Paryžius, kokį jį pamačiau

Kartą, bešnekant su draugais apie keliones, priėjom išvados, kad nė apie vieną pasaulio miestą buvusios SSRS piliečiai (ypač grožinę literatūrą skaičiusioji dalis) nežinojo tiek daug, kiek žinojo apie Paryžių. Nes tai Miestas, neakivaizdžiai „išvaikščiotas“ su skaitytų knygų ir matytų filmų herojais. Nes tai Miestas, kuris tapo ne tik E.Hemingvėjaus, bet ir daugelio iš mūsų vaizduotės o, pasikeitus istorinėms-politinėms aplinkybėms, – ir realia Švente.
Šiemet pirmagimis „privalomąja tvarka“ skaitė „Paryžiaus katedrą“. Sakyčiau, labai laiku, nes kaip tik šį pavasarį ją pamatė savom akim. Užbėgant už akių, - kaip ne keista, bet būtent Paryžiaus katedra jam padarė didžiausią įspūdį.  Kai aš gilioj jaunystėj skaičiau šią knygą, prisipažįstu, praleidau visą skyrių, kuriame aprašoma pati katedra, išvardinant nuskilusias plytas, „patrumpintas“ chimerų uodegas ir pan. Tuomet pagalvojau, kad man šios info tikrai niekada neprireiks.. Esu labai laiminga, kad buvau neteisi.
Pirmoji mano akistata su Paryžiumi įvyko 2008 m. „Namų darbus“ prieš keliones įprastai ruošiu labai sąžiningai. Vienas iš pagrindinių šaltinių – keliaujantys supermama.lt nariai. Vadinamąją „skolą visuomenei“ stengiuosi sugrąžinti iškart po kelionių (jei manau, kad turiu, ką pasakyti). „Skolą grąžinu“ praktiniais pastebėjimais ir/ar patarimais atitinkamose temose. Vienok, fotoreportažo dar nė vieno nesu sukūrusi. Šiemet - antrąsyk besiruošdama į šį miestą - peržiūrėjau fotoreportažus. – Įdomu, kokius maršrutus susidėlioja vykstantys ten tik kelioms dienoms. Nes pirmoji kelionė buvo „prabangi“ – 7 dienos Paryžiui+2 skrydžiams. Šįsyk miestui planavau 3.5 dienos, jei sūnus „nesureaguos“ į skrydį (skrido pirmą kartą), o iš viso – 5. – Labai pasisekė, kad į priekį išskridome ankstyvu rytiniu reisu, o grįžome popietiniu (perkant bilietus, buvo galimybė pasirinkti). Pagalvojau, kad turiu, kuo papildyti jau sukurtus fotoreportažus apie Meilės (ir ne tik) miestą. Gal naudingos info nebus daug (pastebėjimus, patarimus ir pan. galima rasti mano rašytose žinutėse Paryžiaus temose Nr. III; XIV ir XV), bet nuotraukas – garantuoju.
Pirmoji „praktinė“ info – bilietus užsakinėjau gruodžio pradžioje, sūnui tai buvo „didžioji kalėdinė dovana“. Pasirinkau balandžio pabaigą dėl kelių priežasčių. Viena jų – kad nebereiktų šiltų rūbų, kita – turistų ordos dar neturėtų būti užplūdę miesto (suklydau ), trečia – semestro vidurys, tad pažymių pataisymams ir pan. dar bus likę laiko. Žinau, kad „susivalgys“ 3 mokslo dienos, bet šitam vaikui galėjau tai leisti.
Beieškodama bilietų, aptikau įdomų dalyką, – tiems pat skrydžiams skirtinguose portaluose – skirtingos kainos. Pigiausi buvo avia.lt. Alternatyva – pirkti „tiesiai iš tiekėjo“, bet „viskas viename“ man pasirodė priimtiniau. Beje, kol dvejojau ir tariausi su vyru, pigesni ir netgi patogesnėm dienom bilietai dingo lyg nebuvę.
2 bilietai Vilnius-Paryžius-Vilnius balandžio pabaigoje 5 dienoms (nuo šeštadienio iki trečiadienio) – 673 Lt. Į priekį skrendam su Wizzair, grįžtam su Ryanair. Vienas nepatogumas – skiriasi leidžiami rankinio bagažo dydžiai. Kadangi neturiu patirties nė su vienu „vežėju“, kokio dydžio tas nepatogumas, dar nežinau. – Kaip vėliau paaiškėjo, nebaisaus dydžio nepatogumas...
Info apie viešbučius ir/ar apartamentus pateikti negaliu, nes apsistojame pas ten gyvenančius pažįstamus. Tik visiškai sutinku su teiginiais, kad geriausia apsigyventi tokioje vietoje, iš kur galima pagrindinius objektus pasiekti pėsčiomis. Nes, gyvenant toliau nuo centro, 2 žmonėms reikės jau 4 metro bilietų per dieną. Matuojant maistu, – 3 eklerai arba 2-3 puodeliai kavos.
Pirmoji kelionė buvo kupina ir „klasikinių“ turistų klaidų, ir netikėtų bei neplanuotų įvykių. Antroji – pasirodė žymiai paprastesnė (mažiau stresavau, nes – kaip rašiau vienoje iš savo žinučių - antrąkart nuvykusi "pagavau" save, kad jaučiuosi taip, tarsi iš savo miegamo rajono būčiau atvažiavusi pasivaikščiot po gimtąjį senamiestį... Viskas tarsi ir mažiau pažįstama, bet taip pat GERA).
Bet nesu tikra, kad reiktų apie tai plėstis. Fotoreportažas juk apie Miestą. Įspėju, nuotraukos bus 2008 ir 2014 m. pramaišiui.
Taigi, startuojam.

