QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 14:27)
7. Stogas ne juokai. Jeigu toks storas apšiltinimo sluoksnis ar medinės kosntrukcijos putplastyje sušlaptų tai gali baigtis stogo konstrukcijų keitimu. Šioje vietoje būčiau linkęs galvoti, kad jeigu kažkas blogo gali atsitikti, tai ir atsitiks.
Pas Cibulį juk dvitėjos sijos. Ten ne medis, o OSB, nieko jam neatsitiks nuo EPS.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 18:06)
1. Gal taip dėl to, kad tie namai neturėjo priverstinio vedinimo. Su vedinimu (rekuperatorius) bus pašalintas drėgmės perteklius. Bent jau kažkokia drėgmės dalis. Kitas dalykas - medžiagos. Gal dabar kokybiškesnes gamina nei prieš 10-30 m.
Jau kelintame tavo poste skaitau šitą teiginį, kuris teisingas būna ne visada, manyčiau, kad net dažniau neteisingas. Taip, plokštelinis rekuperatorius sausina orą, rotorinis irgi palaiko ne per didelį drėgmės kiekį pastatuose, bet nereikia manyti, kad namuose be rekuperacinės sistemos namuose daug drėgmės. Viskas priklauso nuo to, ant kiek kiauras namas. Kiauresniame name gali būti net sausiau žiemą, nei name su rekuperatoriumi, kuriame vėdinama ne įpatingai dideliais oro srautais. Be to, net ir kiauro namo nereikia, užtenka dažno vėdinimo atidarant langus, ar tuo labiau namą pastoviai vėdinant palikus langus ant mikroventiliacijos.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 13:06)
Aš šiandieną irgi galvojau apie EPS. Apžiūrėjau gyvai stogą ir man pasirodė, kad gal visai nieko variantas būtų. Man tik įdomu, kaip su EPS išvengti gaisro. Ar tarp difuzinės plėvelės ir EPS dar būtų pravartu įdėti kokius 2-3 cm kietos priešvėjinės vatos. Čia kad ji apsaugotų EPS nuo perkaitymo, gaisro, nors mano atveju yra čerpės, kurios gal ne taip stipriai kaista.
Kitas dalykas ar verta dėti vatos iš vidaus, t.y. ant EPS viršaus. Čia irgi dėl gaisro, kad vata akaumuliuotų karštį. Nors iš vidinės pusės tai gal nėra taip aktualu.
Mintis būtų maždaug tokia: prie abiejų dvitėjes sijos galų, kur yra šiek tiek medžio, dedam 2-3 cm storio vatą, o viduje būtų EPS. Ar verta taip žaisti?
Beje, pats kažkaip saugosite EPS nuo perkaitymo?
Iš viršaus nematau prasmės dėti vatos, nors einant garo keliu, ji ten niekam nemaišytų. Galima vatą ir iš vidaus dėti, bet nematau prasmės. Tuo labiau nematau prasmės prie OSB plokštės dėti vatą. tikrai nera prasmės, nes OSB nuo putplasčio tikrai nesupelis, o sandarumui bus suduotas skaudus smūgis.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 10 16, 13:23)
Pas jus jau putplastis nebesulįs tarp gegnių, nes gegnių apačia yra platesnė nei centrinė dalis. Jis tiesiog neįlįs ten.
Davai lažinamės, kad sulys
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 13:43)
Man tik dėl gaisro neaišku ir dėl garso sugėrimo. O kaip su purškiamomis putomis? Nei vienos netinka: nei atvirų nei uždarų porų?
Dėl gaisro, reikėtų saugotis iš vidaus, iš išorės pirmas gaisro barjeras - čerpės, nors ir vienas sluoksnis vatos nepamaišytų, tik klausimas ar padėtų.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 10 16, 13:55)
Uzklijavus juosteles, kaip tu EPSa igrusi per siaura vieta (siju krastus) ?
Lygiai taip pat, kaip ir klijuojant fasadą, be to, ir putos neblogai gelbsti.
Papildyta:
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 16, 14:26)
o jeigu tiksliai atpjovus EPS ir ji istatant skersuoti ?
O vat čia jau prasideda žaidimas, kuris kelia darbo sąnaudas ženkliai, o nauda abejotina. Storo lakšto neįkiši skersuodamas, o su plonais lakštais bus dar daugiau plyšių ir sujungimų.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 14:57)
Tas tai taip, bet jei lauke +33 ar +35, tai stogas gali įkaisti iki kokių +70 ar +80 laipsnių. Vasarą negalėjau ranka paliesti čerpės, kokia ji karšta buvo. Štai tokia įkaitusi čerpė atidavinėtų karštį ir į namo vidų. O tenai - EPS. Ar būtent šis karštis su laiku neužkurtų, neuždegtų EPS? Vata tokiam karščiui tikrai atspari. EPS - ne.
Šeip tai man užkliuvo, mano name suklijuotas putplastis šalia lango. Nespėjau jo suklijuoti, kai jis akyse pradėjo lydytis nuo lango atsispindėjus saulės spinduliams. Nepagaunu kampo, kodėl nuo stiklo spinduliavimas buvo intensyvesnis nei nuo saulės tiesiogiai, bet faktas iš praktikos.
Šiuo atveju, gal ir nepakenktų, kad ir plonas vatos sluksnis, "na vsekije pažarnyje", nors oro tarpas irgi savo duoda.
Papildyta:
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 16, 21:26)
nemanau jog ta vata kazka blogo darytu. O jeigu taip delioti viska ? Greitai braziau tai proporciju neislaikiau. Po vata esantis neoporas tikrai turi isistatyti skersuojant.
Jei proporcijų būtų laikomasi, tą storą putplastį įdėjus, per vidurį gausim, maždaug tų lakštų storio tarpą į kurį reikės dar vieną putplasčio lakštą įsprausti. Nematau, kuo šis putplasčio įkišimo variantas geresnis už Cibulio, bei mano siūlomą.
Su vata sakyčiau pariebinta. Neverta tiek dėti, nes jau prasidės tos pačios problemos, nuo kurių bandoma pabėgti naudojant NEPS.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 21:30)
1. Pats tu kosmonautas. Aš kalbu apie medžiagas stogo šiltinimui. O akmens vata geriau akumuliuoja perteklinę šilumą nei EPS ar PIR putos. Ekovata gal ir panašiai kaip akmens vata. Stiklo vata lengvesnė, todėl prasčiau akumuliuoja nei akmens vata. Gi betono ar plytų nedėsi į dvišlaitį stogą tarp gegnių. Ar dabar supratai, kad aš kalbu tik apie stogą, o ne visas medžiagas, kurios yra antrame aukšte.
Supratau, jau pirmą tavo postą skaitydamas.
Iš vidaus dėsi gipskartonį? Tai vat, jis akumuliuos daugiau šilumos tavo stogo konstrukcijoje nei visa vata
.
QUOTE
2. Net labai
degus. Tik E klasė, kai vata -
A klasė.
Nežinojau, taip teigdamas vadovavausi savo praktika, kai bandžiau savo PUR atliekas degint, tai tik apanglėdavo paviršius ir tuo viskas baigdavosi.
