Kažkaip neapsižiūrėjau kame ten kankinatės?
QUOTE(daite @ 2014 11 28, 23:10)
Sveikos visos, paskaitau, ką parašot karts nuo karto.

Mažiau šiemet Mano atradimas iš šios pusės - Maksas Frajus

, gaila, kad jos knygų lietuviškai nebeišverčia, o mano rusų kalba nėra tokia stipri.
Aha, Frajus - pozityvas. Jos knygoje tiek lengvumo, džiugesio smulkmenose. Nesu vertėja, bet nagai jau niežti pradėti versti - Vilniaus pasakas, Gružulo ratus - savam naudojimui, vaikui galų gale.
Ir jau turiu naujausią - (o pavadinimą pamiršau

- atrodo saulėtekių ir vėjų valdovas ar kaip - kai Maksas vėl grįžta į Echo. Man taip asmeniškai širdį skaudėjo, kai iškeliavo iš Echo jis

)
QUOTE(Rasma @ 2014 11 29, 17:19)
Fantasy išties labiau mėgsta (bet čia asmeninis pastebėjimas) "dideli vaikai"

Pastebėjau, kad jei žmogui patinka/traukia vaikiškos knygos, dievina pasakas, tai dažnai mėgs ir fantasy
ania?
Jeigu pasigilinus, pasakos - labai senas žanras, tiesiog taikomoji filosofija. Per jas žmonės perduodavo pamokymus apie gyvenimą, elgseną. Dabartinės vaikiškos pasakos dažnai nebeturi moralų, už tat egzistuoja fantastika - tokios pat moralizuojančios pasakos "kas būtų jeigu darytum taip" - tiesiog įvilktos į kitokio pasaulio rūbą.
O kitą kart labai rimtos filosofijos nešą į tokią siaubo fantastiką, kad tik bėk ir rėk - prasmės, matote, nėra, dievas mirė, aš - antžmogis (rašytojas - psichinis ligonis), kad geriau - ai, pasakas senas paskaitysiu verčiau
Tiesa, atsimenat Haufo "Vaiduoklių laivą" - kaip pavyko prišvartuoti laivą prie kranto? o "Akmeninę širdį"?
Užtat aš prasikankinau su Dž. Finėjaus "Tarp dviejų epochų" - vis dėlto ne man ši fantastika - per daug romantikos, meilės, ir šiaip..... ot netikiu kelionėmis laiku ir baigta