Gal nieko turetu buti, alternatyva domofonui
http://www.skybell.com/
QUOTE(LokysL @ 2014 11 16, 18:16)
Varijantas tai geras,net namie nebudamas gali apsimesti kad esi...
QUOTE(LokysL @ 2014 11 16, 18:16)
Va daikčiukas.
Rašo kaina apie 250usd
QUOTE(Robertinas 125 @ 2014 11 16, 22:52)
IP domofonu kaina 2000-4000 lt
QUOTE(LokysL @ 2014 11 17, 17:19)
IP domofonu kaina 2000-4000 lt
Arba 100 baksų http://www.aliexpres...2235128088.html
Arba su daugiau pribombasų už 200$ http://www.aliexpres...1943319125.html
Tik reikia turėti kreditinę kortelę ir 4-5 savaites laiko...
QUOTE(BangaS @ 2014 11 18, 11:09)
Arba 100 baksų http://www.aliexpres...2235128088.html
Arba su daugiau pribombasų už 200$ http://www.aliexpres...1943319125.html
Tik reikia turėti kreditinę kortelę ir 4-5 savaites laiko...
Arba su daugiau pribombasų už 200$ http://www.aliexpres...1943319125.html
Tik reikia turėti kreditinę kortelę ir 4-5 savaites laiko...
na jo, dabar paziurejau tai ganetinai atpige ip domofonai. Nelabai seniai kaina buvo kosmine
Papildyta:
Kaip toks sumustinis slaitiniam stogui:
Knauf unifit vata liambda 0,032 20 cm tarp gegniu, tada sukami gipso profiliu laikikliai, tada purskiamos uzdaru poru PUR putos 7cm , tada galbut papildomai garo izoliacine plevele su Al folija, ant laiklikliu montuojami profiliai, ir tada gipsas
Horizontaliai daliai:
is apacios montuojama OSB plokste ant stygu, tada is virsaus purskiama PUR apie 3-5 cm ant OSB plokstes, ir tada 40 cm ekovatos
kitas variantas yra OSB plokste deti ant stygu virsaus, tada is virsaus putu 3-5 cm sluoksni per visa plota (arba tada putos is apacios tarp stygu), ir tada is virsaus ant OSB 40 cm eko vatos.
OSB ir putos pasitarnautu kaip garo barjeras. Bet klausimas del OSB, ar ji tikrai pagal savo parametrus yra pilnai nelaidi garams?
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 12:07)
tada sukami gipso profiliu laikikliai, tada purskiamos uzdaru poru PUR putos 7cm ,
PUR putos tokiu atveju labiau dėl sandarumo, nei dėl šilumos. Man toks variantas nepatiktų, brangu, o užtikrintumo nėra.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 11:07)
Kaip toks sumustinis slaitiniam stogui:
Knauf unifit vata liambda 0,032 20 cm tarp gegniu,
tada sukami gipso profiliu laikikliai,
tada purskiamos uzdaru poru PUR putos 7cm ,
tada galbut papildomai garo izoliacine plevele su Al folija,
ant laiklikliu montuojami profiliai,
ir tada gipsas
Knauf unifit vata liambda 0,032 20 cm tarp gegniu,
tada sukami gipso profiliu laikikliai,
tada purskiamos uzdaru poru PUR putos 7cm ,
tada galbut papildomai garo izoliacine plevele su Al folija,
ant laiklikliu montuojami profiliai,
ir tada gipsas
Spėju, kad ant gegnių dabar yra difuzinė plėvelė.
Nemačiau jūsų stogo konstrukcijų, bet būtų gerai gegnes surišti ne tik grebėstais (ir gipsu...), bet ir kažkokia plokšte ar istrižai sukaltu lentų paklotu.
Tai galima padaryti prikalus papildomus tašelius šilumos izoliacijai ant gegnių (skersai) ir ant jų (iš vidaus pusės) užkalus OSB.
Tada viską galima būtų šiltinti vata. Osb nutepti garus izoliuojančiu gruntu, siūles pereiti hermetiku ir papildomai užklijuoti juosta. Taip iš OSB išeitų sandarumo ir garo izoliacinis sluoksnis.
