Pasyvus namas - 28 tema

Geras pavyzdys kodėl reikėtų galvoti apie viską reikiamu laiku, o ne statyti, taip kaip visi stato ir tikėtis, kad vėliau iškilusi specifinė problema (kokybiškai apšiltintas stogas) kažkaip bus išspręsta.



Geras pastebėjimas. Nei celiuliozinei izoliacijai, nei putplasčiui nėra gerai po stogo danga esanti tik difuzinė plėvelė, kad ir kokia auksinė ji būtų.
Užkalus plokštę (gražiai aprašytas pvz http://www.hunton.lt...stogo-paklotas/ ) ant gegnių putplastis mažiau perkaistų. Manau, tokios plokštės pilnai pakaktų šiai funkcijai atlikti.
Taip pat negerai palikti atvirą putplasčio paviršių. Daug ilgaamžiškiau būtų priglausti/priklijuoti putplasčio paviršių prie plokštės, ypač kai aplinkos sąlygos tokios kintančios toje vietoje. Plėvelė jau nebebūtina virš tokios plokštės, bet dėl viso pikto dar nepamaišytų užtraukti kokios nors pigios plėvelės ant plokštės, kad kondensatas ir netyčia paatekęs lietaus vanduo nubėgtų per plėvelę, o plokštė liktų sausesnė. Tai jau būtų super patikimas variantas bet kokiai stogo dangai.




Priešvėjinė - difuziškai atvira stogo plokštė taip pat gerai pasitarnautų ir pučiant celiuliozinę šilumos izoliaciją (ekovatą). Nesusidarytų raukšlės difuzinėje plėvelėje, nebūtų ištampomos plėvelės prikalimo vietos, nešvilpautų vėjas tarp vatos ir plėvelės, būtų prie ko tvirtinti horizontalias pertvarėles ar makroflekso "dešras", kurios apsaugotų nuo konvekcijos sukritus vatai. Plėvelė neliks visada prigludusi prie vatos, čiuoš žemyn, ten ištemps plėvelę dar labiau, o viršuje liks raukšlės, kuriose galimai kaupsis vanduo esant nepakankamam stogo nuolydžiui.
Yra ir nedegių priešvėjinių plokščių http://www.cembrit.l...j...2&PID=16110


Aš supratau, kad Arkava siūlo įstatyti EPS ir užpūsti putomis šonus. Pabandžiau tai papiešti:

Galima užpūsti ne makrofleksu, bet kažkuo rimčiau. Pučiant su profesionalia įranga reikėtų pūsti per kelis kartus, kad plėtimosi jėga nedeformuotų stogo konstrukcijos, bet putoms sukietėjus būtų geras variantas.
Taip pat galima naudoti pusiau profesionalų amerikonišką produktą daugkartiniam užpurškimui palaipsniui - Touch n foam arba kitaip Spray foam 600, http://www.youtube.c...h?v=96EGmCCXBa8
prieinamas ir LT, bet jau labai brangus 1m3 išeina. Gal tokioje situacijoje ir visai nieko būtų.
Toliau verta prisiminti tokias ne visai prastas (16kg/m3) putas užpildančias plyšius, bet su maža plėtimosi jėga http://www.youtube.c...h?v=2b9HyVkhls0
Jos ypač gerai užsandarintų visus tarpelius šalia putplasčio, užfiksuotų putplastį, bet neaišku ar leistina jas pūsti tiesiogiai po stogo difuzine plėvele. Reikėtų palyginus nedidelio kiekio putų ir toks panaudojimo būdas būtų gana racionalus. Purškėjai dažniauiai įkainoja savo darbą proporcingai sunaudotam medžiagos kiekiui, o tai būtų labai palanku užpurškiojant visokius smulkius tarpus, kur bus daug laiko sugaišta, bet neišnaudota medžiagos.




Būtent tokios putos ir nebūtų super gerų šiluminių charakteristikų. Jos panašios į NEPS.


