Knygų skaitytojų klubas, 89 laida

A man jau galva nuo detektyvų ištino Pasiėmiau šiandien Zis rekomenduotą Varinį Paukštį.Mėgstu istorines,patinka ir skandinavai, ir storos knygos.O čia trys viename.

Baigiu skaityti Bibliją. Vietomis (ypač Senajame Testamente) prailgdavo ir užknisdavo (pvz., aukojimo aprašymais, arba aiškinimais, kas kam gimė), bet šiaip imant iš esmės - tikrai geriausia, ką esu skaičiusi - grožinių, filosofijos ar psichologinių kūrinių. Tiek žodžio menu, vaizdingais palyginimais, metaforomis, tiek psichologinėmis-vertybinėmis įžvalgomis.

Eilėje laukia Koranas (šiandien vyras skaitė, tai juokėmės, citavo, kad vaiką reikia maitinti iki 2 metų, o vyras tuo metu turi aprūpinti moterį maistu ir drabužiais).

As pasirodo jusu favorituose neturejau, o galvoju, knyges nieko neraso, neskaito
neturiu LT kalbos telefone, tai atleiskit uz kalba


cia as taip visada darau. Toks kaip hobis, ieskau visokiu knyginiu elementu kelionese.
Rugsejo pradzioje laukia Briuselis-Briuge-Gentas, tai gal ka idomaus rasiu


Butinai, tikiuosi nesumaisiau su kazkuo kitu



labai idomu, parasyk daugiau. Turiu dovanota, kazkokio specialaus leidimo su dedikacija, ne svisada norejau paskaityti, bet niekaip neprieinu.

O as siuo metu tik dirbu ir labai letai skaitau. Steven Galloway "Cellist of Sarajevo" (Sarajevo violancelininkas). Jautri puikaus stiliaus knyga.
Papildyta:
Tiesa, kai lis, zadu kelione i Dikenso muzieju geru oru, kazkaip nesinori eiti, o ir metas turistu dabar, lauksiu kol vaikai i mokyklas gris.

Aš irgi paįvairinimui pasiėmiau detektyvą - Lars Kepler "Paganinio kontraktas". Supratau, kad ne mano autorius. Nesbo skaičiau su malonumu dėl įdomaus fono, o čia tik nuogas veiksmas, lėkšti dialogai, jokie veikėjų paveikslai ir poprastis vertimas. Labai kvailas jausmas, kai puslapiui perversti reikia panašiai laiko kaip ir jį perskaityti. Užtat ir išpūsta iki 600 psl. Normaliai turbūt ir į dvigubai mažiau būtų sutilpę.

Pasiėmiau skaityti A. Bieliausko Raštų 1 tomą: "Rožės žydi raudonai" ir "Mes dar susitiksim, Vilma!". Įdomu, kaip skaitysis, ar romanai išlaikė savo vertę. Prasideda įvykiai nuo pokario, o ten komjaunimas aktyviai reiškiasi ir pan. Paskui dar kada pripuolus V. Petkevičių reiks paskaityti, savo laiku jis man baisiai patiko.

tai ir neskaityk

Sveikos:),

Kažko labai ramu pas Jus. Kur diskusijos? Jau ir nebe taip šilta, galima vakarus su knyga leisti:). Šiuo metu iš savo krūvelės skaitau Grange "Purpurinės upės" - pirmoji pažintis su autoriumi. Pradžioje ėmiau nuogąstauti, kad nelabai patiks, bet dabar jau darosi labai įdomu, įtraukia kelios siužeto (nusikaltimų) linijos, tik neaišku, ar susigaudau kol kas, kur kas vyksta . Gaila, laiko maža, tai lėtokai skaitosi. Praeitą savaitę perskaičiau Anita Amirrezvani "Gėlių kraujas" - labai puiki knyga - skaičiau, kad ir čia daug kam patiko, ypač tas kilimų raštų, verpimo aprašymas. O ir pati istorija labai įdomi. Savotiškas pasakojimo stilius - jaučiamas tarsi vaikiškumas, net nežinau, kaip nusakyti. Galbūt tik kartais per daug man tų intymių scenų ir detalaus jų aprašymo .

Sveikos
Senokai perskaičiau, bet tik dabar prisiruošiau parašyti ataskaitą
Klopedija tau turėtų patikti.

