Na, perskaičiau aš tą "Mašą" hmm..... iš esmės tai nepatiko - ne dėl idėjinio turinio (nors jis netraukia iki "Neleisk man išeiti"), bet dėl pačio teksto išdėstymo. Romanas ištemptas, sukapotas - visie tie ale "filosofiniai" straipsniai buvo neįdomūs, iš esmės jie tik aiškino kodėl čia toks gyvenimas, teisinosi ir pan. Neįtikino, kad tai - oficialių politikų tekstai, bet labiau tekstas "na ką padarysi, kad taip išėjo - taip radom, taip paliksim".
Ir dar: Melniko kūniškumas ir patinizmas vešėjo ir čia. Na, bent jau su orientacija jam viskas gerai, tačiau - kodėl skerdė tik jaunas pateles ir vieną seną storą? Ko tai nei vieno mėsingo jauno patinėlio nepaskerdė.... o patelės gi ir pieną duodą netvarka. Matyt niekaip negalėjo įsivaizuozduoti
Neįtikino ir pabaiga - filosofavo, filosofavo, tada bėgo, bėgo, tada greitai viskas paaiškėjo, ir dar paaiškėjo - štai kaip viskas pasirodo, vajė, vajė
tiesa - šis romanas Melniko stiliui tinkamas - jis ir anksčiau į moterį žiūrėjo kaip į patelę ir mėsą
skaiciau ir as Maša... isliko kaip viena (o gal ir pati pati) "neskaniausiu" knygu per visa mano skaitytojos biografija... kazkaip man susidare ispudis, kad siekiant originalumo persude su slykstumu..
Gal galite pasiūlyti kokią gerą, nesudėtingo skaitymo knygą? Fantastiika, kriminalai nelabai domina
QUOTE(indruxx @ 2014 10 07, 12:17)
Gal galite pasiūlyti kokią gerą, nesudėtingo skaitymo knygą? Fantastiika, kriminalai nelabai domina
kad maždaug žinot, ką rekomenduot - o kokios skaitytos knygos Jums pasirodė geros?
Ką tik baigta skaityti ir labai sužavėjusi POPIEŽĖ JOANA
QUOTE(indruxx @ 2014 10 07, 14:35)
Ką tik baigta skaityti ir labai sužavėjusi POPIEŽĖ JOANA
jei patinka istorinė tematika, galbūt patiktų K. Sabaliauskaitės 'Silva Rerum", K. Follet "Žemės stulpai'?
QUOTE(saintlina @ 2014 09 28, 20:18)
ačiū už nuorodą Matau, dvi iš serijos, trečia atskirai.
Pasiskaiciau dabar Vikipedija. Pasirodo, pagrindinis treciosios knygos veikejas buvo antraeilis veikejas "Miskuose", tik as jo neprisiminiau Pagal Vikipedija visos knygos priklauso vienai serijai, flibusta kartais pripainioja su klasifikacija. Beje, tavo deka zvilgtelejau dar karta i ta puslapi ir atradau, kad ikelta jau ir ketvirtoji knyga Reikes parsisiusti ateiciai.
QUOTE(indruxx @ 2014 10 07, 14:35)
Ką tik baigta skaityti ir labai sužavėjusi POPIEŽĖ JOANA
gal dar Ph.Gregory "karalienių" serija tiktų, E.Walz "Žvaigždžių medžiotoja", "Vitražistė"
Sveikos
Šią savaitę atostogauju, tai per kelias bibliotekas su maže prasinešiau.
Visokiausių gėrių ir gal ne visai gėrių prisitempiau. Žodžiu, bus matyti kai riešutus reiks gliaudyti.
Keletą jau perskaičiau ir noriu rekomenduoti.
Timur Vermes Jis ir vėl čia.
Satyra, humoras. Smagiai perskaičiau su malonumu, retkarčiais pakrizendavau vos ne balsu. Autobuse tikiuosi nieks nematė ir pirštu prie smilkinio nepasukiojo Labai patiko, rekomenduoju.
Po daugelio metų prisikelia Hitleris, kuris jau nebelabai atpažįsta Vokietijos. Kaip ir viskas ramu, tik nacių nebesimato, vaikai savo fiurerio neatpažįsta, nesisveikina. Pasaulis pasikeitęs, emigrantų privisę ir jam su savo ideologija reikia skubiai prisitaikyti susiorentuoti kas, kaip, prie ko. Viską perprasti, kas gi per daiktas tas kompiuteris, youtubas, googlas, Wikipedija. Niekaip nesupranta kam skirta juoda plokščia dėžė pritvirtinta prie sienos, ant kurios pasikabina savo kelnias, kol atsitiktinai ėjusi tvarkytoja neparodo, kad tai televizorius ir jis veikia, tik vis tiek neperpranta, velniams reikia per visus kanalus rodyti kaip pasigaminti maistą. Kodėl moterys vaikšto paskui šunis su maišeliais ir surinkinėja išmatas
Ne viskas gerai, vis tik kol jo nebuvo. Evos nesimato, Bormano nematyti, jis greit viską sutvarkytų.
