Pasyvus namas - 28 tema

Buvau gyvai prie namo susitikęs su Thermofloc atstovais, statybininkais. Vienas sakė, kad galima ekovatą pūsti tiesiai ant difuzinės. Jis kiek supratau daugiau medžiagos importuotojas, o kitas daugiau statybininkas, sakė kad būtinai reikia medžio plaušo plokščių. Ją pritvirtintų štai taip. Tokiu atveju tarp difuzinės ir medžio plaušo plokštės liktų maždaug 38 mm ventiliuojamas oro tarpas. Taigi nuo drėgmės mano stoge būtų net kelios apsaugos: molinės čerpės, status nuolydis, difuzinė ir medžio plaušo plokštė. Vienintelis tokio plaušo tvirtinimo trūkumas - sumažinu gegnių aukštį per minėtus 38 mm, todėl sumažėja jame telpantis apšiltinimo sluoksnis.

Mano stogo U turi būti 0,074 arba R-13,5. Thermofloc šilumos laidumas yra 0,039. Norint pasiekti minėtą reikšmę, reikalingas net 53 cm storis. Virš stygų galiu varyti net kelis metrus - čia ne problema, bet prie gegnių galiu priauginti daug mažiau. Pagal architektūrą - tik 50 cm, nes po to labai mažėja vidaus erdvė. Įvertinus, kad būtų tvirtinamos medžio plaušo plokštės, tai ties gegnėmis realiai pasiektų apšiltinti tik 45 cm, nes gegnės medinės dalies storis - 38 mm, dar 12 mm užimtų medžio plaušas. 45 cm Thermofloc varža būtų R-11,54. Isoplat plokštės (čia ta medžio plaušo plokštė) liamda reikšmė yra 0,053. Taigi tai dar papildomai duotų R-0,23. Bendras stogo ties gegnėmis R būtų 11,77. Virš stygų, kaip sakiau, pavyktų pasiekti norimą R. Mano šiltinamo stogo plotas apie 134 kv. m. Plotas tarp stygų išeina apie 64 kv. m, o tarp gegnių - apie 70 kv. m. Žodžiu, pusė stogo gerai, kita pusė - ne visai.

Žinoma, galimas toks variantas: tarp stygų dedu 53 cm ekovatos, t.y. pasiekiu reikiamą R. O štai tarp gegnių galima padaryti taip: dedu ekovatą tik tarp dvitėjų sijų. Storis - 35 cm. Tokio storio varža įvertinus ir medžio plaušo plokštę būtų R-9,2. Reikiamai varžai pasiekti dedu papildomai PUR plokštes.. Storis - 10 cm. Tokiu atveju bendras R išeitų apie 13,55.

Dar vienas dalykas. Visą stogą tarp gegnių iš vidaus iškalame medžio plaušo plokšte. O tuomet į vidų purškiame PIR putas.

Kainos.

Vien ekovata.
Karsko paruošimas (medžio plaušo plokštės sukalimas, grebėstų sukalimas, antikondensacinės plėvelės sudėjimas, stygų išstorinimas, OSB prisukimas) - 30 Lt už kvadratą arba iš viso apie 4000 Lt.
Medžio plaušo plokštė - apie 1200 Lt.
Antikondensacinė plėvelė - 737 Lt.
Medvarščiai, putos - apie 300 Lt.
OSB - 1900 Lt.
Grebėstai - apie 700 Lt.
Pati ekovata su darbu - 16 750 Lt. Kadangi stogas status dėl galimo susėdimo pūstų į kubą ne 40 kg, o 50 kg vatos.
Iš viso: 25 587 Lt arba apie 25 000 - 26 000 Lt.

Ekovata su 10 cm PIR prie gegnių
Karkaso paruošimas - 3300 Lt.
Medžio plaušo plokštė - apie 1200 Lt.
Antikondensacinė plėvelė - 737 Lt.
Medvarščiai, putos - apie 300 Lt.
OSB - 1900 Lt.
Ekovata - 15 000 Lt.
PUR plokštės - 5650 Lt.
Plokščių tvirtinimas - 1000 Lt.
Iš viso: 29 000 - 30 000 Lt.

PIR putos tarp gegnių
Medžio plaušo plokštė su tvirtinimu - apie 2200 Lt.
Medžio karkaso sukalimas virš stygų - 2000 Lt.
Medžiagos karkasui - 1000 Lt.
PIR purškimas 33 cm storiu - 36 000 Lt.
Iš viso: 41 000 - 42 000 Lt.