Tokiu atveju silpna vieta būtų vatos viršus besiliečiantis su difuzine. Ten būtų buvę labai pravartu užkalti priešvėjinę, difuziškai atvirą/kvėpuojančią plokštę. Tokiu atveju vata būtų uždaryta į "dėžutę" ir sukurtos geros sąlygos užtikrinti šilumos izoliaciją, sumažinti konvekciją.
Tik su difuzine pasiekti gerą rezultatą yra sunku. Jeigu dar bus jėgų, siūlau po difuzine įtvirtinti MPP plokštę, kuri kainuoja kaip gera difuzinė ir jau tada kloti vatą.
Patalpų pusėje OSB ir PUR šiek tiek dubliuotų vienas kitą. Geriau rinktis vieną arba kitą, nes putas galima būtų pūsti už osb plokštės, kas yra fiziškai neįmanoma, o pučiant ant osb ten gali susidaryti rasos taškas kai putų varža pasieks 1/3 vatos varžos, taip pat pučiant iš vidaus pusės ant osb visos dujos išsiskiriančios iš putų sklis į patalpas, kas nėra gerai.
Tikriausiai paprasčiau būtų naudoti vien tik OSB ir sutvarkyti šį paviršių, o už jo vata (40cm minimum).
Dar reikėtų kažkaip stabdyti vatos slinkimą žemyn.
Jeigu langai skliautuose riboja apšiltinimo sluoknio storį ir reikia naudoti ploną apšiltinimo sluoksnį, tada galima pagalvoti ir apie PIR plokščių prisukimą ant genių vietoje pučiamų PUR putų. Siūles suklijuojant al lipnia juosta, tik paskui kabinti gipsą ir vedžioti laidus. 10-15cm pir + 20 vatos irgi geras variantas kaip ne pasyviam namui.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 11:07)
Horizontaliai daliai:
is apacios montuojama OSB plokste ant stygu, tada is virsaus purskiama PUR apie 3-5 cm ant OSB plokstes, ir tada 40 cm ekovatos
kitas variantas yra OSB plokste deti ant stygu virsaus, tada is virsaus putu 3-5 cm sluoksni per visa plota (arba tada putos is apacios tarp stygu), ir tada is virsaus ant OSB 40 cm eko vatos.
is apacios montuojama OSB plokste ant stygu, tada is virsaus purskiama PUR apie 3-5 cm ant OSB plokstes, ir tada 40 cm ekovatos
kitas variantas yra OSB plokste deti ant stygu virsaus, tada is virsaus putu 3-5 cm sluoksni per visa plota (arba tada putos is apacios tarp stygu), ir tada is virsaus ant OSB 40 cm eko vatos.
Čia jau geresnis variantas, tik putas geriau pūsti vientisu sluoksniu, o ne tarp gegnių, t.y. osb ant stygų ir osb siūlės (4-6 mm) vistiek užpildytos hermetiku, o ant viršaus prisuktos papildomos 10-12cm pločio osb juostelės dėl siūlės tvirtumo tuo pačiu sutvirtinant ir stogo kostrukciją.
Vis tik pur putų sluosnis suteikiantis sandarumo dubliuotų osb sandarumo sluoksnį ir kaip ir nelabai apsimoka pūsti tų putų papildomai.
Šiame sumuštinyje išlieka silpna vieta - vatos viršus. Jį reikėtų uždengti, kad judantis oras nevėdintų vatos sluoksnių ir pastogėje susidarantis šioks toks kiekis kondensato (rasos) neiškristų tiesiai ant vatos.
Pasakyti lengviau nei padaryti, ypač tokioje vietoje, bet jeigu kažką sugalvotumėte tai būtų puiku.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 11:07)
OSB ir putos pasitarnautu kaip garo barjeras. Bet klausimas del OSB, ar ji tikrai pagal savo parametrus yra pilnai nelaidi garams?