Tikrasis rojus - tas kurį praradai. Šie M.Prusto žodžiai įgauna prasmę perskaičius ARNO GEIGER „Senasis karalius tremtyje“ ir ypač tiems kuriems yra tekę susidurti su giminaičiais pas kuriuos paslaptingai atslenka ar jau atslinko Alzheimerio liga.
Autorius gražiai jaudinančiai, šiltai, pasakoja apie paslaptingai rašytojo tėvą užklupusią Alzhaimerio ligą, apie patirtus išgyvenimus, sunkumus, kada jo tėvas jau nebeįstengia pereiti „tiltu“ į sūnaus pasaulį ir autoriui tenka tada pačiam pas jį nukakti, į ten „kitoje pusėje“, dimensija sergančio žmogaus pasaulį, ne visuomet protingo, bet savaip nepaprasto, sąmojingo, šmaikštaus. Sūnus supranta, kad tik atjauta ir meilė leis susidraugauti su tėvu, kuris jau atleido vadžias: pakitusi asmenybė, nykstanti atmintis, menkstanti orientacija. Tas „paslaptingasis alzhaimeris“ ne iškarto leidžia pastebėti šiuos simptomus, nes tėvo atsakymai į kai kuriuos sūnaus klausimus gana šmaikštūs, sąmojingi ir pataikantys į “taikinį“, kartais priverčia net nusijuokti, suglumti.
Tačiau visa tai tik pradžia, vos ligai atslinkus, į sūnaus klausimą kaip jam einasi?
tėvas atsako: -“stebuklai nevyksta, bet užtat rodosi ženklai“. Tie paslaptingi ženklai ir verčia šeimynykščius suklusti. Leidžia šeimos nariams suvokti, kad tėvas ne apsileidęs, o serga demencija.
Autorius ir kiti šeimos nariai tai supranta, ir jau tada visiems tampa svarbu jau ne nugalėti, o ištverti.
Išlikti ramiam belaukiant.
Graži, šilta, jaudinanti, kelianti šypseną ir pulsuojanti išmintim knyga.
Labai patiko, nepaisant liūdnos tematikos.
LLL
Pabaigai keletą citatų iš šios knygos
„Mano galvoje visai kaip sviesto kubile, vis maišosi ir maišosi, tik sviesto vis tiek negaliu išsiimti“.

„-Kas čia dabar?!
-Čia medžiai, tėti.
Jis kilstelėjo antakius:
-Bet jie nesudaro tokio įspūdžio, kad būtų medžiai.“

„Šeimos ir porų santykiuose itin dažni surizgę jausmai ir biografijos –susukti it kamščiatraukiai.“
„Laikas ir toliau tekės, nepaisant jokių protestų.“
„Visko, kas patirta, ir žmonių, kurie mus paliko, ilgesys.“

Rekomenduoju

Paprastai: primityvumas. Ten gi kalba paprasta kilimų rišėja, neturinti išsilavinimo, menkos patirties, viduramžiai... Jei kalbėtų sudėtingiau, neatrodytų taip autentiška.
***
Pagrindinė moters priedermė tais laikais - tenkinti vyrą. Į tuos santykius buvo žvelgiama natūraliau, atviriau.

Žvalgiausi į šią knygą.

Pagalvojau, pasidalinsiu mūsų netikėtu laimėjimu jaunų grupių konkurse Lofte, 27 dieną dalyvausim pusfinalyje... Komisijai patiko tekstai, gal ir jums patiks

https://www.youtube....h?v=PVcm8eDqjng

Būtent. Skaičiau kitą knygą, bet jausmas būtent toks. Ypač lyginant tuos du autorius.
Papildyta:

Ar tik ne jūs ruošėtės pažindintis su detektyvo žanru Jeigu taip, pasirinkimas abejotinas. Jeigu ne jūs, taip pat abejotinas. Ši knyga man buvo tikras praėjusių metų pravalas. Nuo pusės tik permečiau akimis, kad įsitikinčiau, jog ten bus visiškos nesąmonės. Manau, įsitikinsit.