Visuose miestuose yra vienoks ar kitoks „atskaitos taškas“. Paryžiuje jis yra šalia Notre Dame katedros ir atrodo štai taip:


Paryžiaus lopšys arba pradžių pradžia – Site sala. Smagu, kai pasitinkama su gėlėmis. – Pakilus iš metro stoties, pataikom tiesiai į Gėlių turgų, kuris sekmadieniais virsta paukščių turgumi:



Papildyta:
Site – tai Teisingumo rūmai (kiek groteskiškai skamba užrašytas žodis „Laisvė“, šiek tiek daugiau vilties teikia „Lygybė“ ir visai neaišku, prie ko čia dar ir „Brolybė“... „Liberte. Egalite. Fraternite“ rasime užrašytus daugelyje vietų. Tokia prancūziška žodinė „Šv. Trejybė“:



ir kalėjimas (jau buvęs) - Konsjeržeri. Turbūt patogu, kai viskas greta...


Iš tiesų, Konsjeržeri – buvę karališkieji rūmai, kol nebuvo pastatytas Luvras. Pasivaikščiojimas po juos prasideda nuo buvusios karališkosios virtuvės:

pro „pavyzdines“ kameras ir sargų kambarėlius, paskutinįjį Marijos Antuanetės „prieglobstį“ ir Ašarų kiemelį:


Ant sienos puikuojasi seniausias Paryžiaus laikrodis (dėl kai kurių detalių galiu ir klysti, bet tikrai netyčia. Į absoliučią tiesą nepretenduoju.)


Tiesa, dar „į temą“ ir buvusi vargšų ligoninė su našlaičių prieglauda. - Juk po įvykdyto "teisingumo" arba dėl to, už ką buvo "vykdomas teisingumas", našlaičių ar laikinų beglobių skaičius turėjo didėti..
Beje, ligoninė tebeveikianti. Tiesa, lengvą konfūzą sukėlė šis disnėjinis inkliuzas:


Vėliau padariau išvadą, kad Paryžius - apskritai "inkliuzų miestas" (pvz., karuselių galima rasti pačiose netikėčiausiose vietose...).

Site – tai ir Šv.Koplyčia, Liudviko IX pastatyta šventosioms relikvijoms saugoti. Gerai pasislėpusi vidiniame kiemelyje. Bet argi turistus kas sulaikys? Patekti į ją problematiška (ilgos eilės prie rankinių-kuprinių patikrinimo, negelbėjo nė Museum pass), bet vienareikšmiškai BŪTINA. Ne tik dėl to, kad šis architektūrinis šedevras retas vien tuo, kad turi 2 aukštus, bet dėl užburiančių vitražų. Jie nuostabūs!!! Jausmas, kurį patyriau užlipusi laipteliais, nenusakomas..)
Pirmas aukštas:
[URL=http://www.part.lt/perziura/aac3c775fe9068d843f60e86f863224b973.JPG]
[/URL]

antro aukšto grožiai:


Papildyta:
Bet visam pasauliui Paryžiaus Site – tai visų pirma Notre dame de Paris "Nekaltai" atrodanti iš priekio:



o iš šono fotoaparatu "apimama" tik maketo pagalba:


didinga ir pilna turistų viduje:



Papildyta:
pribloškianti ir žavinti:



taip pat su "inkliuzais" (vyras svetimas, nesutiko išlįsti iš kadro ):


naudojama "interaktyviam mokymui" :


Atskirai paminėsiu 12 apaštalų įėjimą:


Su skvereliu pašonėje:


ir netikėtumu:

Taip ir liko mįsle, kam tos svarstyklės. - Ar paryžietės taip domisi savo svoriu, ar paryžiečiai taip domisi turistų svoriu.

