Pasyvus namas - 28 tema

Uždarų porų, tai čia kietos? Jos brangios ir be to nevaikšto, todėl gali sutrūkinėti. Ar ne taip?

O ekovata - galimas variantas. Tik Bangas sukritikavo jos šilumos laidumą. Man reikėtų, kad būtų bent 0,035, o realiai ekovatos šis skaičius gali būti 0,038, nors jie ir reklamuoja, kad 0,033. Bet čia tik vienetinis variantas gautas laboratorijos sąlygomis.

pradžiai OSB ir ją gerai užsandarinti, o tik po to "apsiūti" gipsu.

Kad pasiekt reikiama R, ecovatos dadek kokius 5 cm, "paaugink" stogo stori.
Kiek teko ciupinet tas putas, Gamo ir t.t - miltai. Netikiu as ju ilgaamzizkumu ir t.t.
Uzdaru - nezinau, kas per materija.

OSB brangina konstrukcija, manau uztektu tvirtos garo pleveles po gipsu
Panasiai perdanga konstruosiu - pirma pagrindas siltinimui is taseliu is pleveles, i ji suguls visas vatos kiekis...

Pradžiai OSB, tada geras sandarinimas, tada dar 10 cm vatos ar PIR plokštės, ir tik tada gipsas. Man reikia šiek tiek daugiau šilumos sumuštinio.

Thermofloc ekovatos U=0.39

Thermofloc datasheet

Panasiai kaip ir lietuviskos ekovatos.

Idomu, kad pateikia R vertes tiesiogiai priklausomas nuo siltalo storio, truputi nerealu..

Taip, konstrukcija brangsta, bet tokios sistemos, su OSB patikimumas stoja į visai kitą kokybės kategoriją ir kainos/kokybės santykis geresnis.
Papildyta:


Nemaičyčiau ekovatos su vata . Na su PIR dar dar, bet jo kaina aukšta. Pigiau būtų su Neoporu su liambda 0.032, bet jis jau iš degesnių medžiagų ir aš susilaikau nuo rekomendacijų jį kišti tarp medžio į stogą, nors tarp čia esančių, turbūt pusę kas sau tokį sumuštinį susimontavo .

Užsandarinant neoporą stoge su elestingomis montažinėmis putomis, skirtomis langų montavimui, kaip kad darė Vilienė ar Simonas Klezys, manau pasiektum labai gerą rezultatą, tuo labiau, kad tavo atveju su dvitejomis gegnėmis, net nekyla diskusijos apie medienos puvimo tikimybę.

Apie kurią vietą kalbate? Nupieškite stogo konstrukciją ir parodykite kurioje vietoje ji galėtų trūkti. Matau tik vieną problematišką vietą - stora gegnė po difuzine gavusi vandens per skyles išsiplės, po to susitrauks vasaros pabaigoje ir tokią vietą užpūtus kietomis putomis jos nebeatsistatys pilnai į pradinę padėtį.
Dvitėjinių sijų atveju nelieka storų gegnių. OSB yra plona ir jos 1-2mm išbrinkimas ir po to susitraukimas nesąlygotų trūkio putose. Tik tiek, kad purškiant iš apačios susidarys labai daug plyšių iš viršaus, kuriuose kaip tik gali laikytis vanduo. Išgaruoti iš ten jam bus labai sunku.
Taip pat šios putos turi labai didelę plėtimosi jėgą ir be problemų suplėšytų stogo konstrukciją neteisingai purškiant. Į uždarus tarpus jų visai nieks neapsims pūsti dėl šios priežasties. Jūsų atveju šias putas panaudoti būtų per sudėtinga.