Aš vistiek pasiterliočiau su uždarų porų kietomis putomis tam tikrais atvejais, nors ir reikia saugotis jų plėtimosi jėgos. Jos labai sustandintų stogo konstrukciją, būtų amžinas reikalas tarnaujantis ilgiau nei pati stogo konstrukcija kaip ir teisingai sudėto putplasčio atveju.
Kaip tik manyčiau, kad labiau linkę trupėti ir skilinėti bus mažo tankio putos po dešimtmečio eksloatacijos. Tiksliau sakant tokios putos su 8-10 kg/m3 tankiu labai nepatikimai atrodo.




Putplastis labai imlus darbui todėl ten nieks nesiterlioja su juo. Ant gegnių tvirtina ištisinį PIR plokščių paklotą labai mažai imlų darbo jėgai ir eina iškart prie sekančio etapo.
Vatoms Vokietijoje yra šiek tiek palankesnės oro sąlygos ir, vėlgi, darbo jėgos imlumas su ekovata yra pats mažiausias.

1. Visko numatyti neįmanoma. Pamatysit ir jūsų namo statyboje išlįs dalykų, apie kuriuos po fakto pasakysite: būčiau daręs kitaip. Be to aš tikrai manau, kad padariau daugiau nei vidutiniškai. O žinant, kad esu humanitaras, o ne inžinierius ir tiksliukas, tai manau, kad pasiekiau net labai gerą rezultatą.

Be to, kai domėjausi stogo konstrukcija man ekovata nelabai patiko: prasta liamda, brangu. Jos privalumas - tik sandarumas. Be to, prieš metus ekovata skelbė, kad jų ekovatos liamda - tik 0,039 ar 0,038, o dabar stebuklingai pagerėjo. Pavyzdžiui, jų konkurentų liamda - tik tik 0,039.

Žodžiu, ekovata man sudarė gana prasto produkto variantą. PIR ir PUR tuo metu atmečiau, nes brangu. Buvau apsistojęs ties vata. O vatai tikrai pakanka difuzinės plėvelės, nes dar dedama priešvėjinė vata.

2. Ar turite pavydžių apie putų plėtimosi jėgą? Būtų įdomu pamatyti ar tiesiog sprendžiate iš bendrų video, aprašymų ir dar kažko.z

Is po cerpiu kondensato gal ir nedaug bet visvien jokiais budais nenoreciau kad difuzine butu isgaubta i isore. Pletimasis gali net suplesyti difuzine ten kur ji prisaudyta. Manau Cibuliui tiek putos tiek ekovata nera tinkama vien todel kad stogas neparuostam tam.

Lieka neps ir vata. Tiek su vienu tiek su kitu galima pridaryt daug broko. Variantas is zemiau esancios fotkes nera tinkamas, net neisivaizduoju kiek flakonu reiktu tokiam uzputimui ir kokia kokybe gausis. Manau reikia galvot ir apie darbo jega, kad kuo tiksliau ir paprasciau butu viska sumontuot.

Realiausias variantas pacio Cibulio paminetas, su juostelem prie osb ir neps i tarpa, tik kaip sakiau neaisku apie koki tarpa eina kalba, gaila butu didelius lapus pjaut ir atliekas mest i sona. Ilgi lapai manau nera labai didele problema is tu paciu neps pasidarai ploksuma ir pjaustai su pjaustykle reikiamo plocio. Vienintelis kas butu sunkiau tai uzpusti giliausius neps tarpelius.

Dar del Bango iliustracijos, ar folijai nereikia tarpo kad ji duotu naudos?

Kiek žmonių, tiek skirtingų nuomonių. Aš kol kas esu giliame pasimetime. Ką tik kalbėjau su keliomis firmomis/statybininkais, kurie purškia ekovatą. Sakė, kad nereikia prieš difuzinę plėvelę jokio papildomo pakietinimo, pvz., medžio plaušo plokštės. Atsieit visi Lietuvoje pučia tiesiai ant difuzinės. Gal sakė matė, kad tik viename name buvo padėtas kažkoks paklotas. O štai Švedijoje kala tą papildomą pakeitinimą.