Apžiūrėjus Notre dame iš išorės ir vidaus, pats laikas pasisveikinti su jos sargyboje nenuilstančiomis chimeromis. Tiesa, tai pareikalauja laiko, nes eilėje tenka prastovėti gerą valandą:


Bet tai nenuobodu. Smaguriaujant "tikru prancūzišku crepes", galima stebėti kasdienį miesto gyvenimą:



Tai, ką pamatome, atpirktų ir dvi valandas eilėje:







Papildyta:
Ar jau kilo klausimas:" O kurgi JOS?"
Atsakymas čia: "O štai ir mes!!!!
susimąsčiusi, man - pati gražiausia:


įbedusi snapą į Monparnaso bokštą:


panašu, paspringusi vynuoge:


mėgstančios kompaniją:

Valio

Labai laukiu bet kokių reportažų apie Paryžių, nes esu beviltiškai priklausoma nuo šio miesto. O čia jau pirmose nuotraukose tiek įdomybių.
Mes šiais metais Paryžiuje buvom (3 kartą) savaite anksčiau už Jus, todėl bus labai malonu palyginti savo naujausius įspūdžius su jūsiškiais.

Tik info.
Susiruošusių pasilabinti su chimeromis laukia pasilypėjimas iki 2-o aukšto, kur yra bilietų kasa ir suvenyrų "kioskas", bei 5min (laikas limituojamas) pasigrožėti vaizdais iš 3-io aukšto. Kadangi orai mūsų nelepino, vėjas ir per Paryžių pergalingai žygiavęs lietus tas mūsų 5 min "sutrumpino". Tačiau aukščiausią Notre dame "tašką" pagavau. Prašom: Aukščiau - tik žvaigždės



Štai, Site jau ir "apibėgom". Pabaigai - Site salos "smailė". Atšilus orams, ji tiesiog negali atrodyti kitaip. Juk tai - Paryžius!


Tiltai tiltai, Paryžiaus tiltai.. ( -tai tik lyrinis nukrypimas.) Jų daug, jie visokie (seni, nauji, ilgi, trumpi, pėsčiųjų ir ne tik, įspūdingi, tiesiog tiltai ir t.t.). Vienu iš jų "kraustomės" į "žemyninę" Paryžiaus dalį:




Atkreipiu dėmesį:
liūdnai spynomis pagarsėjęs pėsčiųjų Pont des Arts 2008 m. atrodęs taip ("kiaurais" turėklais):


šiemet atrodė jau taip:


Nenuostabu, kad turėklų dalis nebeatlaikė, ir tas "turistų džiaugsmas" - kalbu apie spynas - kelia rūpestį miesto valdžiai.

Dar vienas - puošniausias, jei ne gražiausias - Paryžiaus tiltas, pavadintas Aleksandro III vardu, jungiantis Kairįjį ir Dešinįjį Paryžiaus krantus. Netyčia gavosi "koliažas" iš 2008 ir 2014 m. nuotraukų. Užtat matosi visas :
kairė:


centrinė dalis:


dešinė:

Švento Liudviko sala taip pat apeita. Prisiminsiu ją su apgailestavimu, kad nenufotografavau sūrių parduotuvės vitrinos, ir dar dėl to, kad taip ir neradom įėjimo į Šv.Liudviko bažnyčią. Maža, jauki, rami (sąlyginai) miesto dalis. Vienintelė nuotrauka:


Trumpas žvilgsnis į tipišką, bukinistų "okupuotą", Senos krantinę:


Ir keli žvilgsniai į Hotel de Ville, beveik tiesiogine prasme - miesto rotušę:




Tęsinys bus..

Labai įdomu!
Tęsinys laukiamas.

Prašom.