Ventiliuojamoje stogo konstrukcijoje apšiltintoje vata pakaktų ir osb nelaidumo garams, bet, aišku, folija ar papildomas uždarų porų putų sluosknis nepamaišytų, nors ir gan menkai prisidėtų prie tolesnio vatos drėgmės lygio sumažinimo. Kruopščiai ir patikimai užsandarinus visas OSB siūles ir skyles efektas būtų didesnis.
Kaip sakiau osb galima nutepti vandens garus kažkiek sulaikančiu gruntu Latexgrunt, kuris tuo pačiu neleistų osb "klijams" su formaldehidais garuoti į patalpų pusę. Priklijuota folija tai užtikrintų 100%.
QUOTE(mintas @ 2014 11 18, 14:00)
PUR putos tokiu atveju labiau dėl sandarumo, nei dėl šilumos. Man toks variantas nepatiktų, brangu, o užtikrintumo nėra.
na viskas yra teorija. Tu kalbi teoriskai as irgi kalbu teoriskai. nes niekur nemaciau kad butu paskaiciuotas efeketyvumas silumos varzos priklausomai nuo siltinimo medziagos storio. Kas gali uztikrinti kad prie tu 7 cm pridejus dar 8 cm putu naudingumas bus 50% didesnis. Galbut tai bus tik 5% o kaina 8 cm yra gan didele, kuri abejoju ar atpriks tuos 5 % per tiek kiek tas namas gyvuos.
Anksciau nebuvo tokio parametro kaip sandarumas. Ir visi koncentravosi i varza, o varza dar ne viskas, tu gali ir 50 cm pasidaryti siltinimo sluoksni, bet efektyvumas padides nuo 30 cm tik keliais %, tai kad tada investuoti i tuos likusius 20 cm. As is pradziu galvojau pusti 10 cm an vato, bet tie patys putejai pasake kad optimalu butu 7 cm, nes daugiau purksti nera prasme. Aisku vel viskas teorija, nors jie turi daugiau praktikos ir girdi zmoniu atisiliepimus ir turi atsiliepimus zmoniu is termoviziniu nuotrauku.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 18, 14:54)
Spėju, kad ant gegnių dabar yra difuzinė plėvelė. Taip, difuzine su klijuojamais krastais, ka reiskia kad yra per visa plota praktiskai vientisa ir vejas per sudurimus neprapucia.
Nemačiau jūsų stogo konstrukcijų, bet būtų gerai gegnes surišti ne tik grebėstais (ir gipsu...), bet ir kažkokia plokšte ar istrižai sukaltu lentų paklotu. Istrizai sukalti taseliai virs stygu, todel stogas sutvirtintas ir siaip jis papildomai jau sutvirtintas su sija ir kolona, nes konstruktorius blogai paskaiciavo apkrovas ir buvo gegnes islinkusios ir siena stume.
Tai galima padaryti prikalus papildomus tašelius šilumos izoliacijai ant gegnių (skersai) ir ant jų (iš vidaus pusės) užkalus OSB.
Tada viską galima būtų šiltinti vata. Osb nutepti garus izoliuojančiu gruntu, siūles pereiti hermetiku ir papildomai užklijuoti juosta. Taip iš OSB išeitų sandarumo ir garo izoliacinis sluoksnis.
Tokiu atveju silpna vieta būtų vatos viršus besiliečiantis su difuzine. Ten būtų buvę labai pravartu užkalti priešvėjinę, difuziškai atvirą/kvėpuojančią plokštę. Tokiu atveju vata būtų uždaryta į "dėžutę" ir sukurtos geros sąlygos užtikrinti šilumos izoliaciją, sumažinti konvekciją.
Tik su difuzine pasiekti gerą rezultatą yra sunku. Jeigu dar bus jėgų, siūlau po difuzine įtvirtinti MPP plokštę, kuri kainuoja kaip gera difuzinė ir jau tada kloti vatą.
Patalpų pusėje OSB ir PUR šiek tiek dubliuotų vienas kitą. Geriau rinktis vieną arba kitą, nes putas galima būtų pūsti už osb plokštės, kas yra fiziškai neįmanoma, o pučiant ant osb ten gali susidaryti rasos taškas kai putų varža pasieks 1/3 vatos varžos, taip pat pučiant iš vidaus pusės ant osb visos dujos išsiskiriančios iš putų sklis į patalpas, kas nėra gerai.
