Pasyvus namas - 28 tema

#553
QUOTE(Milao @ 2014 10 20, 20:42)
Ten buvo ne pjūvis, o vaizdas iš apačios.
Kartu su pjūviu, paveikslėlis atrodytų taip:
user posted image
2 gabalais pildomas visas tarpas tarp sijų.

gal geriau taip
Atsakyti
#554
QUOTE(Orginalus @ 2014 10 20, 18:51)
Ne taip mane supratot, plevele siaip neplysta, nes ji yra armuota, ir tikrai gerai atlaiko apkrovas, taciau tarkim kalant listveles netycia uzkliudzius ja, ji iskart prakiursta, reikia deti lopus, kampus suklyjuoti praktiskai neimanoma, listveles vistiek kali su vinimis ar suki medvarsciais, idealiai neprisispaudzia prie gegnes, o ten jau skylute lieko, kurios jau neuzsandarinsi ir neuzlopisi. Garantuoju, darant sandarumo testa, per tas skylutes kiaurai oras eis , beto tie visi lopai is lipnios juostos del slegio atsiklijuos.
Piniginiu poziuriu, man listveles kainavo apie 300lt, taciau laiko atzvilgiu uztrukau labai daug, 3m ilgio prisisuka tikrai greit, taciau i tuos tarpus kas 40cm reikia po lisvele prisukt, reikia delioti ir matuoti, beto veliau tarkim sukti gipsa, reiktu matuoti ir ziureti, kad pataikytimi listvele.
Usb butu kainave 300lt daugiau, taciau butu kur kas greiciau susukt jas, o poto suklyjuoti plevele, usb dirba kaip dalinas garo barjeras, + ant virsaus suklyjuota duotu 100 proc garui nelaidu pavirsiu. Pats dar desiu 3cm pir del sandarumo, nors ir labai kruopsciai pats dariau viska, vistiek zinau, kad del pasirinktu medziagu nepavyko pasiegti idealaus sandarumo, todel , kad apsidrausti desiu dar pir. Su usb butu buve paprasciau, beto jei darys kazkas kitas, o ne pats, tai pamirskit armuota plevele, tik usb, o garui nelaidzia plevele idealiai susiklyjuosit pats.


Ne USB (tai kompiuterinė jungtis), o OSB (klijuota medžio drožlių plokštė).

Būtent. Kainą OSB kelia nestipriai, pat garantuota kokybė ženkliai aukštesnė, mažesnė broko tikimybė. Vienu žodžiu, tai visai kita kokybės klasė, už visai nedidelę sumą.
Atsakyti
#555
QUOTE(zigiz @ 2014 10 21, 11:36)
gal geriau taip


Gal ir geriau, tik kaip toki lego isfrezuot smile.gif ?
Atsakyti
#556
QUOTE(Milao @ 2014 10 20, 21:06)
Dar vienas variantas kaip į dvitėjines sijas sandariai sudėti polistirolą. Pirmiausia įdedama viena pusė, paskui kita aukščiau ir įspraudžiama žemyn. Šiuo atveju reiktų mažiau pjaustymų nei kitais anksčiau pasiūlytais atvejais, o putų - tik ten kur nepavyks tiksliai atpjauti. Tik minusas - tokiu būdu paskutinės lapų eilės sudėti nepavyks. Paskutinei eilei lieka kuris nors kitas iš anksčiau minėtų variantų.
user posted image


Ir vėl, bendras siūlių kiekis net didesnis gaunas.

Man labai patinka metodas, kai su EPS išlygini dvitėjas ir jau tada normalų EPS kiši. Beje, dėl atliekų, tai aš ir jas stengčiausi į stogą sukišti. Svarbiausia gerai suklijuoti, o sandarumo su klijuotu EPS išgauti tai absurdas, vis tiek iš apačios turės būti garui nelaidus sluoksnis sandarumo užtikrinimui.

