***Epilepsiukai***

Ir tu tokia pati Supermama! Pagalvok kiek tu daug darai dėl savo mergytės. Domiesi, klausinėji, važiuoj pas medikus, tyrimus darai, ieškai kaip padėti. O sau nekreiptum dėmesio, galvotum ai viskas gerai, užaugs kaip nors...

Aš manau, kad visų ligoniukų mamos yra supermamos, nes likimo kryžius duodamas toms, kurios gali jį panešti

Tai jau tikrai kad ligoniuku mamos supermamos
Skambinausi dar gydytojai del vitamino D, tai vis dar pervirsis pas mus, bet situacija geresne nei buvo, rugseji vaziuojam vel konsultacijai ir rasom dar karta eeg, o iki to laiko stebeti. Del cerebrinio sake 4 menesiu kudikiui niekas tokiu ligu nenustato, sake kai metuku vaikas buna jei labai raida atsilieka tada jau ima vertinti, o dabar reikia tiesiog laukti ir ziuret kokia eiga viskas eina. Del mankstu sake per karscius nepersistengti ir susilaikyti, duoti pailseti vaikui. Be to sake kudikiai kartais vystosi taip-vienas zingsnis pirmyn-du atgal, tai gal cia musu lelkai taip yra :/

Tiksliai Būna, kad tarsi užmiršta mažylis, ką išmokęs, nes tuo metu vystosi kitas įgūdis.

Butent taip gydytoja ir sake, o as sito tai nezinojau

Sveikos. ilgai nebuvau jau čia užsukusi. gyvenimas teka sava vaga, atrodo nėra ir ką pasisakyti. Prisiminiau jus ir sugalvojau paskaityti, kaip kam einasi.
Kūdikėlių mamoms: labai pažįstami jausmai ir patyrimai užplūdo paskaičius jūsų mintis. pati auginu jau toli gražu ne kūdikėlį, nuo 7 mėnesių jam diagnozavo epi. tada buvo ir ašarų upeliai, ir atrodė žemė iš po kojų slysta. Visokių baisių minčių galvoj sukosi, daug jų buvo tiesiog iš nežinojimo apie ligą, atrodė, jog vaikui jau nuosprendis visam gyvenimui, atskirtis ir t.t. Gyvenimas po diagnozės nustatymo iš pradžių toks atsargus buvo, viskas varė baimę, bet koks ne toks krust, akių pasukimas, judesiukas, krūptelėjimas. Tiesiog per daug perdėtai stebėjau vaiką, visur vaidenosi priepuoliai. Ilgainiui, kai priepuolių iš tiesų nebuvo, viskas susinormalizavo. Dabar, kai prisimenu tuos dvejus metus su diagnoze, suprantu, kad kas buvo kūdikystėje, tebuvo normalūs vaiko judesiai, o ne kažkokie negerumai. Žinoma nesakau, kad nereikia kreipti dėmesio į nerimą keliančius ženklus, bet tikrai yra atvejų, kuomet tai būna tiesiog nepagrįsti nuogąstavimai.
Manasis auga stiprus vyrukas, su charakteriu kaip turi būt, nervus gerokai patampo. Pagaliau atsiriša kalba, o jau buvo mums baimės privaryta, kad dėl epi atsilieka raida šioje vietoje. Prieš pat rugsėjį gulsimės daryti eeg ir jei viskas gerai, jau kalbama apie vaistų nutraukimą.
Dabar tik vieno tenoriu, kad jis ramiai sutiktų tą tyrimuką pasidaryt. Prisimenant pernykštę patirtį ir žinant, kad jėgos pas jį tikrai nepamažėjo, o protelio padaugėjo tikriausiai ne tiek, kad nebebijotų davikliukų ant galvos, bijau, kad mamuks po prakaitu bus, o darbuotojoms ausys išūžtos klyksmų reikės kokią istoriją apie kompiuteriuką ir sapnelį sugalvot ar kažką, gal susitarsim kaip nors

Paaiskit namuose Mes tai vadinom Karūnos Dėjimu. O su berniuku- gal Įšventinimu į Transformerių vadą?

Šiaip smagu girdėti, kad viskas gerai mano bendragimtadieninkui

nu kažką sugalvosim reikės tikrai pasitreniruoti
o laikosi jis puikiausiai, tik jau charakteriukas vaikino, oho išbandymas čia mums visiems, bet manau daug kas turėdami tokio amžiaus vaikus jaučiasi panašiai.

Tanite,smagu girdėti tokias žinias.Aš su Deimantuku į Kauną lekiam 19d.jau 3 su viršum kaip be priepuolių.



Na o čia mano Karolis,dabar jau du pagrandukai Vaikutis auga ,o augliukas ne,tad dabar jis atrodo nedidelis,o svarbiausia netrukdo vaikučiui.Dažnai pagalvoju ,kad kai nupjaus,matyt kurį laiką trūks jo sveriam 8 kg.

Vilkra,susiruoškit į Šilines su šeima ,teks važiuoti pro mane nes kelias trumpesnis ,o aš prie lango parymosiu
Papildyta:

Na štai ir optimizmo gaidelės girdisi Brangioji ,matyt aiškumo daugiau įnešė.Ta linkme ir vairuok savo gyvenimo laivą.Mes kaip tas laivo kapitonas per didžiausias audras savo laivelį su visa įgula tempiam į saugų uostą.O kaip matau kad vieną bortą semia,tada Dievo pagalbos šaukiuosi.Mieloji,viskas bus gerai .
Mano mėgstamas posakis;Sliekas tarp akmenų išsiraito ,išsiraitysiu ir AŠ.

Jetau- koks jau dyydelis kleckas užmyluočiau įtariu..


Nemanau, kad kur toliau išsiruošim kitą savaitgalį į vestuves pakviesti ( Mažosios krikšto tėtis tuokiasi)- tai pinigų teks nemaža palikti po to dar ir giminės susitikimas- nors ten visi mus "pagloboja"- bet taip šš.. jautiesi, kai dalinasi pinigus ir daugmaž- Vilkros šeimos neskaičiuojam Būna, kad ir pasinaudojam ta proga, būna, kad griežtai liepam mus suskaičiuoti

Niekada nesakyk niekada...jai ne šie metai ateis kiti Man du paauglius į mokyklą išleisti,tai pirkimai jau liepą prasidėjo,o dar kurą susipirkti reikia ,žodžiu čia suskaičiuoji pinigėlius čia žiūrėk jau nėra
Rustei taipat du išleisti,na žodžiu.
Būdama atlaiduose pasimelsiu už jus visas. Vakar atšventėm vyrenėlio 15, rugsėjo 8 man 45,visai dar mergaičiukė

Man išleist visus keturis reikia

Dvyniai gimnazijos pirmokai (9kl pagal įprastinę tvarką). Brigita trečius metus jau eis į spec. lavinimo klasę ir Ieva pirmi metai į darželį...

Nu jo yra kur išlaidaut
Mano šymet irgi jau gimnazistai,nuo naujųjų uniformas pirkt reikės.