Kita firma aiškina, kad net ir Vokietijoje nededa abiejų medžiagų: difuzinės ir medžio plaušo plokštės padengtos vašku. Deda arba vieną, arba kitą. Aišku, kad medžio plaušo plokštė būtų geriau nei difuzinė. Kažkaip labai prieštaringi duomenys.

Be to, Ekovatos atstovas sakė, kad nuo vatos pūtimo difuzinė tikrai gali išsipūsti į lauko pusę iki 1 cm.

1. Čia pastebėjimas visiems, kurie pirma daro paskui galvoja ką daryti toliau. Visko numatyti neįmanoma, aišku, bet esminius mazgus reikėtų susiplanuoti prieš juos pradedant įgyvendinti.

2. Kuo tankesnės putos tuo didesnė plėtimosi jėga. Uždarų porų putos išverčia sieną jeigu užpučiamos į seną oro tarpą tarp plytų mūro. Pats nemačiau, bet šnekėjau su purškėjais. Čia tikriausiai perdėta ir pagražinta situacija, bet jėga tikrai didelė ir į uždarus tarpus jas pučia labai atsargiai, plonais sluoksniais.



Čia tik Arkavos pasiūlymo iliustracija, kur reikėtų ne flakonėlius pūsti, o su profesionalia įranga. Pliusas toks, kad taupomas laikas lyginant su eps pjaustymu ir klijavimu rankiniu būdu į nevienodus tarpus tarp gegnių. O lyginant su vien putų purškimu, tai tereikėtų labai mažo kiekio putų, bet sandarumas būtų panašaus lygio.
Galima putplasčio gabalą dėti lygiais kraštais ir užpūsti putomis iš abiejų pusių prie gegnių, tada reikėtų mažiau cackinimosi su putplasčiu.



Tikriausiai, bet pagvildenti galime įvairius variantus.



Tarp folijos ir vatos bus menkas kontaktas, todėl galima teigti, kad šioks toks oro tarpas bus išlaikytas. Daug vilčių į tą atspindėjimą nedėčiau. Kaimynas statosi namą be vatų ir putplasčių, sienose vien atspindinčios plėvelės (Tik Tas), sakė pas draugą yra toks namas, bet šiek tiek keikiasi su oras-oras ŠS kai atšąla rimčiau, tad stebūklo neįžvelgiu. Bandysiu įpiršti elektros skaitiklį jam ant ŠS, pažiūrėsiu kiek prisuks.
P.S. abu šalia statantys kiti kaimynai jau buvo sudėję stogus, vienas net ir čerpes sudėjo, bet abiems teko nuardyti. Vieniem ne tokių matmenų kažkurį iš aštuonių šlaitų padarė, teko viską nuimti ir perdaryti nuo nulio, kitam išvis čerpes nuėmė, nuardo konstrukciją, nes išskėtė antro aukšto sienas iš akytbetonio. Stogas dvišlaitis su stygomis, bet jos praktškai niekur nesiremia. Blokeliai aerock classic 200 mm armuoti su http://www.e-senukai...ist_tab=actions
Po šių įvykių jau nebemėto man bajeriukų apie tai, kaip aš ruošiuosi karui ir kam tas betonas mano sienose.



Manau viskas aišku kurie teisūs, ne veltui pas juos dauguma naujų karkasinių namų iš klijuotos medienos ir visos tos plokštės ir paskui legendos apie 200 metų stovinčius karkasinius namus.



Taip, čia beveik sviestas sviestuotas, dubliuojamos funkcijos, bet tie papildomi 400Lt išleisti paprastai difuzinei plėvelei prailgins stogo konstrukcijos gyvavimo laiką bent penkmečiui.

Štai čia vokiečiai ekovatą pučia tarp link difuzinės. Atrodo, jog už difuzinės nieko nėra, bet ji visai neišsigaubia.