Kuris variantas geriausias? Beje, kainos nėra labai tikslės. Galima paklaida.
Papildyta:

Apie EPS jau beveik ir pamiršau. Statybininkai, kurie man šiltinimo fasadą, realiai prie stogo galėtų padirbėti tik vasarį. Sakė turi darbo 4 namų viduje. Be to, kaip supratau nelabai nori. Net kainos neįvertino. Kitų EPS klijuotų neieškosiu.

Turiu tik kelis variantus: PIR putos, ekovata, mineralinės vatos (stiklo, akmens). Po šiandienos pokalbio man gerą įspūdį paliko ekovata. Tik visa problema su apšiltinimo storiais: tarp stygų išeina, o tarp gegnių lyg ir trūksta erdvės. Užklausiu architekto.
Papildyta:
Taigi tarp gegnių reikėtų papildomo 8 cm pakalimo, t.y. vietoje 50 cm būtų 58 cm. Arba galima nedėti medžio plaušo plokštės ir pūsti ekovatą tiesiai ant difuzinės. Tuomet papildomas gegnių pastorinimas būtų ne 8 cm, o 3 cm. Bet manau, kad neprotinga nedėti medžio plaušo plokštės.

Ten buvo ne pjūvis, o vaizdas iš apačios.
Kartu su pjūviu, paveikslėlis atrodytų taip:

2 gabalais pildomas visas tarpas tarp sijų.

noreciau pamatyti "chebra", kurie sausu budu sugeba 50 kg i kuba pripusti mission impossible.

Kodėl? Septintame puslapyje rašo, kad medžiagos suspaudimas galimas nuo 25 iki 65 kg/m3.

Pasidomek taisyklingu difuzines motavimu - naudojimu. Norint kad difuzine praleistu garus turi buti nevetiliuojamas buterbrodas ty apacia garo barjeras, auksciau pvz vata, dar auksciau difuzine. Jai tarpas ventiliuojamas difuzine nedirba kaip turetu, tada reiktu det antikondensacine.



As gal visdelto vietoi taves perziureciau visus imanomus vatos variantus ir rinkciausi silciausia bei standziausia, o sandarumu pasirupinsi plokstemis. Beje siltinciau visa stoga o ne perdanga. Virs perdangos vamzdynas rekupo.

Nenoriu tiket kad ekovata nesukrenta isdziuvus.

mums pute tie patys Termofloc atstovai Kaune. Normaliai, tvarkingai, sertifikata israse, ir t.t ir pan. Pretenziju nera. Bet 50 kg i kuba... Jei gerai pamenu, sausu budu ant perdangos pasiekiama 15-20 kg, o slapiu 30-40kg.. Tiksliau nepamenu, trys menesiai jau praejo
Siulau paprasyti, kad parodytu kaip atrodo kubas vatos pokuose, tada galesi isivaizduoti koks kietumas gausis.
p.s ekovata spaudziant R mazeja

Aš matau tame kitą problemą.

Jei yra pavojus sugadinti Difuzinę, tai dirbdami darbininkai būtinai ją sugadins. Tiesa, šeimininkas apie tai nesužinos .

1. O kurioje vietoje dėtum antikondesnacinę? Beje, kas yra antikondensacinė? Ar tai ne ta pati garo izoliacinė plėvelė? Man siūlė tokį sumuštinį (iš vidaus): OSB, garo izoliacinė plėvelė, celiulozinė vata, medžio plaušo plokštė, oro tarpelis, difuzinė, čerpės.

2. Kol kas aš dar tik renkuosi. Kai statybininkai gyvai apžiūri namą ir papasakoja darbo procesą, kaip ir ką žada daryti, tai daug lengviau išsirinkti. Beje, į stogą pūstų sausu būdu.

Jūs tikrai žinote ar spėliojate? Štai čia yra techniniai duomenys. Ten parašyta, kad medžiagos tankis yra 30-60 kg/m3.

as sakau ka man darbininkai sake. is zmoniu galima nemazai suzinoti kai duodi jiems issikalbeti
bet faktai yra faktai - pasiziurek kokiose pakuotese atveza vata, kaip ten ji supresuota ir kiek sveria, manau tada viskas aisku pasidarys

O kiek konkrečiai jums supūtė vatos? Į kurią namo konstrukciją pūtė? Kokia kaina buvo?

Klausimas tuomet, koks tankis turi buti, kad lamda butu 0,039.