QUOTE(mintas @ 2014 10 23, 13:09)
Šiuo klausimu vis tik norėčiau su tavimi pafilosofuoti.
Taip, vatoje yra didelis oro procentas, bet vata ir yra apšiltinimo medžiaga, o ne oro tarpas, nes mažina oro konvekciją tame tūryje, nors ir neatlieka to taip gerai, kaip putplastis. Automatiškai negalima teigti, kad difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne, nes jei būtų idelios sąlygos, ir pilnai būtų pašalinta konvekcija, tai per vatą šiluma praeitu tik spinduliavimo būdu ir kondukcijos būdu. Spinduliavimą pakolkas palikim nuošalį, vertinkim tik kondukcijos būdu sklindančią šilumą, gaunasi kad termoizoliacinės medžiagos pusė atsukta į šiltąją pusę bus šilčiausia, o atsukta į šaltają pusę bus šalčiausia, bet kad ir koks storas apšiltinimo medžiagos sluoksnis bebūtų, niekada šaltoji pusė nebus tokia pat šalta, kaip šaltosios pusės aplinkos oras, o šiltoji pusė nebus tokia šilta, kaip šiltosios pusės oras. Taigi difuzinė plėvelė prisilietusi prie apšiltinimo medžiagos visuomet bus šildoma, ir bus šiltesnė už šaltosios pusės orą.
Jei difuzinė plėvelė su vata nesiliečia, ji kaip turinti mažą termomasę ir neturinti jokio šilumos šaltinio ją pašildančio atvėsta iki žemesnių temperatūrų nei liesdamasi su apšiltinimo medžiaga.
Kuo apšiltinimo storis mažesnis, tuo šiltesnė difuzinė prisiglaudusi prie vatos, tuo ji mažiau kondensuos drėgmę iš oro, tame tarpe, svarbiausia, iš vidinės apšiltinimo pusės.
Taigi, jeigu rasos taškas nesusidaro vatos šaltosios pusės paviršiuje, tai labai tikėtina, kad nesikondensuos ir ant difuzinės, kuri taipogi bus panašios temperatūros, bet beveik garantuotai kondensuosis ant plėvelės paviršiaus jei ji bus nutolus nuo vatos paviršiaus ir jos temperatūra bus žemesnė, pakankama kondensacijai.
Jei pridėsim spinduliavimą ir konvekciją, vykstančią vatoje, paveiksliukas iš esmės nesikeis.
Taip, vatoje yra didelis oro procentas, bet vata ir yra apšiltinimo medžiaga, o ne oro tarpas, nes mažina oro konvekciją tame tūryje, nors ir neatlieka to taip gerai, kaip putplastis. Automatiškai negalima teigti, kad difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne, nes jei būtų idelios sąlygos, ir pilnai būtų pašalinta konvekcija, tai per vatą šiluma praeitu tik spinduliavimo būdu ir kondukcijos būdu. Spinduliavimą pakolkas palikim nuošalį, vertinkim tik kondukcijos būdu sklindančią šilumą, gaunasi kad termoizoliacinės medžiagos pusė atsukta į šiltąją pusę bus šilčiausia, o atsukta į šaltają pusę bus šalčiausia, bet kad ir koks storas apšiltinimo medžiagos sluoksnis bebūtų, niekada šaltoji pusė nebus tokia pat šalta, kaip šaltosios pusės aplinkos oras, o šiltoji pusė nebus tokia šilta, kaip šiltosios pusės oras. Taigi difuzinė plėvelė prisilietusi prie apšiltinimo medžiagos visuomet bus šildoma, ir bus šiltesnė už šaltosios pusės orą.
Jei difuzinė plėvelė su vata nesiliečia, ji kaip turinti mažą termomasę ir neturinti jokio šilumos šaltinio ją pašildančio atvėsta iki žemesnių temperatūrų nei liesdamasi su apšiltinimo medžiaga.
Kuo apšiltinimo storis mažesnis, tuo šiltesnė difuzinė prisiglaudusi prie vatos, tuo ji mažiau kondensuos drėgmę iš oro, tame tarpe, svarbiausia, iš vidinės apšiltinimo pusės.
Taigi, jeigu rasos taškas nesusidaro vatos šaltosios pusės paviršiuje, tai labai tikėtina, kad nesikondensuos ir ant difuzinės, kuri taipogi bus panašios temperatūros, bet beveik garantuotai kondensuosis ant plėvelės paviršiaus jei ji bus nutolus nuo vatos paviršiaus ir jos temperatūra bus žemesnė, pakankama kondensacijai.
Jei pridėsim spinduliavimą ir konvekciją, vykstančią vatoje, paveiksliukas iš esmės nesikeis.
Pasiužiūrim į U-wertą ir matome, kad tame oro tarpelyje tarp difuzinės ir vatos temperatūra krenta vos 0,2 - 0,3 laipsnio. Toks temperatūrų skirtumas menkai įtakos rasos taško pasislinkimą ir kondensaciją.
Manau ta 0,3C aukštesnė temperatūra vatos paviršiuje nei plėvelės paviršiuje beveik nieko nereiškia rasos taškui, bet sutinku, kad tokiame oro tarpe vyks intensyvesnė kondensacija nei šaltame vatos sluoksnyje. Norėjau pabrėžti, kad ir vatoje, jos šaltosios pusės keliuose paskutiniuose centimetruose, vyks kondensacija kaip vyksta oro tarpe prieš difuzinę. Ji taip pat vyktų jeigu difuzinė ir būtų priglausta prie vatos, tik mažesniu mastu, o priglaudus vatą prie plokštės sumažėtų iki minimumo.
Kai vyrauja stori vatos sluoksniai tai išoriniai vatos sluoksniai labiau atšala ir čia prasideda dažnesnė kondensacija.
