Pasyvus namas - 28 tema

#49
QUOTE(zigiz @ 2014 07 25, 10:32)
tapote mados daryti stogus be atbrailu auka.
darant stoga be atbrailu sienu virsutiniu daliu apdaila turetu buti is vandeniui atspariu medziagu, kaip stogams, pvz zvyneliu.
puciant stipresniam vejui vanduo iveiks ir 2-3cm. uzlaida.
siules tarp sienos ir stogo uztaisymas hermetiku leistu nusiraminti,
nors lietus visa siena drekins daugiau nei siule prie stogo dangos.


Daugelis namų su sutapdintais stogais neturi atbrailų, bet niekas dėl to galvos nesuka. Čia skonio reikalas.

QUOTE(mantesas @ 2014 07 25, 10:29)
na reikes kazka ziuretis nes 100 proc sandarumo is apacios tikrai nera ir nebus smile.gif o medzio plauso ploniausia ka radau 12 mm arba jau grindu paklotas 7.6 mm tik gaila kad jis mazom plokstem http://plokstes.eu/i...2...t&id_lang=2


Ploniausias 3 mm http://www.b-a.lt/p2...P-2440x1220x3-2
bet jį geriau impregnuoti, kad ilgiau laikytų.

Atsakyti
#50
QUOTE(zigiz @ 2014 07 25, 10:32)
tapote mados daryti stogus be atbrailu auka.
darant stoga be atbrailu sienu virsutiniu daliu apdaila turetu buti is vandeniui atspariu medziagu, kaip stogams, pvz zvyneliu.
puciant stipresniam vejui vanduo iveiks ir 2-3cm. uzlaida.
siules tarp sienos ir stogo uztaisymas hermetiku leistu nusiraminti,
nors lietus visa siena drekins daugiau nei siule prie stogo dangos.

Man toks stogas gražu. Be to, aš gyvenu ne pajūrio zonoje, kur galbūt tokios atbailos/karnizai labai reikalingi. Taip pat manau, kad medžiagų gamintojai ženkliai pažengė į priekį ir dabartinės medžiagos tikrai laikys. O kad ir koks ilgas būtų karnizas (tarkime apie 50 cm), bet dalį sienos vis tiek merks lietus. Kaimyno karnizas panašaus ilgio, bet dalis sienos plaukia. Kito kaimyno irgi panašūs karnizai, bet net kelios vietos plaukia. Mano vietovėje vyrauja pietvakarių/vakarų vėjas ir lietus. Toje vietoje aš turiu net 1,2 m ilgio stogo karnizą (terasos stogelį), be to, toje vietoje yra plokščia automobilių stoginė. Mano sienos praktiškai sausos būna. Kažkaip net keista, o kaimynų matosi akivaizdžiai, kad perdrėkusios. Gal po galutinės apdailos ir kitaip atrodys. Žiūrėsim.

Taip pat pritariu Bangui, kad Lietuvoje pilna namų plokščiais stogais, kurie visiškai neturi karnizų. Jiems tai tikrai nenuskilo: ir sienas lietus merks, ir dažniau stogą teks remontuoti. Bet tai tik mano asmeninė nuomonė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 liepos 2014 - 13:02
#51
QUOTE(cibulis @ 2014 07 22, 17:03)
Šiltinant tarp stygų reikia ne tik papildomo medinio karkaso, bet ir reikia vidinę sienos dalį virš stygų apšiltinti. O sudėjus stygų karkaso ir vidinės sienos šiltinimą, turėsime tą pačią sumą, kaip šiltintumėme visą stogą iki kraigo. Tik apšiltinę iki kraigo išsprendžiame vėdinimo problemą virš stygų. O jei iki stygų, tai lieka vėdinimo problema. Maždaug taip: apšiltini tą parametą, o tada dviejuose namo galuose padarai skyles. Kažkoks absurdas.
Papildyta:

O namo vidinių sienų virš stygų į šiltinimą ne skaičiuojate? Štai apie ką kalbu. Jei tų vietų nešiltinti, tai vidinė namo siena virš stygų - didžiulis šalčio tiltas, tiesiog milžiniškas. O jas reikia šiltinti, jai daromas šiltinimas iki stygų. Dar papildomas karkasas stygoms ir kaina bus ta pati, kaip šiltinant iki kraigo.

