Pasyvus namas - 28 tema

primenu kad visas vanduo nuo to sutapdinto ~100m2 stogo nuvedamas vamzdziais ir sienomis neteka, o tikro "barn" stiliaus beatbrailinio namo atveju, visas tas nemazas kiekis (musu atveju 1m3 iskritus 10mm lietaus) vandens zliaugia sienomis zemyn. todel ir sienos dengiamos ta pacia medziga kaip ir stogas. aisku yra sprendimu su pasleptais lietaus latakais ir lietvamzdziais, bet man tai kazkoks nesusipratimas.

Šeip tai jo, dar ir ten bus šilumos tiltelis.
Papildyta:


Žinok ne visai taip. Jei namas būtų standartinis ir parapeto storis ~25cm, su nuolydžiu į vidų, tai situacija, kaip ir nupasakojai.

Mano atveju parapeto storis ~60cm, su nedideliu nuolydžiu į vidų. Kadangi nuolydis nedidelis, esant intensyvesniam lietui, pakankamai didelis vandens kiekis nubėga ir ant sienų. Tai labai gerai matosi po lietaus ant nuarmuoto paviršiaus. Net iš tos pusės, ant kurios vėjas lietaus ant sienų neužpūtė, sienos bent jau keli metrai nuo viršaus šlaput šlaputėlės, dėl nubėgusio vandens nuo parapeto. Jei lietus truko ilgiau, tai nuo parapeto sudrėkinamos sienos iki pat sienų apačios net tose pusėse, kur lietus ant sienų neužpučiamas vėjo. Apskardinti parapetą būtina, atitraukiant nulašėjimo nuo parapeto problemą, toliau nuo sienų.

Jokio salcio tilto ten nebus, jei ta trikampi virs stygu siltinti kaip parapeta. As butent taip ir daryciau, jei siltinciau iki stygu: is lauko, is vidaus ir is abieju virsaus sonu (atbrailu). Bet toks siltinimas finansikai kainuotu tiek pat, kiek iki kraigo. Klausimas, kuris siltinimas labiau tinkamas pasyviam namui.

Ne esme parapetu aukstis, siena vis tiek gaus lietaus, nes lietus niekad nelyja statmenai. O plokscio stogo eksploatacija brangesne, ji daugiau reikes remontuoti.

Kraigas turės būti apšiltintas bet kokiu atveju.

iš PHPP pusės žiūrint geresnis tas variantas, kurio šilumą spinduliuojantis į išorę paviršiaus plotas yra mažesnis. Paprastai žiūrint, atrodytų, kad šiltinant iki stygų, paviršiaus plotas bus mažesnis ir šilumos nuostoliai bus mažesni, vis tik konkretus atvejis taip mąstyti neleidžia, nes šiuo atveju bet kokiu atvejus dasideda kraigas (atleiskit, jei neteisingą pavadinimą pavartojau. Į šlaitinių stogų konstrukciją absoliučiai nesigilinau, tad galiu klysti), kurio plotas šiltinant tik iki stygų dauginasi iš dviejų. Nors šiltinant iki stygų, vis tiek teoriškai bus pasiektas didesnis namo šiltumas, bet skirtumas tarp abiejų šiltinimo variantų bus niekingai mažas, kad tik dėl šiltumo jį rinktis. Siūlyčiau rinktis tą variantą, kuris artimesnis pačiam. Pasirinkus pilną stogo apšiltinimą, žiūrėk, dar ir palėpėje sandėliuką galėsi įsirengti .



Apie parapetų aukštį niekas ir nekalba. Kalba ėjo apie parapetų plotį, ant kurio nukritęs lietus gali nubėgti į abu šonus esant mažam nuolydžiui. Kuo parapeto plotas didesnis, tuo didesnis vandens kiekis nubėgs ant sienų.

Taip, lietus sienas aplija iš šono, bet žinok, akivaizdžiai matosi, kad net ir stipraus šoninio lietaus atveju, vandenį įgeriančios sienos sušlampa ženkliai mažiau, nei net mažesniam vandens kiekiui nubėgant nuo parapeto. Ir išdžiūna visa siena momentaliai, o kur nuo parapeto nubėgęs vanduo, ten siena permirkus pilnai ir džiūsta labai, labai ilgai, tikrai kelis kart ilgiau nei sienos dalis, kurios nepasiekė nuo viršaus nubėgęs vanduo. Aš čia tokią teoriją susikūriau, kad lietaus vanduo krentantis atsimušęs į sieną didesne dalimi atšoksta ištykšdamas ir sušlapindamas pagrinde tik pątį sienos paviršių, o nuo stogo nubėgantis tiesiogine to žodžio prasme, geriasi į sienos paviršių, kaip į kempinę.