O žiniasklaida! Kažkoks siaubas. Žinia, kokie tie mūsų laikraščiai. Priekurtis užrašo, ką jam pasakoja neregys, kaimo kvailelis redaguoja, o kolegos iš kitų redakcijų nusirašo. Kiekviena istorija apliejama tuo pačiu užsistovėjusiu melo nuoviru, kad nieko nenutuokiančiai tautai paskui būtų patiekta puikios putros. (p. 26)
Žmonės prisikėlusį Hitlerį priima, kaip komiką, šou biznio atstovą, humoristą ir jam tas puikiai sekasi. Kol jis nepradeda kurti savo partijos ir neatsiranda jo pasekėjų, tada jau man darosi visai nelinksma ypač kai dabar politikos atstovai skelbia populistinius šūkius. Neapseinama ir be žydų temos. Iš vis darosi nelinksma.Ar žmonės praregės, kada bus pasakyta stop ir kaip viskas baigsis. Perskaitysit ir sužinosit.
Visumoje knyga patiko, gerai perteiktas Hitlerio paveikslas, jo kalba. Autorius negaili satyros žiniasklaidai ir kitiems kai kuriems socialinės visuomenės reiškiniams bei aktualijoms. Manau knyga būtų gera diskusijoms.
Alice Munro Brangus gyvenime.
Puikus kanadiečių rašytojos, 2013 m. Nobelio premijos laureatės apsakymų rinkinys. Šiuose genėtinai trumpuose apsakymuose autorė geba įkūnyti ištisą romaną, kuriuose veikėjų neįtikėtini gyvenimo vingiai, posūkiai, atsitiktinumai, apverčia ar pakreipia jų gyvenimus kita linkme. Parodo, koks trapus tas gyvenimas. Skaitydama juos tarsi laukdavau kokios staigmenėlės. Vienu žodžiu gražu, trumpa, paprasta, bet neprasta. Patiko vaizdinga, žodinga kalba.
Va mano knyginiai lobiai:
D. Mitchell Debesų atlasas
Ieva Rutė Išskirtinės kelionės Kinija. Tibetas, Mianmaras.Nepalas.
Adam Zagajievski Du miestai.
Pastaruoju metu esu pasinešus ant detektyvų:
J. Katzenbach Profesorius
M. Robotham Įtariamasis
J. Pierre Luminet Koperniko paslaptis
L. Kepler Smėlio žmogus.
Teks mest burtus kurios pirmiau griebtis. Debesų atlasą pasiliksiu galiausiai, nes ji jaučiu pareikalaus daugiau laiko ir kantrybės.
Gal kurios jau skaitė šias knygas?
Baiginėju Ugnies liudininką. Šita gal net geresnė nei Paganinio kontraktas.
Oi, dar su mažąja perskaitėm dvi Mikės Pūkuotuko knygeles tai-Pūkuotuko pagaliukai ir kaip maža sėklytė virsta dideliu medžiu. Ir tos patiko gražios, mielos, pozityvios, pamokančios informacinės.
Šią savaitę atostogauju, tai per kelias bibliotekas su maže prasinešiau.
Visokiausių gėrių ir gal ne visai gėrių prisitempiau. Žodžiu, bus matyti kai riešutus reiks gliaudyti.
Keletą jau perskaičiau ir noriu rekomenduoti.
Timur Vermes Jis ir vėl čia.
Satyra, humoras. Smagiai perskaičiau su malonumu, retkarčiais pakrizendavau vos ne balsu. Autobuse tikiuosi nieks nematė ir pirštu prie smilkinio nepasukiojo Labai patiko, rekomenduoju.
Po daugelio metų prisikelia Hitleris, kuris jau nebelabai atpažįsta Vokietijos. Kaip ir viskas ramu, tik nacių nebesimato, vaikai savo fiurerio neatpažįsta, nesisveikina. Pasaulis pasikeitęs, emigrantų privisę ir jam su savo ideologija reikia skubiai prisitaikyti susiorentuoti kas, kaip, prie ko. Viską perprasti, kas gi per daiktas tas kompiuteris, youtubas, googlas, Wikipedija. Niekaip nesupranta kam skirta juoda plokščia dėžė pritvirtinta prie sienos, ant kurios pasikabina savo kelnias, kol atsitiktinai ėjusi tvarkytoja neparodo, kad tai televizorius ir jis veikia, tik vis tiek neperpranta, velniams reikia per visus kanalus rodyti kaip pasigaminti maistą. Kodėl moterys vaikšto paskui šunis su maišeliais ir surinkinėja išmatas
Ne viskas gerai, vis tik kol jo nebuvo. Evos nesimato, Bormano nematyti, jis greit viską sutvarkytų.