Tikriausiai paprasčiau būtų naudoti vien tik OSB ir sutvarkyti šį paviršių, o už jo vata (40cm minimum).
Dar reikėtų kažkaip stabdyti vatos slinkimą žemyn. Pasidomekit knauf vata, ji kitokia nei Paroc ar Rokwool, jei pvz dedi 20 cm jos net suraisioti nereikia, mano atveju jei pusciau putas reiktu suraisioti, kad slapios putos netrauktu vatos zemyn
Jeigu langai skliautuose riboja apšiltinimo sluoknio storį ir reikia naudoti ploną apšiltinimo sluoksnį, tada galima pagalvoti ir apie PIR plokščių prisukimą ant genių vietoje pučiamų PUR putų. Siūles suklijuojant al lipnia juosta, tik paskui kabinti gipsą ir vedžioti laidus. 10-15cm pir + 20 vatos irgi geras variantas kaip ne pasyviam namui. Cia va vel klausimas, kiek reikia pasyviam namui, Lietuvoje vienetai kurie yra sertifikuoti pasyviam namui, bet kas gali savo nama vadinti pasyviu, nes niekas nezino ir nepaskaiciavo ar 20+7 yra blogai o 20+15 jau yra gerai, o gal 20+7 yra optimalu o 20+15 yra per daug, ziurint varza taip skirtumas yra, bet pridedant sandaruma galbut to skirtumo nebeliekas ir efektyvumas dideja tik keliais procentais purskiant 15 cm putu
Čia jau geresnis variantas, tik putas geriau pūsti vientisu sluoksniu, o ne tarp gegnių, t.y. osb ant stygų ir osb siūlės (4-6 mm) vistiek užpildytos hermetiku, o ant viršaus prisuktos papildomos 10-12cm pločio osb juostelės dėl siūlės tvirtumo tuo pačiu sutvirtinant ir stogo kostrukciją.
Vis tik pur putų sluosnis suteikiantis sandarumo dubliuotų osb sandarumo sluoksnį ir kaip ir nelabai apsimoka pūsti tų putų papildomai.
Šiame sumuštinyje išlieka silpna vieta - vatos viršus. Jį reikėtų uždengti, kad judantis oras nevėdintų vatos sluoksnių ir pastogėje susidarantis šioks toks kiekis kondensato (rasos) neiškristų tiesiai ant vatos. Šitoje vietoje galvojau iš viršaus galbut vejo izoliacine plevele pakloti, bet čia dar klausimas. Jei butu ekovata, tai pavirsiu galima sudrekinti vandeniu ir ant virsaus susidaro pluta, kuri gaunasi panasiai kaip vejo izoliacija
lengviau nei padaryti, ypač tokioje vietoje, bet jeigu kažką sugalvotumėte tai būtų puiku.
Ventiliuojamoje stogo konstrukcijoje apšiltintoje vata pakaktų ir osb nelaidumo garams, bet, aišku, folija ar papildomas uždarų porų putų sluosknis nepamaišytų, nors ir gan menkai prisidėtų prie tolesnio vatos drėgmės lygio sumažinimo. Kruopščiai ir patikimai užsandarinus visas OSB siūles ir skyles efektas būtų didesnis.
Vėl viskas teorija. Kiek tos drėgmės turi būti, kad vata jau praradinėtų savo savybes. Aš tai skaitau tai turi būti perteklinė drėgmė. Bandet tikrinti pas ką nors žiemos metu kiek yra drėgmės name? na bus max 50%, o lauke kai šalta tuo metu bus gal irgi tiek ar 60%. Tai kaip ta vata sudrėks? Tada ji turėtų drėgti jau nuo lauko oro esančios drėgmės. Yra juk rekuperatorius, virtuvėje yra gartraukis. Skalbinius džiaunant, taip susidarys ta perteklinė drėgmė, trumpam, bet klausimas ar ji spės prasiskverbti per gipsa ir osb nei pirmiau bus istraukta ventiliacines sistemos.
osb galima nutepti vandens garus kažkiek sulaikančiu gruntu Latexgrunt, kuris tuo pačiu neleistų osb "klijams" su formaldehidais garuoti į patalpų pusę. Priklijuota folija tai užtikrintų 100%.