Kodėl EPS, kuris vis tiek nesandarus, geriau už vatą? Tuom, kad tai medžiaga, kurioje pačioje nevyksta oro konvekcija, tad konvekcija vyks tik mažais plyšiukais, o ne per visą vatos paviršių ir svarbiausias EPS privalumas, tai kad jis nebijo drėgmės.
Atsakyti
#557
Antikondensacine yra pleve skirta nesildomai ventiliuojamai mansardai kur siltinamas ne stogas o perdanga. Difuzine tuo tarpu garina dregme is vatos bet nepraleidzia kondensato nuo stogo dangos.

Kaip rasiau oro tarpelio pries difuzine neturetu buti.

QUOTE(cibulis @ 2014 10 21, 10:25)
1. O kurioje vietoje dėtum antikondesnacinę? Beje, kas yra antikondensacinė? Ar tai ne ta pati garo izoliacinė plėvelė? Man siūlė tokį sumuštinį (iš vidaus): OSB, garo izoliacinė plėvelė, celiulozinė vata, medžio plaušo plokštė, oro tarpelis, difuzinė, čerpės.

2. Kol kas aš dar tik renkuosi. Kai statybininkai gyvai apžiūri namą ir papasakoja darbo procesą, kaip ir ką žada daryti, tai daug lengviau išsirinkti. Beje, į stogą pūstų sausu būdu.

Atsakyti
#558
QUOTE(mintas @ 2014 10 21, 13:48)
Kodėl EPS, kuris vis tiek nesandarus, geriau už vatą? Tuom, kad tai medžiaga, kurioje pačioje nevyksta oro konvekcija, tad konvekcija vyks tik mažais plyšiukais, o ne per visą vatos paviršių ir svarbiausias EPS privalumas, tai kad jis nebijo drėgmės.

Vadinasi ir EPS tarp gegnių nėra geriausias variantas. Tik šiek tiek geresnis už mineralinę vatą.

Panašu, kad geriausias variantas tarp gegnių yra purškiamos medžiagos: celiuliozės vata arba PIR putos.

Man kol kas neaišku tik dėl dviejų dalykų. Ar celiuliozės vatą, ar PIR putas purkšti tiesiai ant difuzinės, ar dar iš vidinės pusės prie gegnių kalti medžio plaušo plokštę. Tokiu atveju tarp difuzinės ir medžio plaušo plokštės liktų 3-4 cm oro tarpas. Ar tas oro tarpas galimas, ar gerai? Ar kaip sako *** šiltinimo medžiaga turi liestis prie difuzinės?

Kuri iš šių medžiagų labiau tiktų tarp gegnių: celiulozės vata ar PIR putos?
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 10 21, 13:50)
Antikondensacine yra pleve skirta nesildomai ventiliuojamai mansardai kur siltinamas ne stogas o perdanga. Difuzine tuo tarpu garina dregme is vatos bet nepraleidzia kondensato nuo stogo dangos.

Kaip rasiau oro tarpelio pries difuzine neturetu buti.

Tai ta antikondensacinė kurioje vietoje dedama: ant stygų viršaus? Ar stygų apačioje?

O nuomonių turi būti tarpelis prieš difuzinę ar neturi radau įvairių. Reikėtų faktų.
Atsakyti
#559
http://www.manonamai...u.d?id=62418973

Pavadinimas isduoda kad virsui, kondensatas susidaro po stogo danga. Pvz po skarda tai upeliais teka kai keisciasi oro temperatura..
Po stygom dedas garo barjeras, kitaip kylantis garas atvestu virsui ir kondensuotus i sildymo sluoksni.


QUOTE(cibulis @ 2014 10 21, 14:13)
Vadinasi ir EPS tarp gegnių nėra geriausias variantas. Tik šiek tiek geresnis už mineralinę vatą.

Panašu, kad geriausias variantas tarp gegnių yra purškiamos medžiagos: celiuliozės vata arba PIR putos.

Man kol kas neaišku tik dėl dviejų dalykų. Ar celiuliozės vatą, ar PIR putas purkšti tiesiai ant difuzinės, ar dar iš vidinės pusės prie gegnių kalti medžio plaušo plokštę. Tokiu atveju tarp difuzinės ir medžio plaušo plokštės liktų 3-4 cm oro tarpas. Ar tas oro tarpas galimas, ar gerai? Ar kaip sako *** šiltinimo medžiaga turi liestis prie difuzinės?

