Pasyvus namas - 28 tema

[quote=cibulis,2014 10 16, 18:18]
Kas man paaiškins apie PIR putas. Čia aiškiai parašyta, kad deklaruojamas šilumos laidumas yra 0,022, o projektinis - 0,03. Čia gal panašiai kaip su ekovata? O kaip su vata, EPS? Ar ir šios medžiagos turi deklaruojamą ir projektinį šilumos laidumą?

Pvz. EPS deklaruojamas 0.039, o projektinis 0.043

Cibuli. Tavo zodiako zenklas svarstykles?

O ką? Daug svarstau? Aš diskutuoju, nes noriu rasti mano situacijoje geriausią sprendimą.
Papildyta:

Bet be EPS dar yra NEPS arba neoporas. Jo deklaruojamas laidumas yra 0,032. Projektinis man atrodo yra 0,035. O gal kas žino kitų medžiagų deklaruojamus ir projektinius šilumos laidumus: ekovatos, neoporo, PIR putų, stiklo vatos, akmens vatos?

STR'e yra formulės:
http://www.vtpsi.lt/...02009-08-08.doc
Prie minetaliniu vatų galima pliusuoti 0.003 ir bus projektine. Su celiulozine bus prasčiau, jei deklaruojama 0.039 - tai projektine apie 0.051

PIR savo gražiąją 0,022 pasiekia dėl to, kad jų burbuliukuose yra ne oras, o kažkokios gamybos procese susidariusios dujos. Gal CO2, bet neesmė kokios, svarbiausia, kad jų šiluminis laidumas mažesnis nei oro. O su laiku tas dujas anksčiau ar vėliau pakeičia oras, dėl ko PIR lembda padidėja iki 0,03, ir tokia lieka ilgam. EPS deklaruojamo ir projektinio skirtumas matyt dėl drėgmės įtakos realiomis sąlygomis, bet jis nėra toks drastiškas, nes EPS burbuliukuose kaip buvo oras gamybos metu, taip lieka.
Oro lembda 0,024. Tai jei medžiagos lembda artima ar net mažesnė, tai beveik drąsiai galima daryti išvadą, kad tai nebus stabili charakteristika. Net aerogelio lembda normaliomis sąlygomis vos 0,03.

Aš ir jį rinkčiausi kaip optimaliausią variantą.
Papildyta:


Jei jau yra difuzinė, tai jei paliksi tarp apšiltinimo medžiagos ir difuzinės tarpą, nesvarbu, kokia apšiltinimo medžiaga, ant difuzinės, lygiai taip pat, kaip ir ant automobilio stiklų rytais kondensuosis garai ir lašės į apšiltinimo sluoksnį. Absoliučiai nėra skirtumo, kokia ta apšiltinimo medžiaga.
Papildyta:


Na čia mūsų nuomonės išsiskyrė.

Beje, EPS (Poliuretaninis putplastis (kietasis)) akumuliuoja 1400 džiaulių viename kilograme prie 1C laipsnio.
Ekovata (Birusis celiuliozės pluoštas) 1600 džiaulių viename kilograme prie 1C laipsnio.
Skirtumas tikrai minimalus.

Palyginimui, betonas, mūras, gipsas - 1000 J/(kg.K) ir vanduo - 4190 J/(kg.K) Vat čia tai skirtumas. Bet dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad viskas skaičiuojama kilogramais, tad ar EPS, ar Ekovata, ten bus suakumuliuota šilumos toks mizeris, kad net neverta skaičiuoti.

Šaltinis http://www3.lrs.lt/p...edas?p_id=34944
Papildyta:


Ne Visai teisinga Lyginti PUR su Ekovata. Ekovatoje didesnė liambda nei projektinė skaičiuojama dėl drėgmės, kuri ten bus bet kokiu atveju, tik klausimas kiek, jei daugiau, tai išvis tragedija, o ne šiltinimo medžiaga, o PUR atveju, čia ne dėl drėgmės, o dėl sendinimo. Šviežiai užpūsto liambda ~0.022, o po ~15 metų krenta iki ~0.028.
Papildyta:


Mano kelios eilutės aukščiau įmestame dokumente yra ir visos šios reikšmės.

Gerai sako, ir aš taip patarčiau.


Ar jie davė kažkokį pasiūlymą, ar čia tik pagal kubatūrą kaina įvertinta?
Ar jie turi panašaus panaudojimo purškiant į uždarą tarpą tokius storius patirties?
Per kiek kartų užpūstų?



1. difuzinę naudoti vietoj antikondensacinės šiuo atveju yra brangiau, bet nieko labai blogo nematau tame.
2. Šlapiu būdu pūsta uždaryta tarp plokščių ir plėvelių tokio storio sluoknyje ta vata labai ilgai džiūtų, per kelis metus pradėtų pūti konstrukcijos. Norint užpūsti šlapiu būdu jau reikėtų nestandartinio sprendimo, todėl renkasi paprastesnį būdą.



Putplasčio porose taip pat vyksta konvekcija, tik ji uždaryta mažose porose. Vatoje visame tūryje vyksta konvecija. Šiose tradicinėse šiltinimo medžiagose konvekcija sudaro didelę dalį šilumos pernešime.
Konvekcija beveik visai eliminuojama nanometrų dydžio porose, tokios medžiagos yra aerogeliai, o dar geresnis pvz yra fumed silica, iš kurių buvo/yra daromos pirmosios vakuminės izoliacinės panelės (VIP). Jose net esant santykinai dideliam dujų kiekiui dar nevyksta konvekcija.
40kg/m3 dar nėra tas ekovatos tankis, nuo kurio pradeda didėti šilumos laidumas didinant tankį kiek prisimenu.