Nemačiau jūsų stogo konstrukcijų, bet būtų gerai gegnes surišti ne tik grebėstais (ir gipsu...), bet ir kažkokia plokšte ar istrižai sukaltu lentų paklotu. Istrizai sukalti taseliai virs stygu, todel stogas sutvirtintas ir siaip jis papildomai jau sutvirtintas su sija ir kolona, nes konstruktorius blogai paskaiciavo apkrovas ir buvo gegnes islinkusios ir siena stume.
Tai galima padaryti prikalus papildomus tašelius šilumos izoliacijai ant gegnių (skersai) ir ant jų (iš vidaus pusės) užkalus OSB.
Tada viską galima būtų šiltinti vata. Osb nutepti garus izoliuojančiu gruntu, siūles pereiti hermetiku ir papildomai užklijuoti juosta. Taip iš OSB išeitų sandarumo ir garo izoliacinis sluoksnis.
Tokiu atveju silpna vieta būtų vatos viršus besiliečiantis su difuzine. Ten būtų buvę labai pravartu užkalti priešvėjinę, difuziškai atvirą/kvėpuojančią plokštę. Tokiu atveju vata būtų uždaryta į "dėžutę" ir sukurtos geros sąlygos užtikrinti šilumos izoliaciją, sumažinti konvekciją.
Tik su difuzine pasiekti gerą rezultatą yra sunku. Jeigu dar bus jėgų, siūlau po difuzine įtvirtinti MPP plokštę, kuri kainuoja kaip gera difuzinė ir jau tada kloti vatą.
Patalpų pusėje OSB ir PUR šiek tiek dubliuotų vienas kitą. Geriau rinktis vieną arba kitą, nes putas galima būtų pūsti už osb plokštės, kas yra fiziškai neįmanoma, o pučiant ant osb ten gali susidaryti rasos taškas kai putų varža pasieks 1/3 vatos varžos, taip pat pučiant iš vidaus pusės ant osb visos dujos išsiskiriančios iš putų sklis į patalpas, kas nėra gerai.
Tikriausiai paprasčiau būtų naudoti vien tik OSB ir sutvarkyti šį paviršių, o už jo vata (40cm minimum).
Dar reikėtų kažkaip stabdyti vatos slinkimą žemyn. Pasidomekit knauf vata, ji kitokia nei Paroc ar Rokwool, jei pvz dedi 20 cm jos net suraisioti nereikia, mano atveju jei pusciau putas reiktu suraisioti, kad slapios putos netrauktu vatos zemyn
Jeigu langai skliautuose riboja apšiltinimo sluoknio storį ir reikia naudoti ploną apšiltinimo sluoksnį, tada galima pagalvoti ir apie PIR plokščių prisukimą ant genių vietoje pučiamų PUR putų. Siūles suklijuojant al lipnia juosta, tik paskui kabinti gipsą ir vedžioti laidus. 10-15cm pir + 20 vatos irgi geras variantas kaip ne pasyviam namui. Cia va vel klausimas, kiek reikia pasyviam namui, Lietuvoje vienetai kurie yra sertifikuoti pasyviam namui, bet kas gali savo nama vadinti pasyviu, nes niekas nezino ir nepaskaiciavo ar 20+7 yra blogai o 20+15 jau yra gerai, o gal 20+7 yra optimalu o 20+15 yra per daug, ziurint varza taip skirtumas yra, bet pridedant sandaruma galbut to skirtumo nebeliekas ir efektyvumas dideja tik keliais procentais purskiant 15 cm putu
Čia jau geresnis variantas, tik putas geriau pūsti vientisu sluoksniu, o ne tarp gegnių, t.y. osb ant stygų ir osb siūlės (4-6 mm) vistiek užpildytos hermetiku, o ant viršaus prisuktos papildomos 10-12cm pločio osb juostelės dėl siūlės tvirtumo tuo pačiu sutvirtinant ir stogo kostrukciją.