O žiniasklaida! Kažkoks siaubas. Žinia, kokie tie mūsų laikraščiai. Priekurtis užrašo, ką jam pasakoja neregys, kaimo kvailelis redaguoja, o kolegos iš kitų redakcijų nusirašo. Kiekviena istorija apliejama tuo pačiu užsistovėjusiu melo nuoviru, kad nieko nenutuokiančiai tautai paskui būtų patiekta puikios putros. (p. 26)
Žmonės prisikėlusį Hitlerį priima, kaip komiką, šou biznio atstovą, humoristą ir jam tas puikiai sekasi. Kol jis nepradeda kurti savo partijos ir neatsiranda jo pasekėjų, tada jau man darosi visai nelinksma ypač kai dabar politikos atstovai skelbia populistinius šūkius. Neapseinama ir be žydų temos. Iš vis darosi nelinksma.Ar žmonės praregės, kada bus pasakyta stop ir kaip viskas baigsis. Perskaitysit ir sužinosit.
Visumoje knyga patiko, gerai perteiktas Hitlerio paveikslas, jo kalba. Autorius negaili satyros žiniasklaidai ir kitiems kai kuriems socialinės visuomenės reiškiniams bei aktualijoms. Manau knyga būtų gera diskusijoms.
Alice Munro Brangus gyvenime.
Puikus kanadiečių rašytojos, 2013 m. Nobelio premijos laureatės apsakymų rinkinys. Šiuose genėtinai trumpuose apsakymuose autorė geba įkūnyti ištisą romaną, kuriuose veikėjų neįtikėtini gyvenimo vingiai, posūkiai, atsitiktinumai, apverčia ar pakreipia jų gyvenimus kita linkme. Parodo, koks trapus tas gyvenimas. Skaitydama juos tarsi laukdavau kokios staigmenėlės. Vienu žodžiu gražu, trumpa, paprasta, bet neprasta. Patiko vaizdinga, žodinga kalba.
Va mano knyginiai lobiai:
D. Mitchell Debesų atlasas
Ieva Rutė Išskirtinės kelionės Kinija. Tibetas, Mianmaras.Nepalas.
Adam Zagajievski Du miestai.
Pastaruoju metu esu pasinešus ant detektyvų:
J. Katzenbach Profesorius
M. Robotham Įtariamasis
J. Pierre Luminet Koperniko paslaptis
L. Kepler Smėlio žmogus.
Teks mest burtus kurios pirmiau griebtis. Debesų atlasą pasiliksiu galiausiai, nes ji jaučiu pareikalaus daugiau laiko ir kantrybės.
Gal kurios jau skaitė šias knygas?
Baiginėju Ugnies liudininką. Šita gal net geresnė nei Paganinio kontraktas.
Oi, dar su mažąja perskaitėm dvi Mikės Pūkuotuko knygeles tai-Pūkuotuko pagaliukai ir kaip maža sėklytė virsta dideliu medžiu. Ir tos patiko gražios, mielos, pozityvios, pamokančios informacinės.
Jei jau baigineji Ungnies liudininka, tai iskart griebk ir Smelio zmogu Man sitos labai patiko, dabar jau nekatriai laukiu tesinio.
Sudomino ta apie Hitleri. Aciu, Pajauta, kad vis papasako ji apie kokias idomesnes knygas.
O as po ilgo nieko rimto neskaitymo pradejau Ulickajos "Danielis Stainas, vertejas". Skaitau rusiskai, tai kalba tiesiog glosto sirdi. Tikiuosi, nepavargsiu nuo sios knygos, nors zydu tematika jau nemazai priskaityta. Bet juk Ulickaja
Sudomino ta apie Hitleri. Aciu, Pajauta, kad vis papasako ji apie kokias idomesnes knygas.
O as po ilgo nieko rimto neskaitymo pradejau Ulickajos "Danielis Stainas, vertejas". Skaitau rusiskai, tai kalba tiesiog glosto sirdi. Tikiuosi, nepavargsiu nuo sios knygos, nors zydu tematika jau nemazai priskaityta. Bet juk Ulickaja
QUOTE(langana @ 2014 10 09, 15:20)
Tikiuosi, nepavargsiu nuo sios knygos, nors zydu tematika jau nemazai priskaityta. Bet juk Ulickaja
aš tos tematikos aplamai nemėgstu, bet šita knyga tiesiog puiki