hMMM sveiki
kas mane pažįsta, tokių susirinks bent porelė - bučkis- Brūkšniuk, ir kai kam dar
Kitiems Labas rytas...
knygos knygos knygos- rimtų knygų dėl kurių paskui lieka nemalonios nuosėdos nemėgstu, per daug jautri natūra Skaitau viską- šlamštą ir ne tik
va paskutinė knyga kurią skaičiau:
Angelų įsiveržimas (serijos "Penryn ir laikų pabaiga" 1-oji knyga) pasiėmiau bibliotekoje- nu žinokit visai nieko- labai įtraukia- tai knyga kurią sėdi - ir perskaitai- ir jinai išlieka atmintyje... ir tokia knyga kurią ir vyrai gali skaityti- yra romantikos "pėdsakai" visai nieko- laukiu kada biblioteka gaus antrą dalį (čia prie fantastikos)
dabar pasiėmiau Darja Dancova "meilė seilė ir trečias nereikalingas" tačiau neužkabina- jos man patiko tik pirmos 12 dalių o paskui... viskas- nebeįdomu- kartais koktčiai kvaila- nebežavi...kad ir dabar paimu- ir vis numetu (atsiprašant palikusi WC prireikus paskaitinėju )
O šiaip aš fanfikų gerbėja Hario Poterio :0 bet patinka ir originalūs kūriniai, dievinu slešą (kas tai Brūkšniukas žino o kitiems nekaltiems protams nereikia žinoti) bet kokybiško rusų kalba yra nedaug- o lietuviškai niekas nerašo (net Citrina gyvenanti Visagine ir ta rašo tik rusiškai- lietuvių mėgėjų matyt saujelė tėra) Ir dar- skaitau aš retai lietuviškai- nes tai ką mėgstu lietuviai nelabai leidžia o dievinu aš mistiką, bet labiau skirtą vyrams, mažiau erortikos daugiau veiksmo- štai koks mano devizas gal amžius jau toks- persisotinęs- nes nepatinka kai po 20 puslapių personažai atsiduria lovoje, ir jei scena yra aprašyta super kokybiškai ir profesionaliai tai dar kentėti galima, bet dažnai tai skamba taip :" jis įkišo jai... ji pasakė AAA tai orgazmas... jis ištraukė ir bnuvirto ant šono nesijuokit panos skaitčiau ir tokias "meilės" scenas ir man net koktu kai : jinai jį pamatė- tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio... jai jame patiko viskas jo jumoro jausmas, jo charakteris, jo atlaidumas, ir t.t.t.t. (nepamirškime kad jinai JĮ TIK PAMATĖ) galbūt aš per daug noriu??? bet man reikia kad knygoje būtų:
***mistika: magija, mistinės būtybės tokios kaip:drou, vampyrai, troliai, goblinai, drakonai, elfai (rečiau fėjos- čia labai reikia mokėti rašyti nes kas pamato personažuose fėjas retai apsiima skaityt) kentaurai ir t.t.t.t nu net sirenos ir undinės, nagai... viską dievinu ir jei randu RYJU (lietuviškų vampyrų esu skaičiusi tik saulėlydį ir tik 1 dalį kitas dalis rusiškai- man atleistina- laukiausi hormonų audros - patiko- daba net neimu į rankas nors turiu 2 dalis- kažkam paskolinau man patinka tikrieji vampyrai- kuriems žmonės- tėra maistas, ir kuriais negali tapti įkandus o tai yra atskira rasė... o saulėlydis tai pelenės istorija ir tiek
*** jumoras
***meilės scenos - geriau pora bet kokybiškų
***veiksmas- nenoriu kad pagrindinės knygos tikslas- suguldyti herojus į vieną lovą- geriau tai tebūna šalutinis, efektas o ne pagrindinė linija

Meilės romanai... tuos pačius pilkus atspalvius turiu- tiesa rusų kalba- mama atvežė nes visų pirma jie Rusijoje buvo pigesni pačiame centre, šikarname knygyne, Maskvoje visos 3 dalys mamai kainavo 90 litų, bet taip ir neprisėdu perskaityti- juk tiek neblogų knygų klaidžioja internete... plius paimta iš knygyno (vyras skaito tik lietuviškai ir tik fantastiką bei kelionių knygas)
ups čia aš jau į asmeniškumus nuklydau...

O dabar paėmusi vartau Martyno Starkaus Kartą Pietų Amerikoje nu nieko- nuotraukų mažoka bet popierius kokybiškas, ir malonu paimti, tai knyga kurią greičiausiai dovanosiu seneliui teks pirkti, lengvai parašyta, lengvai skaitosi- įtraukia, tačiau turiu klaikų įtarimą kad pusė knygos jų mašiniukas gedo
na tai tiek- trumpai apie knygas- retai užsuku čia (buvau gal prieš 2 metelius) nes turiu ką veikti, skaitau skaitau- o va pasidalinti nelabai yra su kuo- dalinuosi fanfikais tiksliau jų nuorodomis su keliais asmenimis, tačiau čia jau buvo jų dienoraščiuose...
na tiek:)
iki - galdar paasirodysiu
P.S jei kas turite geros mistinės knygos nuorodą rusiškai ionternete- mielai kviečiu pasidalinti- aš irgi keletą nuorodų turiu man patikusių, bet tik rusiškai, nei angliškai nei vokiškai neskaitau