Pasyvus namas - 28 tema

#469
EPS'o garso izoliacija labai prasta. Pas mane lubose 200+100+150 NEPS + 200 vata biggrin.gif

Taip kaip pas mane virs kambariu perdangos mansardoje nekas neskiria kambariu, i perdanga sudejau 200vatos garso izoliacijai tarp kambariu ir nuo stogo..

O deti neps'a net tarp tiesiu gegniu vienas is nemaloniausiu mano statybu prisiminimu biggrin.gif
Seip eps nedega o tirpsta. Difuzine irgi karsciu nepernesa, tai jai pirmiau hana butu nei epsui


QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 12:43)
Kodėl nelįs? Štai prašom. Čia būtent tarp gegnių įlindęs fasado EPS. Pradžiai reikėtų suklijuoti tas plonas juosteles, kad išsilygintų plotis tarp OSB ir tada jau visą lapą klijuoti. Būtent taip ir padaryta.

Man tik dėl gaisro neaišku ir dėl garso sugėrimo. O kaip su purškiamomis putomis? Nei vienos netinka: nei atvirų nei uždarų porų?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 16 spalio 2014 - 15:29
#470
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 13:57)
Tas tai taip, bet jei lauke +33 ar +35, tai stogas gali įkaisti iki kokių +70 ar +80 laipsnių. Vasarą negalėjau ranka paliesti čerpės, kokia ji karšta buvo. Štai tokia įkaitusi čerpė atidavinėtų karštį ir į namo vidų. O tenai - EPS. Ar būtent šis karštis su laiku neužkurtų, neuždegtų EPS? Vata tokiam karščiui tikrai atspari. EPS - ne.



Ne ne, EPS savaiminio užsiliesnojimo temperatūra yra virš +200C. Saulė negali uždegti EPS niekaip. EPS tiesiog greičiau degraduoja, auštesnėje nei 70C temperatūroje tai jau pastebima. Medžiaga iškorėja panašiai kaip ir nuo saulės spindulių poveikio tik lėčiau.
Atsakyti
#471
QUOTE(BangaS @ 2014 10 16, 15:48)
Ne ne, EPS savaiminio užsiliesnojimo temperatūra yra virš +200C. Saulė negali uždegti EPS niekaip. EPS tiesiog greičiau degraduoja, auštesnėje nei 70C temperatūroje tai jau pastebima. Medžiaga iškorėja panašiai kaip ir nuo saulės spindulių poveikio tik lėčiau.

Vadinasi, šiltinant EPS, neįdėti vatos tarp difuzinės ir EPS būtų kvaila. Vata turėtų akumuliuoti, sugerti galimą šilumą.

O kaip yra iš tiesų su purškiamomis PIR putomis. Atvirų porų blogis tas, kad jos įgeria drėgmę, o kietos - brangios. Dar įdomu kietos PIR putos turi kažkokių blogų sąvybių be kainos. Ar jomis galima šiltinti tarp gegnių? Ar jas galima purkšti tiesiai ant difuzinės plėvelės? Ar jos nekenkia žmogui esančiam namo viduje?
Atsakyti
#472
Na metodas tinkamas, tik imlus darbui... smile.gif

Uzdaros poros is kart ant pleveles
purskimas

QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 12:32)
Vis tiek niekaip nesupratu. Pirma klijuotų juosteles. Štai taip. Tokiu būdu išlygintų dvitėję gegnę. Tada į tą tarpą įklijuotų storą EPS. Ar susikalbėjome? Ar aš čia kažko nesuprantu?
Atsakyti
#473
kodel musu LT polistorolo gamintojai nesiulo kazko panasaus:

http://www.springval...armsqueez/index

Atsakyti
#474
QUOTE(vaikis_ @ 2014 10 16, 18:41)
kodel musu LT polistorolo gamintojai nesiulo kazko panasaus:

http://www.springval...armsqueez/index

Jei teisingai supratau, tai per tas EPS įpjovas putplastis vaikšto ir jį suspaudus lengviau įkišti į tarpus tarp gegnių. Tik visa bėda, kad gegnių žingsnis turi būti labai fiksuotas.
Atsakyti
#475
Kas man paaiškins apie PIR putas. Čia aiškiai parašyta, kad deklaruojamas šilumos laidumas yra 0,022, o projektinis - 0,03. Čia gal panašiai kaip su ekovata? O kaip su vata, EPS? Ar ir šios medžiagos turi deklaruojamą ir projektinį šilumos laidumą?

Beje, šio dokumento 5 psl. rašoma, kad reikia naudoti tik šilumos laidumo vertę po sendinimo. Tai STR reikalavimas. Panašu, kad PUR putos be sandarumo yra stipriai pervertintas produktas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 16 spalio 2014 - 19:27
#476
QUOTE(BangaS @ 2014 10 15, 09:52)
Klijuoti putplastį gal ir variantas, bet jis būtų super imlus darbui ir tų pačių putplasčio klijuotojų, kurie vargo idealiai šiltindami sienas jau už jokius pinigus neprisišauktumėte turbūt.


Tikrai taip nemanau. Pirmiausiai išpjaučiau putplasčio lakštus taip, kad išlyginčiau gegnių šoninį paviršių, o tai tikrai nereikalautų daug darbo, po to putplastį lygiai sudėti - vaikų žaidimas.
Atsakyti
#477
QUOTE(mintas @ 2014 10 16, 20:00)
Tikrai taip nemanau. Pirmiausiai išpjaučiau putplasčio lakštus taip, kad išlyginčiau gegnių šoninį paviršių, o tai tikrai nereikalautų daug darbo, po to putplastį lygiai sudėti - vaikų žaidimas.

Aš būtent apie tai ir kalbu. Net nuotraukų įkėliau. Tik klausimas ar tas EPS nuo karščio po kažkiek metų nepradės keisti savo savybių. Gal tarp difuzinės ir EPS reikia įdėti 2-3 cm priešvėjinės vatos karščiui sugerti, t.y. vata sugertų šilumą, kuri gali gadinti EPS? Ką manote?
Atsakyti
#478
QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 10:41)

6. Bet pamirštat, kad akmens vata puikiai akumuliuos vasaros karščius, šilumos perteklių. O tokiame stoge vandens ten tikrai nebus. Stogas atviras stovi daugiau nei metus. Nė lašo nebuvo.


Žinok Cibuli, mane prajuokinai smile.gif. Vata gerai akumuliuoja šilumą biggrin.gif . Na jos kg, galbūt ir geriau, nei betonas, dabar nežiūrėsiu lentelių, bet pažiūrėk, kokią vatos masę į stogą įkiši. Paskaičiavęs pamatysi, kad vien antro aukšto, šildomų grindų 6cm storio stežkė akumuliuoja keleriopai daugiau šilumos, kad vatos akumuliacija lyginant su ja net juoką kelia smile.gif. Ką jau kalbėt apie vatos akumuliacijos dydį, lyginant su kitomis, tikrai gerai šilumą akumuliuojančiomis tavo namo konstrukcijomis. Na gal ta vata ir 0.00000001% šilumos akumuliacijos bendram fone ir duos biggrin.gif .
QUOTE
7. Tie klijuotojai tikrai padarytų. Klausimas tik piniguose ir tai, kad aš tikrai nenoriu EPS iš vidaus. Nesu toks paranojikas, kuris galvoja, kad visos plėvelės plyšta, visur vanduo, viskas bėga ir t.t.