Kuri iš šių medžiagų labiau tiktų tarp gegnių: celiulozės vata ar PIR putos?
Papildyta:

Tai ta antikondensacinė kurioje vietoje dedama: ant stygų viršaus? Ar stygų apačioje?

O nuomonių turi būti tarpelis prieš difuzinę ar neturi radau įvairių. Reikėtų faktų.

Atsakyti
#560
QUOTE(cibulis @ 2014 10 21, 15:13)
Vadinasi ir EPS tarp gegnių nėra geriausias variantas. Tik šiek tiek geresnis už mineralinę vatą.

Panašu, kad geriausias variantas tarp gegnių yra purškiamos medžiagos: celiuliozės vata arba PIR putos.


Ne, aš sakiau, kad mano nuomone EPS geriau už vatą, tame tarpe ir už purškiamą ekovatą.

Nusprendžiau surašyti medžiagas eilės tvarka, kaip aš jas įsivaizduoju stogo konstrukcijoje pagal gerumą.

1. Idealių medžiagų nėra. Jei ne kaina ir abejonės dėl medinių konstrukcijų, sakyčiau kad idealiausia medžiaga stogui - purškiamos kietos PUR putos. Deje, jos kaina labai didelė ir nėra aiškumo, kaip ji elgsis medinių konstrukcijų stoge.

2. Sekančiu numeriu statyčiau EPS. Gerai užšpurškus sudūrimus putomis, sandarumą manau realu pasiekti ne prastesnį, nei su ekovata, o neturės tokių problemų, kaip drėgmės kaupimas ir konvekcija pačiame apšiltinimo sluoksnyje.

3. Trečioje vietuoje - Ekovata. Statau žemiau už EPS, nes ši šiltinimo medžiaga turės problemų su drėgme.

4. Ketvirtoje vietoje purškiamos atvirų porų putos. Jos prastesnis pasirinkimas už Ekovatą, nes praktiškai pagal savybes analogiška apšiltinimo medžiaga ekovatai, o kaina ženkliai aukštesnė.

5. O jau po to visokios vatos.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 21, 15:13)
O nuomonių turi būti tarpelis prieš difuzinę ar neturi radau įvairių. Reikėtų faktų.


Jei remtis ne nuomonėmis, o šiltinimo vatomis rekomendacijomis (nes difuzinė -laidi garams plėvelė, reikalinga tik šiltinant vatomis), tai vata priglaudžiama prie pat difuzinės plėvelės, nes jei yra tarpas tap vatos ir difuzinės, tuomet iš vatos garai nepasišalina pro difuzinę, bet ant jos kondensuojasi (plėvelė atvėsta labiau nei vatos paviršius) ir laša atgal į vatą. Kol drėgmė vatose yra garų pavidale, dar kentėti galima, bet kai jau šlapina drėgmė, kuri esant šalčiams užšala, tai vatoje susidaro didžiulis šilumos tiltas ir apie tai, kad vata yra šiltinimo medžiaga galima pamiršti.
Atsakyti
#561
Net negalvodamas dėčiau neoporą tarp osb 2T-ių gegnių .Darbas imlus,kruopštus ,bet visapusiškai geriausias variantas mano mastymu .Užtikrinta šiluminė varža .Gal dar pora cm vatos glausčiau prie difuzinės plėvelės dėl galimos temperatūros poveikio per ilgesnį laiką .Daryčiau kaip pats cibulis rašė...,nes panašių vietų buvo pas mane šiltinant perdangą ties sienos ,murloto ir gegnių sankirta .Reikėjo pirma priauginti putplasčio ant murloto .
Atsakyti
#562
QUOTE(VilkasPilkas @ 2014 10 21, 11:28)
Klausimas tuomet, koks tankis turi buti, kad lamda butu 0,039.


greiciausiai nemaziau 40 kg/m3
Atsakyti
#563
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 21, 20:13)
greiciausiai nemaziau 40 kg/m3

Kiek domėjausi ,kad nesestų,nesukristų pučiasi 45kg/m3 .
Čiupinejau lietuvišką ir austrišką smile.gif .Man išliko ispūdis pirmos sumalta makulatura (truputi gal geriau) o antros daug švelnesnė kaip medvilnė.
Atsakyti
#564
QUOTE(mintas @ 2014 10 21, 15:46)
1. Nusprendžiau surašyti medžiagas eilės tvarka, kaip aš jas įsivaizduoju stogo konstrukcijoje pagal gerumą.

