QUOTE(arkava @ 2014 07 24, 17:32)
Padarytas skliautu karkasas. Bus OSB plokste ir plonas EPS del tinko.
Gal yra minciu del siltinimu sujungimo?
Fasadas 25 NEPS, eis iki OSB ir viduj susijungs su perdangos siltinmu {30 EPS tarp stygu}.
Apatinė skliauto sija susitrauks/išsiplės bent 5 mm dėl natūralių drėgmės pokyčių lauke, jeigu dabar mediena jau sausa. Kartu vaikščios ir į ją atremti statramsčiai su OSB.
Tinkas labai standžiai (tik per 5cm EPS) susijungia su šia konstrukcija ir nėra iš ko kompensuoti skliauto karkaso vaikščiojimą. Tie 5 mm dar koncentruosis į tą vietą, kur OSB susijungia su pagrindiniu NEPS. Teoriškai čia turėtų skliti tinkas, bet praktiškai gali ir neskilti, nes dabartiniai stipriausi armavimo tinkleliai išlaiko virš 4000kg metrui.
EPS yra per minkšta medžiaga, kad nutrauktų tokius tinklelius, todėl nuplyšti turėtų tinkas nuo EPS arba EPS sudirbs kaip kempinė.
Galima išdalinti tą 5 mm (ar net 10 mm) karkaso deformaciją į dvi vietas apatinę OSB imant tik apie 60-80cm aukščio ir standžiai pritvirtinant tik jos apačią prie skliauto sijos apačios, o viršuje prie statramsčių tvirtinti pragręžiant didesnes skyles su laisvumu, tokiu pačiu principu, kaip tvirtinami fasado plokščių kraštai.
Aukščiau esančią OSB tvirtinti prie statramsčių standartiškai, bet atitraukiant kokius 8-10 mm nuo apatinės OSB.
Tokiu būdu atsirastų dvi "vaikštančios" siūlės ir deformacijos būtų mažiau koncentruotos. Jau galima rizikuoti.
Jeigu sija būtų šiltoje namo erdvėje tai jos deformacijos dėl drėgmės pokyčių būtų mažesnės.
QUOTE(Orginalus @ 2014 07 24, 12:39)
sprendziu ir as stogo siltinimo problema kaip ir cibulis, pabraiziau namo stogo pjuvi:
1. Ar ant ekovatos reikalinga kazkokia tai priesvejine medziaga?
2.siam mazge sienos pulistirolas sueina su ekovata, klausimas ar galima pulistirola dakelti iki pat difuzines pleveles, be tarpu? nes kiek girdejau turi buti paliekamas oro tarpas apie 1,2 cm? jei taip kaip ispresti si mazga? irengti kazkoki tai priesvejini barjera kaip cia:
tik ar neispus jos vistiek?
3.Ar butina apsiltinti vidine siena pulistirolu, ar tai bus salcio tiltas? Jei reikia, koks storis tai turetu buti, ir nuo kur ji reiketu pradeti klijuoti? nuo stygu pradzios ar auksciau?
4.Kaip pas cibuli irengti groteliu nelabai imanoma, nes tai yra kotedzas viena siena ribojasi su kaimynu, kitoje galima butu, taciau nemanau, kad irengus vienoje sienoje oras ljudes.
1. Taip ir ypač kaip purškiama saujuoju būdu. Celiuliozinė vata nėra sandari medžiaga ir priešvėjinis sluoknis yra reikalingas užtikrinti vatos funkcionavimą net tuo metu kai nepučia vėjas.
2. Tegul paaiškina kodėl reikalingas oro tarpas virš EPS po difuzine plėvele. Manau, kad pas Cibulį gerai padaryta, jeigu dar murlotas bus apšiltintas putplasčiu. Maždaug taip ir rekomenduočiau šiltinti šią vietą, nes geriau nelabai ir įmanoma.
Vyrauja nuomonė, kad vatai nereikalingas priešvėjinis sluoknis kai šiltinama perdanga, bet taip tik pateisinamas lengvas apšiltimo procecas, o vatai nesudaromos sąlygos tinkamai funkcionuoti ir bent kažkiek priartėti prie deklaruojamos šiluminės varžos.
Taip, uždengti vatą po pripūtimo bus sunku ar net neįmanoma kai kuriose vietose, todėl apie tai galima pagalvoti iš anksto ir pūsti ne elementariai ant perdangos, bet įrengus sandarią "dėžę" t.y. sukalti karkasą su medžio plaušo plokštės ar kitokiu difuziškai atviru, sandariu viršumi ir į šią "dėžę" pūsti vatą. Pirmus metus bus idealu, bet vata lieka vata, po kurio laiko sukris, atsiras 1-3 cm tarpas "dėžės" palubėje ir vėk efektyvumas kažkiek nukentės arba reiks papildyti vatos.
Dar iš bėdos galima vatą dengti difuzine plėvele ir užkloti baldiniu kartonu, kuris sėstų kartu su vata, bet nepasieksite sandarumo problematiškose vietose, kas būtų lengviau pasiekiama įrengiant "dėžę" ir tik tada pučiant vatą.
Jeigu naudotumėte kietą apšiltinimo medžiagą tokių niuansų nebūtų, nereikėtų jokios dėžės.
3. Išsikišusias į lauką Vidines sienas reikia šiltinti, ypač kai jos ne iš akytbetonio ar putstiklio, tai yra šalčio tiltas.
Šiltinimo aukštis yra proporcingas sienos medžiagos šilumos laidumo koeficientui. Kuo laidesnė šilumai siena, tuo aukštesnį jos plotą reikia apšiltinti.
Apačioje pradedant tokiu storiu, kokiu yra apšiltintos sienos ir proporcingai mažinant apšiltinimo sluoksnį kylant į viršų.
Silikatiniai ir keraminiai blokeliai būtų vieni iš problematiškiausių. Silikatiniai turi vieną iš aukščiausių šilumos laidumo koeficientų, o keraminiai turi daug vertikalių oro kamerų ir yra labai nesandarūs kai netinkuoti, bus didelė konvekcija, todėl juos šioje vietoje galima drąsiai prilyginti silikatiniams, nes šilumos laidumas į viršų bus visai nebepanašus į Lambda 0,25, o spėčiau, kad apie ~0,4-0,5, t.y. ~7-10 kartų prasčiau nei vata. Iš to seka, kad kai vatos dedama 30cm, tai tokią sieną reikėtų apšiltinti ~2 metrus į viršų.
Šltesnių blokelių sienas atitinkamai mažiau, ~ 1m. Keramikos viršų dar užtinkuočiau, kad neliktų ventiliacinių "kaminų", kuriais šiltoji namo erdvė susisiekia su lauku.
Hiperbolizuotas, bet vaizdiškai labai gerai iliustruojantis pvz.
http://www.youtube.c...h?v=6PIDE8JFtlI
Tokių sienų palėpėje geriau vengti dar projektavimo etape, tas pats galioja ir parapetams.
4. Tokiu atveju reikėtų ventiliacinio kaminėlio prie kaimyno ir grotelių priešingo skliauto apačioje, vėdinimas gali būti net efektyvesnis nei grotelių priešinguose skliautuose atveju.