Vis tik pur putų sluosnis suteikiantis sandarumo dubliuotų osb sandarumo sluoksnį ir kaip ir nelabai apsimoka pūsti tų putų papildomai.
Šiame sumuštinyje išlieka silpna vieta - vatos viršus. Jį reikėtų uždengti, kad judantis oras nevėdintų vatos sluoksnių ir pastogėje susidarantis šioks toks kiekis kondensato (rasos) neiškristų tiesiai ant vatos. Šitoje vietoje galvojau iš viršaus galbut vejo izoliacine plevele pakloti, bet čia dar klausimas. Jei butu ekovata, tai pavirsiu galima sudrekinti vandeniu ir ant virsaus susidaro pluta, kuri gaunasi panasiai kaip vejo izoliacija
lengviau nei padaryti, ypač tokioje vietoje, bet jeigu kažką sugalvotumėte tai būtų puiku.
Ventiliuojamoje stogo konstrukcijoje apšiltintoje vata pakaktų ir osb nelaidumo garams, bet, aišku, folija ar papildomas uždarų porų putų sluosknis nepamaišytų, nors ir gan menkai prisidėtų prie tolesnio vatos drėgmės lygio sumažinimo. Kruopščiai ir patikimai užsandarinus visas OSB siūles ir skyles efektas būtų didesnis.
Vėl viskas teorija. Kiek tos drėgmės turi būti, kad vata jau praradinėtų savo savybes. Aš tai skaitau tai turi būti perteklinė drėgmė. Bandet tikrinti pas ką nors žiemos metu kiek yra drėgmės name? na bus max 50%, o lauke kai šalta tuo metu bus gal irgi tiek ar 60%. Tai kaip ta vata sudrėks? Tada ji turėtų drėgti jau nuo lauko oro esančios drėgmės. Yra juk rekuperatorius, virtuvėje yra gartraukis. Skalbinius džiaunant, taip susidarys ta perteklinė drėgmė, trumpam, bet klausimas ar ji spės prasiskverbti per gipsa ir osb nei pirmiau bus istraukta ventiliacines sistemos.
osb galima nutepti vandens garus kažkiek sulaikančiu gruntu Latexgrunt, kuris tuo pačiu neleistų osb "klijams" su formaldehidais garuoti į patalpų pusę. Priklijuota folija tai užtikrintų 100%.
Didziausia problema yra ta, kad darant viska su vata sugaistama labai daug laiko. Pvz knauf vata sudeti i gegnes trunka pora dienu kai siltinamos dalies plotas ~50kvadratu, ir uzpurksti truktu viena diena, ir visos problemos issisprendzia. Nes jei dedant pvz vatos 35 cm , 10+10+10+5, tai 10+10 i gegnes susideda per pora dienu, bet po to reikia sukti taselius 10 cm plocio skersai gegnem, kuriuos reikia tvirtinti kampais prie gegniu, toliau vel sudeti vata, po to deti garo izoliacine plevele, kas tikrai nera lengva, po to vel sukti tasus 5cm ir tada deti 5 cm, ir tada dar suraisioti nes 5 cm vata jau nera tokia stabili kaip 10 ar 20 cm. Darant vienam visa tai gali uztrukti ir menesi laiko iskaitant horizontalios dalies darbus.
Horizontaliai daliai tai sutikciau kad galima issiversti be putu, nes uzdejus osb is virsaus ar is apacios garo izoliacine plevele gan nesunku sumontuoti nes lygus pavirsius. O tada vel galima purskti ekovatos, kas uzimtu viena diena, arba jei osb ant stygu virsaus, naudoti knauf rulonine vata su persidengimais ir apsisiltinti per viena diena.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 17:45)
na viskas yra teorija. Tu kalbi teoriskai as irgi kalbu teoriskai. nes niekur nemaciau kad butu paskaiciuotas efeketyvumas silumos varzos priklausomai nuo siltinimo medziagos storio. Kas gali uztikrinti kad prie tu 7 cm pridejus dar 8 cm putu naudingumas bus 50% didesnis. Galbut tai bus tik 5% o kaina 8 cm yra gan didele, kuri abejoju ar atpriks tuos 5 % per tiek kiek tas namas gyvuos.