Plokščio stogo eksploatacija brangesnė
klausyk, gal nori paskaičiuoti, kieno stogas buvo brangesnis? Net kas metus darant kosmetinį remontą, aš per visą namo eksploatacijos laikotarpį nepasieksiu tos sumos, kurią išleidai stogui iš karto.

Čia jei kas metus reikėtų, bet ar reikės? Na mano stogas buvo uždengtas per vieną dieną. Vieną dieną atvažiavo PUR putų purškėjai, užpūtė stogą ir viskas. Jokių problemų su stogo vandens leidimu neteko matyti. Jau virš trijų metų bus, kaip nuo tos dienos, problemų su stogo vandens praleidimu nebuvo absoliučiai. Taip, tuo stogo darbai nesibaigė, bet jie kosmetiniai, ir tai, kadangi mano stogo niekas nematys, nebent per google maps įsijungę palydovinės nuotraukos vaizdą, ar iš 10km aukštyje praskrendančio lėktuvo, stogo kosmetiniai apdailai didelės reikšmės neskiriu.

Tavo stogas buvo uždengtas ilgiau nei per vieną dieną, kainavo brangiau, o dėl ilgaamžiškumo, tai pas mane ant stogo dabar, ~6-7cm betono sluoksnis iš viršaus. Įsivaizduoji, kad betono amžius trumpesnis nei čerpių? Abejoju.

1. Sutinku, pagal PHPP iki stygu geriau.

2. Sunku apsispresti. Gal pades, argumentuos.

3. Butent as kalbu apie eksoloatacija, o ne irengima. Dvislaiciai mano supratimu ilgaamziskesni.

Aš akcentą dėjau, kaip tik ant to, kad tavo atveju, skirtumas bus niekingai mažas. Tavuoju atveju, tikrai neverta į jį kreipti dėmesio.




O aš ką sakau? Kad plokščio stogo betonas turėtų tarnauti ne trumpiau nei čerpės. O kainų skirtumas, tik tam, kad parodyti, jog net jei ir būtų toks neįmanomas dalykas, kad remontą reikėtų atlikti kasmet, net ir tada, plokščias stogas būtų pigiau, bet tai, kaip minėjau, neįmanomas dalykas. Ant stogo lipti dėl jo remonto, reikės panašiai kartų, abejų stogų variantų atvejais.

Tiesa, antenos pastatymas ant stogo, ar tuo labiau, padarius jį eksploatuojamą ir užlipimas paprasčiausiai pasėdėti, alutį gurkšnojant, grožintis apylinkių vaizdais, tai lipimas ant stogo, ne dėl stogo problemų.

Kaip jus montuojate ar montuosite lauko rozetes, veliavas ar kondicionieriaus bloka, jei namo apsiltinimas EPS 30 cm ir daugiau ?

Tarkim kaip patikimai rozete turetu buti imontuota kad ji neissiluptu lauk is to glezno EPS-70

dekui

Razetes tai galvoju montuoti prie medinių stoginės konstrukcijų, pastogėje, tai putplasčio storis įtakos neturės.

Vėliavos, apie jas negalvojau. Negi būtina jas ant namo sienos kabinti? Gal galima kieme kokį stulpelį įsikasti, kaip kad kareivinėse būna. Tikrai net minties apie vėliavas neturėjau.

Kondicionieriaus išorinio bloko man nereikės, pas mane po žeme vamzdžio daugiau nei pakankamai. O ir tiems, kam prireiks, juk nebūtina ant sienos kabinti, galima ir ant žemės pastatyti, iš kitos pusės, galima pritvirtinti medines konstrukcijas, tiksliai ties tomis vietomis, kur planuojama sunkesnį bloką kabinti, kaip kad Raituzas darė ir savo bloge aprašė. Senukuose mačiau ir specialius tokių sunkesnių daiktų tvirtinimui skirtus kronšteinus, kurie turėtų nutraukti šilumos tiltelius. Gal prieš metus nuorodą į kauniečių forumą buvau numetęs.
Papildyta:


Kad žinok, jei rozetės montavimo dėžutę įgilintum į putplastį, priklijuodamas su poliuretaniniais klijais, manau, kad razetė laikytų tvirčiau nei pakankamai. Tik lauke po lietum, tai nemanau, kad tinkama vieta razetei. Jas vis tik po stogeliu reikėtų slėpti.

Radau nuotrauką su tuo minėtu kronšteinu, kurį užmačiau senukuose.

Rozete tai dzin,nesunku prideti. Kondiskes nebus,o veliavai stieba statysiu.. Aisku kondiskes bloka pakabinti,jau reiktu pasistengti..

Aš dar grįžtu prie savo problemos. Koks stogo šiltinimo būdas geresnis: iki stygų ir iki kraigo? Kokie būtų argumentai?