1. Purškiamos kietos PUR putos.
2. Sekančiu numeriu statyčiau EPS.
3. Trečioje vietuoje - Ekovata.
4. Ketvirtoje vietoje purškiamos atvirų porų putos.
5. O jau po to visokios vatos.

2. Jei remtis ne nuomonėmis, o šiltinimo vatomis rekomendacijomis (nes difuzinė -laidi garams plėvelė, reikalinga tik šiltinant vatomis), tai vata priglaudžiama prie pat difuzinės plėvelės, nes jei yra tarpas tap vatos ir difuzinės, tuomet iš vatos garai nepasišalina pro difuzinę, bet ant jos kondensuojasi (plėvelė atvėsta labiau nei vatos paviršius) ir laša atgal į vatą. Kol drėgmė vatose yra garų pavidale, dar kentėti galima, bet kai jau šlapina drėgmė, kuri esant šalčiams užšala, tai vatoje susidaro didžiulis šilumos tiltas ir apie tai, kad vata yra šiltinimo medžiaga galima pamiršti.

1. Gerai čia parašei. Iš esmės beveik sutinku. Aš galbūt tik ekovatą statyčiau aukščiau, t.y. į antrą vietą. Čia yra labai neblogas medžiagų palyginimas. Pasirodo, kad ekovatą turi labai gerą šiluminę talpą (pasyviam namui tikrai aktualu), gerai sugeria triukšmą, ekologiška (Thermofloc vata neturi boro rūgšties), sandari, ilgaamžė. Ji turi dvi problemas - mažoka liamda, reikia labai geros apsaugos nuo drėgmės.

2. Tai čia kalbi apie difuzinės ir mineralinės vatos panaudojimą. O jei kalbame apie ekovatą (celiulozę) ar ji irgi turi liestis prie difuzinės, ar turi/gali būti tarpas? Reikėjo ant gegnių vietoje difuzinės dėti medžio plaušo plokštę ir problemos nebūtų buvę. Per vėlai sužinojau. Tai mano viena iš statybos klaidų. Apmaudu.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 10 21, 17:57)
Net negalvodamas dėčiau neoporą  tarp osb 2T-ių gegnių .Darbas imlus,kruopštus ,bet visapusiškai geriausias variantas mano mastymu .Užtikrinta šiluminė varža  .Gal dar pora cm vatos glausčiau prie difuzinės plėvelės dėl galimos temperatūros poveikio per ilgesnį laiką .Daryčiau kaip pats cibulis rašė...,nes panašių vietų buvo pas mane šiltinant perdangą ties sienos ,murloto ir gegnių sankirta .Reikėjo pirma priauginti putplasčio ant murloto  .

Visa problema ta, kad fasadininkai man stogą EPS apšiltinti galėtų tik vasarį, o gal ir iš viso prasidėti nebenori. Ieškoti kitų gana nemaža rizika.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 10 21, 18:25)
1. Kiek domėjausi ,kad nesestų,nesukristų  pučiasi 45kg/m3 .

2. Čiupinejau lietuvišką ir austrišką  smile.gif .Man išliko ispūdis pirmos sumalta makulatura (truputi gal geriau) o antros  daug švelnesnė kaip medvilnė.

1. Man taip pat sakė. Bet kadangi mano stogas status (45 laipsniai), tai sakė reikėtų supūsti 50 kg, kad tikrai nesukristų.

2. Man irgi taip sakė, kad austriška turi ekologinį ženklinimą, nenaudoja bora junginių. Gal todėl ir buvo maloni liesti.
Atsakyti