praktiskai tada nera normaliu siltinimo medziagu. Desi tarp gegniu polistirola, neaisku kaip jis reaguoja i temperatura stoge, nes ties stogu gali pasiekti ir 80 laipsniu kas jau yra riba polistirolui. Jei deti polistirola tarp gegniu, tai arba ji reikia isprausti, arba naudoti putas. Spraudziant kas gali uztikrinti kad jis tarp gegniu atsidurs labai sandariai, gegnes tada turi buti kalibruotos ir obliuotos, stogas kazkiek juda, kas gali uztikrinti kad polistirolas besitrindamas i gegnes nesudules. Puciant putas (pvz soudal flexifoam) i sonus, kas gali uztikrinti kad putos nesudules nuo medienos ir stogo mikrojudejimu. Lietuvoje nera tokiu produktu, kokius galima pamatyti internete, kai neoporas ties krastais turi ipjovas, ir spraudziant ji tarp gegniu ipjovos deformuojasi kaip armonika ir graziai pasiskirsto tarp nelygumu.

Dedant pir virs gegniu tai tas pats kas naudoti putas, tik PIR turi is karto aliumine plevele bet papildomai reikia tvirtinti ir perklijuoti siules, o laiko uztrunka tikrai daug daugiau nei su putom. Tik pas PIR gal mazesnis duju issiskyrimas nes ji perklijuota aliuminio folija.

Geri pastebėjimai.


Vatos prekiautojai gana tendencingai atsakys, jie nemato neigimų savybių vatoje.
Iš kur drėgmė vatoje - kiekvienoje medžiagoje nusistovi tam tikras drėgmės lygis, priklausomai nuo medžiagos ir aplinkos sąlygų, tam nereikia jų sudrėkinti vandeniu.
Vata yra džiovinama, nes ji supa šiltą pastatą, bet drėgmės pažiūriu yra šaltame lauke (kai teisingai viskas įrengta). Net ir tokiomis sąlygomis vata išlaiko savyje kažkiek drėgmės, tai natūralu ir nieko blogo nereiškia. Noriu pasakyti, kad net ir "sausa" vata turi tam tikrą drėgmės lygį (kaip ir mediena), o nuo jo labai priklauso lambda.



Dar negalėčiau, nebent jus tenkintų namai, kuriems šildymo sistemos įrengimas nieko nekainavo. Kalbu apie šildymą elektra. Jos nereikia prižiūrėti, ji komfortiška ir nenusidėvi, bet mano mintis buvo grynai apie šilumos suvartojimo kiekybinę išraišką.



Sakyčiau, nėra idealių medžiagų, bet su visomis įmanoma pasiekti gerą rezultatą.

Bet taip pat tendencingai atsakys ir polistirolo gamintojai kad viskas ok, dekit i stoga ir jokiu problemu nebus.

As pries statydamas nama galvojau siltinsiu vata. Po to uzejo polistirolo bumas, po to vel gryzau prie vatos. Is esmes svarbiausia vatai yra irengti gera garo izoliacija o toliau ji savo funkcijas atliks kaip ir polistirolas ir kaip pur ar pir. Nes jei vata prigerinetu dregmes is lauko pastoviai tai kam tada is vis sukurta tokia medziaga. Pvz pir ir pur turi senejimo parametra ir niekada nepriimu kad laimbda yra 0.021 ar 22. Cia vel minusas. Apie deguma net neverta diskutuoti nors ta deguma sumazina gipso plosktes.

Pažiūrėk, ant kiek procentaliai skirsis pateiktų sienų šiltinimo šiluminė varža, būtent ant tiek mažiau ir šilumos sienos praleis, bet jei per siena namas praranda tik ~20% šilumos, tai bendras šilumos nuostolių skirtumas dėl skirtingų sienos šiltalo storių bus iš vis menkas. Visai kitas reikalas, kai bendrame namo šilumos nuostolių balanse sienos sudaro ~50%.

Negalima vienos atitvaros vertinti neatsižvelgiant į kitas, bei į nuostolius dėl vėdinimo.

Ir neteisingas atsiperkamumo skaičiavimas vertinant tik pačią sieną. Reikėtų įkalkuliuoti ir atpigusio, mažesnio galingumo, šilumos šaltinio kainą. Jei šilumos šaltinis bus KKK, tai kainos skirtumas bus labai menkas, bet jei geoterminis, tai skirtumas bus ženkliai didesnis. Iš kitos pusės, jei bus pasiekti ypatingai maži šilumos nuostoliai panašūs į PN skaičiuojamus, galima iš vis atsisakyti investicijų į šilumos šaltinį ir šildytis tik elektra.