"Žemyniniame" Paryžiuje laukia kitas Miesto simbolis – Eifelio bokštas. Vėlgi – nesileisiu į smulkmenas bei atsiprašysiu už neryškias nuotraukas. Sąmoningai sukelsiu, nes – mano akimis – jos turi savotiško žavesio.
Tik info. Esu įsitikinusi, kad didžiausią įspūdį Eifelio bokštas padaro, pamačius jį iš Trokadero aikštės, nes ten jis atsiveria „visu gražumu“, tsakant, - kai tūlas turistas, nieko neįtardamas, išlipęs iš metro, pasuka už Šaijo rūmų kampo...



po 6-erių metų pasikeitęs tik dangus virš jo (tirštesnis):


Jei teisingai supratau, iš pat pradžių Eifelis lyg ir turėjo atrodyti (o gal ir atrodė) taip:


Man keturkojis jis gražesnis, bent - patikimesnis:):


Viena iš kojų. Berods, rytinė


Žvilgsnis iš apačios:

Papildyta:
O dabar - ir iš viršaus:


"Atsakomasis" žvilgsnis į Trokadero aikštę ir Šaijo rūmų kompleksą (su La Defense antrame plane) pasirinktinai, kam koks fonas tinka:

2008
arba 2014:

Sakyčiau, Eifelis - labai universalus bokštas. Iš jo galima grožėtis miestu:







ilgai, net kol pradės lietis akyse





(šioje nuotraukoje matosi tipiškas "žvaigždinis" pastatų išdėstymas)



Arba galima grožėtis gamtos reiškiniais:

Na pagaliau

Ties kiekviena nuotrauka virptėli kažkur viduj. O tai kas darosi, kai matai iš tikro?

Dar bokšte galima ir šį bei tą sužinoti. Vargu, ar labai naudinga, bet...
3-iame aukšte "gyvena" vaškinis p. Gustavas Eifelis su kompanija, be to įrengti stendai su nurodytais atstumais iki pasaulio valstybių sostinių ir jose esančių (arba nesančių) TV bokštų (ar aukščiausių statinių, nesu tikra) aukščiais. Pvz.:


Abu kartus kilom į Eifelį vakare. Abu kartus buvo šalta (tiesiog pasiskundžiau). Bet užtat pamatėm jį ir apšviestą. Įkeliu tik šiųmetę nuotrauką, nors 2008 m. parsivežėm geresnės kokybės, deja, ji pasiklydo.


Nukreipę žvilgsnį į priešingą nei Trokadero pusę, pamatome Marso laukus, paryžiečių (ir miesto svečių) mėgstamą poilsio vietą šiltomis dienomis:
taip atrodo iš 2-o aukšto:


o taip - iš 3-io:


Didžiai nustebino taip apkarpyta medžių laja. It milžinišku skųstuvu kas būtų praėjęs.. Ir tai ne tik Marso laukuose, tai labai labai daug kur:


Pvz., Liuksemburgo soduose, dar vienoje garsioje Paryžiaus vietoje:



Papildyta:
Liuksemburgo sodai nustebino savo dydžiu ir galėjo nustebinti savo grožiu, jei ne besikaupiantys debesys (kaip paaiškėjo vėliau, jie tik gąsdino...). Savaitgalį ten siūlomos pramogos:
pasivaikščioti, pasikalbėti:


pasiklausyti gyvos muzikos iš rotondos:


pasėdėti prie diiidelio fontano:




kuriame siūloma pramoga vaikams (ir tėvams, kurie vaikystėje norėjo, bet taip ir netapo, nei piratais, nei laivų kapitonais) paplukdyti laivelius:


Laivelius (ir lazdas jiems "stumdyti, jei nėra vėjo) galima išsinuomoti čia:


Nenorintys plukdyti laivelių ir klausytis muzikos, gali žaisti futbolą, smūgiuodami į Liuksemburgo sodų vartus:


Mergaitės ir berniukai, ar pastebėjot, kaip žydi kaštonai???

O dar jie žydi ir taip:




Atsipūtimui siūlau paprasčiausiai paklaidžioti po Paryžių.

Fantastiška architektūra:


taikiai sugyvenanti su, pvz., degaline vidury gatvės (ir vėl - inkliuzas )


Kažkokia kontora Eliziejaus laukuose:


gal skraidina į kosmosą?


Įspūdingas Kamerūno oro linijų ofiso eksterjeras:

Papildyta:
Ir namo prieš jas dalis:


Netyčia užklydome į Šv.Lauryno bažnyčią. Pataikėm į mišias. Buvom vieninteliai baltieji.


Šv. Sulpicijaus bažnyčia:


Jei neklystu, Keturių vyskupų fontanas (tik vandens nesimato...):

Papildyta:
ir meninė instaliacija, turbūt su labai gilia mintimi :


Didžioji mažoji prancūzaitė:


ir katinas, kuris gyvena ant sienos:


Butikų vitrinos:





beje, besvarstant, ar eksponatas gyvas, tas baltas kailiukas pakrutino ausį...