Ten plėvelės gali būti ideliai sandariai sudėtos, bet BangaS teisingai pasakė - tai neapsaugos vatos, nuo didelio kondensato kiekio.
QUOTE
P.S. Daug kas labai kreivai žiūrėjot, kaip pavyks apšiltinti namo sienas aplink langus, kitose vietose ir aplamai. Išėjo. Išeis ir su stogu. Yra meistrų ir medžiagų. Klausimas tik kainoje ir deramoje atrankoje.


Nei pridėsi, nei atimsi. Darbas tikrai gerai atliktas.

Papildyta:
QUOTE(VilkasPilkas @ 2014 10 15, 11:43)
O jei tarkim pirmus gegnes 20 cm ekovata, likusi gegnes auksti neps (gegnes nebutu pilnai paskandintos neopore) ir is apacios neps arba pir.



Teoriškai, vatą su NEPS maišyti ir būtų galima, bet aš nei maišyčiau, ne rekomenduočiau tai daryti, tuo labiau, kad nematau tam reikalo.

Dabar tiksliai nepamenu, bet atrodo mažiau nei 30% vatos galima dėti po garui nelaidžia plėvelia, jei 70%ir daugiau yra virš. Tuo vadovaujantis galima nedidelį vatos kiekį dėti ir po putplasčiu, tiesa, jokiu būdu ne tarp putplasčio. Na gal pliusas tame, kad nėra putplasčio iš vidaus, ir nuo gaisro, pirmiausiai vata saugo, bet vis tiek, na nedaryčiau aš taip smile.gif. PIR kiek žinau irgi nedegus, tuo labiau, jei su folija, tai gal geriau jau PIR po putplasčiu iš apačios.
Atsakyti
#479
QUOTE(cibulis @ 2014 10 16, 20:03)
Aš būtent apie tai ir kalbu. Net nuotraukų įkėliau. Tik klausimas ar tas EPS nuo karščio po kažkiek metų nepradės keisti savo savybių. Gal tarp difuzinės ir EPS reikia įdėti 2-3 cm priešvėjinės vatos karščiui sugerti, t.y. vata sugertų šilumą, kuri gali gadinti EPS? Ką manote?

nemanau jog ta vata kazka blogo darytu. O jeigu taip delioti viska ? Greitai braziau tai proporciju neislaikiau. Po vata esantis neoporas tikrai turi isistatyti skersuojant.

user posted image
Atsakyti
#480
QUOTE(mintas @ 2014 10 16, 20:18)
1. Žinok Cibuli, mane prajuokinai smile.gif. Vata gerai akumuliuoja šilumą  biggrin.gif . Na jos kg, galbūt ir geriau, nei betonas, dabar nežiūrėsiu lentelių, bet pažiūrėk, kokią vatos masę į stogą įkiši. Paskaičiavęs pamatysi, kad vien antro aukšto, šildomų grindų 6cm storio stežkė akumuliuoja keleriopai daugiau šilumos, kad vatos akumuliacija lyginant su ja net juoką kelia smile.gif. Ką jau kalbėt apie vatos akumuliacijos dydį, lyginant su kitomis, tikrai gerai šilumą akumuliuojančiomis tavo namo konstrukcijomis. Na gal ta vata ir 0.00000001% šilumos akumuliacijos bendram fone ir duos  biggrin.gif .

2. PIR kiek žinau irgi nedegus, tuo labiau, jei su folija, tai gal geriau jau PIR po putplasčiu iš apačios.

1. Pats tu kosmonautas. Aš kalbu apie medžiagas stogo šiltinimui. O akmens vata geriau akumuliuoja perteklinę šilumą nei EPS ar PIR putos. Ekovata gal ir panašiai kaip akmens vata. Stiklo vata lengvesnė, todėl prasčiau akumuliuoja nei akmens vata. Gi betono ar plytų nedėsi į dvišlaitį stogą tarp gegnių. Ar dabar supratai, kad aš kalbu tik apie stogą, o ne visas medžiagas, kurios yra antrame aukšte.

2. Net labai degus. Tik E klasė, kai vata - A klasė.
Atsakyti