Visų vatų šilumos laidumas būtų ženkliai didesnis realiomis naudojimo sąlygomis, nes jos yra kiauros, jose vaikšto oras. Gal kažkiek sandaresnė yra celiuliozinė vata (ekovata), bet ji natūraliai prisigeria daugiau drėgmės iš aplinkos ir dėl to nukenčia jos šiluminės savybės ne laboratorinėmis sąlygomis. Taip pat gana problematiškai išgaruoja vanduo storų vatos sluoksnių (>30cm). Jeigu storas ekovatos sluoksnis sušlampa pvz nuo kondensato, tai jis per metus niekaip neišdžiūsta, vata sukrinta. Kas lieka iš drėgnai laikomo laikraščio per metus manau neverta aiškinti.
Šlapiai užpūsta ekovata yra mažiau laidi orui lyginant su kitomis vatomis, bet net iš tolo neprilygsta kietųjų šiltinimo medžiagų sandarumui. Šlapiai pučia tik plonus sluoksnius ir tik atvirose vietose. Į stogą, tarpus tarp gegnių iš vidaus jums neužpūs.
Uždarykit vatą į "dėžutę" tarp dviejų sandarių plokščių iš apačios ir viršaus. Šonuose dvitėjinių sijų plokštumos. Dar kažkaip suskirtyti pertvaromis ir išilgai stogo būtų neblogai. Apatinė plokštė su idealiu sandarumu ir garo barjeru. Viršuje difuziškai atvira plokštė užtikrinanti priešvėjinę apsaugą ir hidroizoliaciją. Sudarius tokias sąlygas vatai galima tikėtis vos 15-25% šiluminės varžos pablogėjimo nuo išmatuotų laboratorijose verčių priklausomai nuo to kaip buvo paruošta vata matavimui. Dar maždaug 20-30% šilumos laidumą padidintų tai, kad nesandarios medžiagos šilumos laidumas vertikalia kryptimi iš apačios į viršų yra didesnis nei horizontalia kryptimi, kuria matuoja laboratorijoje. Dėl šios priežasties stogų šiluminė varža ir reikalaujama didesnė nei sienų, kaip sakant "šiluma kyla į viršų" - ypač vatose... Kietosios šiltinimo medžiagos, o ypač su smulkiomis poromis kaip PIR mažiau įtakojamos šio faktoriaus.
Taigi sudarius tokias geras sąlygas vatai galima tikėtis visai pusėtinų rezultatų, bet apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, prieš montuojant stogo dangą. Būtų galima buvę tikėtis apie 0,045-0,05 W/mK iš vatos ir atitinkamai padidinus vatos storį pasiekti užsibrėžtų tikslų. Šiuo atveju reikės dar daugiau vatos, nes po difuzine plėvele, kuri, kiek atsimenu, net nebuvo suklijuota tarpusavyje, laisvai palįs vėjas. Ar nuo vėjo plėvelė bus tampoma ir kitoje plėvelės pusėje oras vatoje bus judinamas tos pačios plėvelės judėjimo, nors oras tiesiogiai neprapučia, kaip čia http://www.youtube.c...h?v=uHT3A4Nn70I
Vatos svoris didelis, labai apsikraus stogo konstrukcija dedant labai storą sluoksnį, nors jis ir pigus. Taip pat kokiai nors vietai prakiurus ir susigėrus daug lietaus į vatą jis labai ilgai džius ir kelis metus drėkins medines konstrukcijas. Klijuoti putplastį gal ir variantas, bet jis būtų super imlus darbui ir tų pačių putplasčio klijuotojų, kurie vargo idealiai šiltindami sienas jau už jokius pinigus neprisišauktumėte turbūt. Nesiryšiu jums kažko konkretaus rekomenduoti, tik žinokite, kad ekovatos pripūtimas būtų mažiausiai nervų kainuojantis būdas. Sutabdinto stogo šiltinimas yra daug kartų paprastesnis ir neverta buvo jo nurašyti vien dėl hidroizoliacijos problemų.

1. Kalbu apie tai, kad nors mano gegnės - dvitėjės sijos, bet stogo konstrukcija vis tiek kažkiek vaikšto ir kieta vata gali atplyšti nuo dvitėjės gegnės. Bent jau nuo medinės jos dalies.

2. Tai taip išeina, kad kietomis, uždarų porų putomis šiltinti stogo - negalima. O kaip su atviromis putomis, pvz., Gamo? Beje, ką jūs laikote uždaromis ir ką atviromis arba kas yra minkštos ir kietos putos? Man vienas jų pardavėjas aiškino, kad tai iš esmės vienas ir tas pats produktas. Skiriasi tik medžiagos kiekis kube: atvirų būna iki 17 kg, o uždarų virš 25 ar virš 30 kg ir t.t.