Anksciau nebuvo tokio parametro kaip sandarumas. Ir visi koncentravosi i varza, o varza dar ne viskas, tu gali ir 50 cm pasidaryti siltinimo sluoksni, bet efektyvumas padides nuo 30 cm tik keliais %, tai kad tada investuoti i tuos likusius 20 cm. As is pradziu galvojau pusti 10 cm an vato, bet tie patys putejai pasake kad optimalu butu 7 cm, nes daugiau purksti nera prasme. Aisku vel viskas teorija, nors jie turi daugiau praktikos ir girdi zmoniu atisiliepimus ir turi atsiliepimus zmoniu is termoviziniu nuotrauku.
Anksciau nebuvo tokio parametro kaip sandarumas. Ir visi koncentravosi i varza, o varza dar ne viskas, tu gali ir 50 cm pasidaryti siltinimo sluoksni, bet efektyvumas padides nuo 30 cm tik keliais %, tai kad tada investuoti i tuos likusius 20 cm. As is pradziu galvojau pusti 10 cm an vato, bet tie patys putejai pasake kad optimalu butu 7 cm, nes daugiau purksti nera prasme. Aisku vel viskas teorija, nors jie turi daugiau praktikos ir girdi zmoniu atisiliepimus ir turi atsiliepimus zmoniu is termoviziniu nuotrauku.
Mano namo nustatytas sandarumas per testą 0,08570 o man aiškini apie sandarumo reikšmę
. Dėkui, turėsiu omenį, kad labai svarbu didinti namo sandarumą, o ne kailinius .O dabar rimčiau.
Kodėl PUR negarantuos sandarumo? Todėl, kad visas mano namas apipurkštas PUR putomis, ir aš iš praktinės, o ne teorinės pusės žinau, ką kalbu. Mažo storio PUR sluoksnis - negarantuoja sandarumo. Nori garantuoto sandarumo - pūsk mažiausiai ~10cm storio sluoksnį, tik klausimas, ar tai apsimoka, kai namo apšiltinimo klausimą esi patikėjas knauf vatai su liambda 0.032.
Kodėl teigiu, kad mažas PUR sluoksnis nevertintinas kaip apšiltinimas, pirmiausiai todėl, kad labai gerų šiluminių savybių medžiaga bus suvarpyta metalo strypais, kuriais šiluma kiaurai PUR sluoksnį vaikščios beveik be kliūčių.
QUOTE(LokysL @ 2014 11 18, 18:01)
Bandet tikrinti pas ką nors žiemos metu kiek yra drėgmės name? na bus max 50%, o lauke kai šalta tuo metu bus gal irgi tiek ar 60%.
pas mane iš 2011m į 2012m visą žiemą name buvo ~80% drėgmė. Veikė drėgmės surinkėjas, bet namo nešildžiau, laikėsi ~5C temperatūra, tad dirbo neefektyvai. Iš 2012m į 2013m, name jau palaikiau ~+17- +21C temperatūrą (būtent tokios buvo užfiksuotos sandarumo testo atlikimo metu pirmame ir antrame aukštuose atitinkamai) Tai drėgmės lygį pavyko nuo ~80% numušti iki ~60% bet ir tai, čia iki tokios reikšmės nukrisdavo drėgmės surinkėjo rodmenys. Išjungdavai kelioms valandoms drėgmės surinkėją ir drėgmės lygis pakildavo iki 70% iškart ir vėl iki 60% rodmenys krisdavo visą dieną. Beje, tada atvažiavę sandarumo matutojai pamatavę drėgmės lygį iškart perspėjo, kad lygis labai didelis ir atkišo savo matavimo prietaisą, pamenu, kad jis irgi rodė kažką apie 60%- 70% ribose.
Dabar pas mane apie 60%-70% drėgmės lygis. Na pajungsiu rekuperacinę, spėju, kad stipriau nukris, nes vienas drėgmės surinkėjas 20l našumo per parą, dirbantis ~18 val per parą, tikrai nespėja susidoroti su mano namo drėgmės kiekiu.