Šiltinimas ties stygomis turi tik vieną privalumą - mažesnį namo šildymo plotą, todėl pagal PHPP toks variantas būtų geresnis nei šiltinimas iki kraigo. Finansiškai abu šiltinimo būdai kainuotų maždaug vienodai. Šiltinant iki stygų, reikia išspręsti vėdinimą virš stygų. O šiltinant iki kraigo turime šiek tiek didesnį šildomą plotą. Abu variantai turi trūkumų, o kainuoja panašiai tiek pat.

Nesuprantu Cibuli, tavo name virs stygu dar islenda vidines (nesancios ar ne) sienos doh.gif
Slaitinio stogo siltinimas yra visada susijes su gyvenamos erdves siltinimu, siltinant visa kraiga iki virsaus - svaostomos siltinimo medziagos ir darbai, sildomas nenaudingas turis. Aisku jei tai yra iki pvz 1 m aukscio virs stygu - tada gal ir dzin, bet jei du trys g.gif
Ventiliacija saltame kraige galima daryti ir per kraiga jei dengiant stoga teisingai ispresti pleveles suklojima, jokiu skyliu frontonuose nebereikia. Ir ventiliacija reikalinga jei siltini vata, jei NEPS'u - poreikis daug mazesnis, gal uztektu ir pacia difuzine plevele kiek issiventiliuoja. smile.gif
Atsakyti
#52
QUOTE(darius333 @ 2014 07 25, 13:35)
1. Nesuprantu Cibuli, tavo name virs stygu dar islenda vidines (nesancios ar ne) sienos  doh.gif

2. Slaitinio stogo siltinimas yra visada susijes su gyvenamos erdves siltinimu, siltinant visa kraiga iki virsaus - svaostomos siltinimo medziagos ir darbai, sildomas nenaudingas turis.

3. Ventiliacija saltame kraige galima daryti ir per kraiga jei dengiant stoga teisingai ispresti pleveles suklojima, jokiu skyliu frontonuose nebereikia. Ir ventiliacija reikalinga jei siltini vata, jei NEPS'u - poreikis daug mazesnis, gal uztektu ir pacia difuzine plevele kiek issiventiliuoja. smile.gif

1. Kaip jūs visi atidžiai žiūrite, kad net gražu žiūrėti. Kur jūs čia matote nors vieną vidinę sieną, kuri išlenda virš stygų? Virš stygų išlenda tik lauko sienos. Galit net gyvai pažiūrėti: joks mūras virš stygų neišlenda.

2. Medžiagų švaistymo nėra. Mano skaičiavimais išeis tas pats: ar šiltinti iki kraigo (daugiau vatos, mažiau medžio), ar šiltinti iki stygų, bet papildomai šiltinti vidinius sienos trikampius ir daryti medinį karkasą (mažiau vatos, daugiau medžio, papildomas EPS, jo armavimas, darbas). Šiuo atveju (šiltinimas iki kraigo) turi tik vieną trūkumą: didėja vidinė vetiliuojama erdvė. Papildomas darbas rekūpui. Jei jau šiltinti iki kraigo, tai gal ir kopetėles į palėpę verta pasidaryti. Šiltinimas iki stygų turi daugiau privalumų, išskyrus vieną - papildomas ventiliavimos angas šonuose. Aš visgi greičiausiai rinksiuosi šiltinimą iki stygų. Dėl rekupo ir dėl to, kad mano namas su PHPP skaičiuotas apšiltintas iki stygų, o tokia namo forma (pusė ovalo, forma artima jurtai) labai teigiamiai vertinama pagal PHPP, t.y. tinka šiltam namui.

