QUOTE(cibulis @ 2014 10 15, 17:06)
1. Gal taip dėl to, kad tie namai neturėjo priverstinio vedinimo. Su vedinimu (rekuperatorius) bus pašalintas drėgmės perteklius. Bent jau kažkokia drėgmės dalis. Kitas dalykas - medžiagos. Gal dabar kokybiškesnes gamina nei prieš 10-30 m.
2. Aš čia labiau galvojau apie šilumos akumuliavimą iš patalpų vidaus. Kuo medžiaga sunkesnė, tuo daugiau turi sukaupti šilumos. Mažiau reikės vedinti patalpas.
3. Nelabai įsivaizduoju pačio proceso. Pradžioje šiltiname gegnes, tada tarp stygų. Gegnes užkalame iš vidinės pusės. Užpurškiame. Stygoms dedame OSB iš viršaus ir tada iš apačios, ir pučiame. Ar taip jos laikysis? O jei padarome OSB apačią po stygomis, tai kaip tada supilti birią vatą? Man čia dar per didelė mistika.
4. Jei sakote, kad esate antro aukšto konstruktyvo stadijoje, tai tikriausiai dvišlaitį stogą keisite į sutapdinta ar kažką panašaus. Ar aš čia klystu?
Taip išeina, kad su vatomis geriau neprasidėti. Jas perpučia vėjas ir iš jų nieko gero. Ekovata (celiulozė) nebijo vėjo praputimo, bet ji gali sudrėkti. Atvirų porų purškiamos putos kiek suprantu netinka, nes irgi drėksta, uždarų porų - gali netikti mano stogo konstrukcijai. Kas tada lieka - ekovata?
2. Aš čia labiau galvojau apie šilumos akumuliavimą iš patalpų vidaus. Kuo medžiaga sunkesnė, tuo daugiau turi sukaupti šilumos. Mažiau reikės vedinti patalpas.
3. Nelabai įsivaizduoju pačio proceso. Pradžioje šiltiname gegnes, tada tarp stygų. Gegnes užkalame iš vidinės pusės. Užpurškiame. Stygoms dedame OSB iš viršaus ir tada iš apačios, ir pučiame. Ar taip jos laikysis? O jei padarome OSB apačią po stygomis, tai kaip tada supilti birią vatą? Man čia dar per didelė mistika.
4. Jei sakote, kad esate antro aukšto konstruktyvo stadijoje, tai tikriausiai dvišlaitį stogą keisite į sutapdinta ar kažką panašaus. Ar aš čia klystu?
Taip išeina, kad su vatomis geriau neprasidėti. Jas perpučia vėjas ir iš jų nieko gero. Ekovata (celiulozė) nebijo vėjo praputimo, bet ji gali sudrėkti. Atvirų porų purškiamos putos kiek suprantu netinka, nes irgi drėksta, uždarų porų - gali netikti mano stogo konstrukcijai. Kas tada lieka - ekovata?
4. Pas mane kaip ir suplanuota bus dvišlaitis stogas apšiltintas putplasčiu.
3. Jeigu dėl sudėtingos stogo konstrukcijos neracionalu naudoti putplastį ar PIR ir linkstama prie patogesnio vatos panaudojimo, tuomet, mano nuomone, geriausias variantas būtų pūsti celiuliozinę šilumos izoliaciją šlapiuoju būdu iš patalpų pusęs.
Norint pasiekti geriausią rezultatą po difuzine plėvele palikčiau 1cm oro tarpą ir sumontuočiau kokią nors priešvėjinę plokštę, ant kurios jau būtų galima drasiai pūsti celiuliozinę šiltinimo medžiagą. Tada dar horizontalia kryptimi ant šios plokštės, iš vidinėspusės užpūsčiau 5cm storio montažinių putų juostą maždaug kas pusę metro, kad sukritus, pasėdus vatai nesusidarytų ištisinis oro tarpas per visą stogą nuo karnizo iki kraigo. Montažinęs putos išdalintų šią erdvę gabaliukais po pusę metro. Tai dalinai išspręstų problemą dėl vatos sukritimo.
Kaip pučiama iš patalpų pusės ant kieto paviršiaus galima pažiūrėti čia: http://www.youtube.c...h?v=BdTj2l2NvPk
Galima užpūsti erdvę tarp gegnių po to montuoti OSB su garo barjeru ir tada vėl bruseliai kaip šiame video ir dar užpūsti paskutinį sluoksnį, kuriame vedžiosis komunikacijos. Laidai būtinai šarvuose, kaip priklauso degioje medžiagoje išvedžiotiems laidams.
Tarp gegnių užpūtus 35cm + osb iš vidaus su garo barjeru dar leistų užpūsti papildomai apie 10-12cm "komunikacijų sluoksnį" ant vidinės osb pusės. Tai leistų išvedžioti praktiškai visas komunikacijas nekertant sandarumą ir garo barjerą užtikrinančio padengto OSB sluoksnio.
Nuardžius vidines pertvaras galima būtų įrengti vientisą OSB sluoksnį ant gegnių per visą stogą, kas labai teigiamai atsilieptų sandarumui.
Yra ir praktinių niuansų. Storą sluoksnį tikriausiai reiks pūsti per kelis kartus, kad jis išdžiūtų. Šiltintojai pripratę pūsti iš lauko pusės. Stygų apšiltinimas būtų ne problema, tereiktų ant viršaus užkalti priešvėjinę plokštę ir pūsti iš apačios.
Būtų suformuojamas apšiltinimo sluoksnis be plyšių, gana kokybiškai apsišiltintų problematiška murloto zona. Pati celiuliozinė šiltinimo medžiaga užpūsta šlapiuoju būdu yra sandariausia iš "vatų".
Toks būdas garantuotų aukščiausią įmanomą kokybę šiltinant minkštosiomis medžiagomis - vatomis. Celiuliozinės šiltinimo medžiagos Lietuvoje yra Ekovata, Thermoflock, Climatizer Plus.
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 15, 20:08)
pries keleta temu buvo hebra kurie zegnojosi kad geriausia pulistirolas tarp gegniu. Dabar jau ekovata pretenduoja i pirma vieta.. Idomu 
Putplastis ir išlieka geriausia šiltinimo medžiaga, PIR yra dar geresnis, bet ir neproporcingai brangesnis malonumas.
Tam tikrais atvejais putplastį per sunku sumontuoti kokybiškai. PVZ aš savo putplastį gabalais 400x1000x4000 planuoju priklijuoti prie gegnių dar gegnėms būnant ant žemės ir visa tai dėl patogumo bei darbo spartos.
Kaip lengvesnis pačios šiltinimo medžiagos sudėjimo prasme, labiau rizikingas, storesnis, masyvesnis, galintis akumuliuoti drėgmę, reikalaujantis papildomų medžiagų būdas būtų užpūtimas celiuliozine šiltinimo medžiaga šlapiuoju būdu. Nedarau iš to problemos, bandau pasiūlyti optimaliausią variantą prisitaikant prie esamos situacijos, o ne pritaikyti stogo konstrukciją tam tikrai šiltinimo medžiagai kaip mano atveju.
