QUOTE(BangaS @ 2014 10 23, 11:12)
Dar galima pasakyti, kad vatose yra beveik 90% oro, todėl ta pati vata iš dalies gali būti traktuotajama kaip oro tarpas, kuriame vyks kondensacija dėl tos pačios priežasties kaip ir oro tarpelyje paliktame prieš difuzinę plėvelę, nes difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne. Užkalus sandarią plokštę iš išorės per ją daug mažiau drėgno šiltesnio oro patenka į vatą dieną ir kondensuojasi naktį nukritus temperatūrai nei kad būtų su difuzine plėvele.
Nepaisant garo barjero poreikio iš vidinės patalpų pusės taip pat reikia ir šiokio tokio barjero iš išorės pusės, kuris būtų pajėgus išleisti garą iš vatos bet ženkliai pristabdytų aplinkos oro drėgmės prasiskverbimą į vatą.
Šiuo klausimu vis tik norėčiau su tavimi pafilosofuoti.
Taip, vatoje yra didelis oro procentas, bet vata ir yra apšiltinimo medžiaga, o ne oro tarpas, nes mažina oro konvekciją tame tūryje, nors ir neatlieka to taip gerai, kaip putplastis. Automatiškai negalima teigti, kad difuzinė plėvelė taip pat greitai atvėsta nukritus lauko temperatūrai nepriklausomai nuo to ar ji liečiasi su vata ar ne, nes jei būtų idelios sąlygos, ir pilnai būtų pašalinta konvekcija, tai per vatą šiluma praeitu tik spinduliavimo būdu ir kondukcijos būdu. Spinduliavimą pakolkas palikim nuošalį, vertinkim tik kondukcijos būdu sklindančią šilumą, gaunasi kad termoizoliacinės medžiagos pusė atsukta į šiltąją pusę bus šilčiausia, o atsukta į šaltają pusę bus šalčiausia, bet kad ir koks storas apšiltinimo medžiagos sluoksnis bebūtų, niekada šaltoji pusė nebus tokia pat šalta, kaip šaltosios pusės aplinkos oras, o šiltoji pusė nebus tokia šilta, kaip šiltosios pusės oras. Taigi difuzinė plėvelė prisilietusi prie apšiltinimo medžiagos visuomet bus šildoma, ir bus šiltesnė už šaltosios pusės orą.
Jei difuzinė plėvelė su vata nesiliečia, ji kaip turinti mažą termomasę ir neturinti jokio šilumos šaltinio ją pašildančio atvėsta iki žemesnių temperatūrų nei liesdamasi su apšiltinimo medžiaga.
Kuo apšiltinimo storis mažesnis, tuo šiltesnė difuzinė prisiglaudusi prie vatos, tuo ji mažiau kondensuos drėgmę iš oro, tame tarpe, svarbiausia, iš vidinės apšiltinimo pusės.
Taigi, jeigu rasos taškas nesusidaro vatos šaltosios pusės paviršiuje, tai labai tikėtina, kad nesikondensuos ir ant difuzinės, kuri taipogi bus panašios temperatūros, bet beveik garantuotai kondensuosis ant plėvelės paviršiaus jei ji bus nutolus nuo vatos paviršiaus ir jos temperatūra bus žemesnė, pakankama kondensacijai.
Jei pridėsim spinduliavimą ir konvekciją, vykstančią vatoje, paveiksliukas iš esmės nesikeis.