Keista, kylanti zarna net neilenkia difuzines. Kazkada teko girdet kad cia tik lt taupymo sumetimais ant gegniu deda difuzine o virs stogo danga, ty kitur visu plotu klojas osb arba kazkas panasaus.

Pagal vaizdeli - tai cia armuota antikondensacine, aliuminizuota (tiketina).
Ji pakankamai tvirta, gal ir nepucia..
Tokia prisaudziau po perdanga, pries lotavima. Virsuj krausis belekiek siltalo.

Man tai ten i difuzine nepanasu. O virs pleveles tai manau tikrai kazkas yra uzdeta.. Taip negali buti kad neissipustu.
Papildyta:


1.Tam breziny: butent lenta eina tik isilgai gegnes. Taippat yra kitu breziniu su visiskai aklinu uzkalimu.
2. Dejau raudonas ,molines cerpes,dejau glazuruotas molines cerpes,dejau betonines,tad ne speju,o sakau is patirties. Sudiniausios molines raudonos,antra vieta glazuruotos,betonines,padarytos buna labai gerai,susideda be tarpeliu,o raudonos ,jos nuo deginimo gana issikraipo. Betoninem buna netgi trigubas spuntas,glazuruotom yra vienas spuntas. Tiesa,cerpiu rusiu daug ir tikrai nesu visu ciupinejes, et manau visur panasei taspats ka as minejau. Tavo stogo cerpes as tik parduotuvej apziurinejes esu. is pirmo zvilgsnio atrodo sandariai.

Ne taip mane supratot, plevele siaip neplysta, nes ji yra armuota, ir tikrai gerai atlaiko apkrovas, taciau tarkim kalant listveles netycia uzkliudzius ja, ji iskart prakiursta, reikia deti lopus, kampus suklyjuoti praktiskai neimanoma, listveles vistiek kali su vinimis ar suki medvarsciais, idealiai neprisispaudzia prie gegnes, o ten jau skylute lieko, kurios jau neuzsandarinsi ir neuzlopisi. Garantuoju, darant sandarumo testa, per tas skylutes kiaurai oras eis , beto tie visi lopai is lipnios juostos del slegio atsiklijuos.
Piniginiu poziuriu, man listveles kainavo apie 300lt, taciau laiko atzvilgiu uztrukau labai daug, 3m ilgio prisisuka tikrai greit, taciau i tuos tarpus kas 40cm reikia po lisvele prisukt, reikia delioti ir matuoti, beto veliau tarkim sukti gipsa, reiktu matuoti ir ziureti, kad pataikytimi listvele.
Usb butu kainave 300lt daugiau, taciau butu kur kas greiciau susukt jas, o poto suklyjuoti plevele, usb dirba kaip dalinas garo barjeras, + ant virsaus suklyjuota duotu 100 proc garui nelaidu pavirsiu. Pats dar desiu 3cm pir del sandarumo, nors ir labai kruopsciai pats dariau viska, vistiek zinau, kad del pasirinktu medziagu nepavyko pasiegti idealaus sandarumo, todel , kad apsidrausti desiu dar pir. Su usb butu buve paprasciau, beto jei darys kazkas kitas, o ne pats, tai pamirskit armuota plevele, tik usb, o garui nelaidzia plevele idealiai susiklyjuosit pats.

Dar vienas variantas kaip į dvitėjines sijas sandariai sudėti polistirolą. Pirmiausia įdedama viena pusė, paskui kita aukščiau ir įspraudžiama žemyn. Šiuo atveju reiktų mažiau pjaustymų nei kitais anksčiau pasiūlytais atvejais, o putų - tik ten kur nepavyks tiksliai atpjauti. Tik minusas - tokiu būdu paskutinės lapų eilės sudėti nepavyks. Paskutinei eilei lieka kuris nors kitas iš anksčiau minėtų variantų.

Puse sijos taip uzpildysi, o kaip kita puse? Nes ttokiu atveju, suprantu reikia 4 tokiu EPS gabaliuku