3. Per kraigo plėvelę negalima daryti jokių ventiliacijų. Baikite žaidimus su juokingais eksperimentais. Ten turi būti sandaru, o ne skylės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 liepos 2014 - 13:53
#53
QUOTE(zigiz @ 2014 07 25, 11:32)
tapote mados daryti stogus be atbrailu auka.
darant stoga be atbrailu sienu virsutiniu daliu apdaila turetu buti is vandeniui atspariu medziagu, kaip stogams, pvz zvyneliu.
puciant stipresniam vejui vanduo iveiks ir 2-3cm. uzlaida.
siules tarp sienos ir stogo uztaisymas hermetiku leistu nusiraminti,
nors lietus visa siena drekins daugiau nei siule prie stogo dangos.

ir ne tik 2-3 cm vejui ne problema verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 07 25, 13:34)
Daugelis namų su sutapdintais stogais neturi atbrailų, bet niekas dėl to galvos nesuka. Čia skonio reikalas.

ant sutapdintu stogu ir cerpes nelabai deda mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 07 25, 14:51)
3. Per kraigo plėvelę negalima daryti jokių ventiliacijų. Baikite žaidimus su juokingais eksperimentais. Ten turi būti sandaru, o ne skylės.

Na nezinant sprendimo budu matyt taip kategoriskai nereiketu teigti mirksiukas.gif
Atsakyti
#54
QUOTE(darius333 @ 2014 07 25, 13:58)
ant sutapdintu stogu ir cerpes nelabai deda  mirksiukas.gif

Bet sutapdintus stogus dažniau remontuoja nei dengtus čerpėmis su 45 laipsnių nuolydžiu. Neabejoju, nors tai tik mano nuomonė, bet aš savo stogui visą savo gyvenimą nieko nedarysiu: nebent kokią skilusią čerpę pakeisiu, dar gali būti problemų toje sienos ir stogo sankirtoje, bet tai jau greičiau fasado, o ne stogo bėda. O štai sutapdintus stogus manyčiau remontuos kas 10 metų.
Papildyta:
QUOTE(darius333 @ 2014 07 25, 14:00)
Na nezinant sprendimo budu matyt taip kategoriskai nereiketu teigti  mirksiukas.gif

Tas sprendimas koks: ventiliacinis kaminėlis. Ar žinote, kiek Monier Turmalin dujų ventiliacinis kaminėlis kainuoja - viena čerpė apie 727 Lt (čia Moniero kaina, prekybininkai pritaikytų nuolaida ir kaina būtų apie 600-650 Lt). Apie tokį kalbu. Tik jis skirtas dujų vedinimui, bet gal būtų galima panaudoti ir palėpės virš stygų vedinimui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 liepos 2014 - 14:08
#55
QUOTE(cibulis @ 2014 07 25, 15:05)
Bet sutapdintus stogus dažniau remontuoja nei dengtus čerpėmis su 45 laipsnių nuolydžiu. Neabejoju, nors tai tik mano nuomonė, bet aš savo stogui visą savo gyvenimą nieko nedarysiu: nebent kokią skilusią čerpę pakeisiu, dar gali būti problemų toje sienos ir stogo sankirtoje, bet tai jau greičiau fasado, o ne stogo bėda. O štai sutapdintus stogus manyčiau remontuos kas 10 metų.
Papildyta:

Tas sprendimas koks: ventiliacinis kaminėlis.  Ar žinote, kiek Monier Turmalin dujų ventiliacinis kaminėlis kainuoja - viena čerpė apie 727 Lt (čia Moniero kaina, prekybininkai pritaikytų nuolaida ir kaina būtų apie 600-650 Lt). Apie tokį kalbu. Tik jis skirtas dujų vedinimui, bet gal būtų galima panaudoti ir palėpės virš stygų vedinimui.

1 thumbup.gif drinks_cheers.gif cerpem su didesniu kaip 30 laipsniu kampu
2 turetu buti ir ne tik duju isvedimui, bet ventiliaciniai. Bet tai ne ventiliacija per kraiga. Ji daroma dar klojant plevele, arba nuemus kriago cerpes ir po pora eiliu is krastu 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo darius333: 25 liepos 2014 - 15:04
#56
QUOTE(darius333 @ 2014 07 25, 14:00)
ant sutapdintu stogu ir cerpes nelabai deda  mirksiukas.gif
Papildyta:


Kalba buvo apie sienos šoninio paviršiaus šlapimą dėl karnizo nebuvimo, ne apie stogą.
Atsakyti
#57
QUOTE(BangaS @ 2014 07 25, 16:35)
Kalba buvo apie sienos šoninio paviršiaus šlapimą dėl karnizo nebuvimo, ne apie stogą.