Tolygu pasakymui "stogo šilumos laidumas 0,07 yra tik šiek tiek geresnis nei 0,1"


bet kokiame vėdinamame oro tarpe kintant lauko temperatūrai tam tikrame temperatūros ir santykinio oro drėgnumo diapazone susidaro kondensatas.
Kai šilta ten priteka drėgmės tiesiogiai per orą arba netiesiogiai per difuzinę ar antikondensacinę (mažiau) plėvelę. Per antikondensacinę mažiau nes ji mažiau laidi garui, bet jeigu tarpas ventiliuojamas taip ten galėtų buti ir garo izoliacinė plėvelė - vistiek drėgmes pritekės kartu su oru, kuriam atvėsus susidaro kondensatas.
To išvengti niekaip nepavyks, nes nevėdinti tarpo po kad ir antikondensacine negalima. Geriausia mažinti oro tūrį tarp plėvelės ir plokštės - atitinkamai sumažėtų ir kondensato kiekis.
Jeigu difuzinė praktiškai lietųsi su plokšte, tai ten kažkokio apčiuopiamo kondensato kiekio nesusidarytų net pačiomis blogiausiomis sąlygomis. Antikondensacinė besiliečianti su plokšte būtų dar geresnis variantas, nes ji mažiau laidi ir garui, ir vandeniui, drėgmės iš viršaus dar mažiau patektų per antikondensacinę, o įrengtas garo barjeras patalpų pusėje sulaikytų garą besiskverbiantį iš vidaus ir todėl mažiau laidi garui antikondensacinė tiktų kaip ir difuzinę šiuo požiūriu, nes garo kiekiai einantys iš vatos į lauką būtų maži ir abiejų tipų plėvelės tokioje situacijoje tiktų.
Tad šiek tiek geriau antikondensacinė, bet svarbiau sumažinti oro tarpą po plėvele iki 0,5-1cm, kad ji beveik liestųsi su plokšte jeigu tai įmanoma.
Kad ir kaip būtų priešvėjinė stogui skirta plokštė būna impregnuota ir neįgeria vandens/kondensato, o per jos paviršių jis nuteka kaip ir difuzinės plėvelės paviršiumi. Ji tam ir skirta.


Mes čia diskutuojame ir įgyvendiname netradicinius pažangius sprendimus ne tam, kad gautume medžiagos šiluminį laidumą konstrukcijoje, kuris yra norodomas kaip projektinis, o tam kad išpaustume viską ir gautume deklaruojamą, faktinį laboratorijoje išmatuotą šilumos laidumą pagal sąlygas nurodytas standarte ir tai dar imamas blogiausias iš trijų bandymų rezultatas. Nekalbu apie matavimus prieš tai pakaitinant vatos mėginį ir panašius, nusižengiančius standarto numatytoms sąlygoms.
Uždarų porų PUR putos įvertinus sendinimą yra kažkur apie 0,026, bet ne 0,03
Įdomu kodėl dar nėra NEO-PUR putų su anglies priemaišomis mažinančiomis šilumos pernešimą spinduliniu būdu medžiagoje.

1. Bet jie siūlo medžio plaušo plokštę kalti dabar iš vidinės pusės gegnių. Tokiu atveju tarp medžio plaušo plokštės ir difuzinės plėvelės būtų apie 3-4 cm oro tarpas. O tas oro tarpas jau negerai, nes rinksis kondensatas.

2. Jie tik nurodė pūtimo kainą - 800 Lt be PVM už kubą. Čia šita firma. Daugiau nieko normaliai neišsiaškinau. Žada atvažiuoti prie namo ir pakalbėtumėme gyvai. Beje, o kaip PIR putas mano atveju purkšti: tiesiai ant difuzinės ar kalti tą medžio plaušo plokštę, bet vėlgi - su oro tarpeliu.

3. Šioje vietoje rašote, kad jei bus tarpas, bus drėgmė, o pirmame punkte teigiate, kad būtent taip ir reikia daryti. Galbūt norėjote pasakyti, kad medžio plaušo plokštė būtų super, jei būtų įdėta, bet tarp medžio plaušo plokštės ir difuzinės plėvelės neturi būti oro tarpo. Mano atveju dabar jau įdėti medžio plaušo plokštes be tarpelio neišeitų. Taigi išeina, kad medžio plaušo plokštės jau pavėluotas reikalas.

4. PIR putų pardavėjai patys nurodo, kad jų putos po sendinimo turi ne 0,022, o 0,03 vertę. Tik Lackfa atsieit po senėjimo turi geresnę vertę apie 0,024-0,025.

Kas jums trukdo dabar ideti MPP su minimaliu tarpeliu ar be tarpelio pasitelkite i pagalba truputi fantazijos ...

O kaip be tarpelio įdėti? Tik difuzinę suplėšysi.

Tai pirma išsiaiškinkit ką jie siūlo, gal išvis atkris šitas variantas.
Ant difuzinės putų pūsti nerekomenduočiau.


Pilnai pritariu. Taip būtų idealiausia.

Kiek kalbėjau su PIR putų purškėjais, tai senėjimas įvyksta daug anksčiau. Aš taip supratau, kad per kelis mėnesius, pusmetį.
Papildyta:

Štai taip manau, kad tikrai galima įdėti, t.y. tvirtinant prie medinių dvitėjų sijų dalių. O jei tik įkišti, tai nieko gero nebus. O gal turite minčių ir pasiūlymų, kaip ją ten būtų galima įdėti.