Na Bangai, tamstai tai jau tikrai zinoma, kad sutapdinti stgai paprastai turi parapetus, kurie yra apskardinti, o Cibulio atveju klausimas buvo butent apie mazgo sprendima. Kas liecia sonines sienos ( ne sanduros su stogu) lietaus, sniego ir vejo veikima drinks_cheers.gif mirksiukas.gif
Atsakyti
#58
QUOTE(Paliukas @ 2014 07 25, 11:06)
turiu klausima pasyviesiems
kadangi pas jus naudojama rekuperacijos sistema
ar yra galimybe imti siliuma is vieno kambario ir ja perskirstyti i kitus be papildomu nepatogumu ir t.t.?

Klausimo esme paprasta:
yra granuline krosnele su uzkeltu boileriu, kuri gali dar nuo saves pusti silta ora i patalpa iki uzduotos temp.
nuostoliai i kamina ir nesandarumas kolkas nedomina (zinau kad pasyvaus namo reikalavimas), domina tik pati esme


Nors ventiliacijos temose buvo teigiama, kad tai nelabai racionalu, bet Raituzas įsirengė rekuperacinę vėdinimo sistemą, ir paeksperimentavo, su viso namo temperatūros užkėlimu, nuo židinio per rekuperacinę. Eksperimentas pavyko, nes temperatūros pokyčiai buvo juntami. Smulkiau Raituzo bloge.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 07 25, 14:51)
1. Kaip jūs visi atidžiai žiūrite, kad net gražu žiūrėti. Kur jūs čia matote nors vieną vidinę sieną, kuri išlenda virš stygų?


Žvilgtelėjau čia ir iškart mintis, ventiliacijos anga turės būti gerai apšiltinta, nes kitu atveju plytos per angą peršals ir nebus prasmės iš storo apšiltinimo sluoksnio aplink mūrą ties kraigu.
Atsakyti
#59
QUOTE(mintas @ 2014 07 25, 19:49)
Žvilgtelėjau čia ir iškart mintis, ventiliacijos anga turės būti gerai apšiltinta, nes kitu atveju plytos per angą peršals ir nebus prasmės iš storo apšiltinimo sluoksnio aplink mūrą ties kraigu.

Tai ir yra matyt viena is didziausiu gyvenamu slaitiniu palepiu problema, kad visas konstruktyvas turi buti pasleptas siltale kaip termose. Cibulio atveju problema bus ne tik ventiliacines angos, bet ir pacios sienos kurios bus apsiltintos tik is dvieju pusiu, o neapsiltintas sienos virsus prakstiskai liesis su saltu stogu. Panasiai kaip butu kaip neapsiltintas parapetas sutapdintame stoge. Gal virsutinis trikampio taskas ir nekeltu dideliu problemu del didelio atstumo iki sildomos zonos, bet apatiniai krastiniai taskai jau g.gif
Arkava tai isprende per karakasine konstrukcija mirksiukas.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(darius333 @ 2014 07 26, 08:39)
Tai ir yra matyt viena is didziausiu gyvenamu slaitiniu palepiu problema, kad visas konstruktyvas turi buti pasleptas siltale kaip termose. Cibulio atveju problema bus ne tik ventiliacines angos, bet ir pacios sienos kurios bus apsiltintos tik is dvieju pusiu, o neapsiltintas sienos virsus prakstiskai liesis su saltu stogu. Panasiai kaip butu kaip neapsiltintas parapetas sutapdintame stoge. Gal virsutinis trikampio taskas ir nekeltu dideliu problemu del didelio atstumo iki sildomos zonos, bet apatiniai krastiniai taskai jau  g.gif
Arkava tai isprende per karakasine konstrukcija  mirksiukas.gif

Ir vel buri is kavos tirsciu. Jei siltinciau iki stygu, tai ta trikmapi virs stygu apsiltinciau kaip parapets - is visu pusiu. Ne tik abu sonus, bet ir virsu. Cia problemos nera.

Problema pastebejo Mintas. Tas ventiliavimo angas reiketu gerai apsiltinti. Jos butu kaip ventiliacijos angos.

Siltinimas iki stygu turi siuos trukumus: stygu siltalo virsus lieka atviras dregmei, ventiliacijos angu siltinimas.

Iki kraigo bedos: padidejes vedinimo debetas, ne optimali namo forma pagal phpp.

Kuris siltinimo variantas geresnis?
Atsakyti