3. Iš kur stogo apšiltinime atsiras vanduo, jeigu: mano stogo nulydis - 45 laipsniai, danga - čerpės (beveik nebūna kondensato), difuzinė - labai gera, difuzinė viena su kita suklijuota ją užleidžiant, namas bus vėdinimas? Vienintelis drėgmės šaltinis - iš namo vidaus.

4. Tokia stogo konstrukcija - daugiau nei brangi, sudėtinga. Ar matėte, kad kas nors taip darytų? Gal pats darysite? Ar jau padarėte. Beje, kaip jūsų statybos, kokia stadija?

5. Labai blogai atsimenat. Difuzinė užleista viena ant kitos ir ją atplėšti tikrai sunku. Difuzinė - štai ši.

6. Bet pamirštat, kad akmens vata puikiai akumuliuos vasaros karščius, šilumos perteklių. O tokiame stoge vandens ten tikrai nebus. Stogas atviras stovi daugiau nei metus. Nė lašo nebuvo.

7. Tie klijuotojai tikrai padarytų. Klausimas tik piniguose ir tai, kad aš tikrai nenoriu EPS iš vidaus. Nesu toks paranojikas, kuris galvoja, kad visos plėvelės plyšta, visur vanduo, viskas bėga ir t.t.

8. Tarp gegnių gal ir tinka. O ką daryti su stygomis?

9. Sutapdintas gal ir paprastesnis apšiltinti, bet jis problematiškesnis eksploatuojant, nesukuria papildomo šėšeliavimo (mano stogas sukuria), nėduoda namuo pridetinės vertės, grožio ir t.t. Plokščias stogas yra daugiabučių ir šiltų kraštų stogas. Mūsų šalyje reikia dvišlaičio. Beje, mano naujos statybos daugiabutis po 10 metų jau keičiamas stogas. Tokia ten ir kokybė. Bet kiekvienam savo.

P.S. Daug kas labai kreivai žiūrėjot, kaip pavyks apšiltinti namo sienas aplink langus, kitose vietose ir aplamai. Išėjo. Išeis ir su stogu. Yra meistrų ir medžiagų. Klausimas tik kainoje ir deramoje atrankoje.

O jei tarkim pirmus gegnes 20 cm ekovata, likusi gegnes auksti neps (gegnes nebutu pilnai paskandintos neopore) ir is apacios neps arba pir.

Ekovata gal ir sandari, nebijo dregmes, taciau skelbiama lliamda vaiksto nuo 0.033 (nerealiu) iki 0.041.

1. Gegnės iš viršaus surištos grebėstais, iš apačios tikriausiai bus surištos OSB. Pačios putos dar labai rimtai surištų visą konstrukciją. Neįsivaizduoju kaip turėtų deformuotis stogas, kad putos atplyštų nuo dvitėjinių gegnių.
2. Taip iki 25 kg/m3 bus atvirų porų. >30 kg/m3 bus uždarų putos.
3. Man irgi taip kažkada atrodė.
Kaip įrodymą galiu pateikti faktą - nuardžius seną stogo dangą niekada nepamatysime šviesios medienos, kuri atrodytų kaip ką tik pjauta. Normaliai sandėliuojama mediena pastogėje ir po 20 metų išlaiko "šviežią" spalvą.
Tai parodo, kad stogo konstrukcijos, vistik, gauna drėgmės.
4. Plokštė iš išorės: http://pasivnydom.bl...oncenie-strechy
Vata į vidų: http://pasivnydom.bl...ineralnou-vlnou
plokštė iš vidaus + aliuminizuota plėvelė: http://pasivnydom.bl...ej-strany-strop
Pas mane dabar darbuojamės prie II a. konstruktyvo. Iki stogo dar nepriėjome.
5. Neįsidėmėjau. Jeigu suklijuota tai jau +
6. Vata beveik neakumuliuoja šilumos. Bet koks gerai apšiltintas stogas apsaugos nuo saulės kaitros prasiskverbimo per stogą vasarą. Šitoje vietoje vatos išskirtinumo nematau.
Dėl vandens pasakiau savo nuomonę punkte nr. 3.
7. Stogas ne juokai. Jeigu toks storas apšiltinimo sluoksnis ar medinės kosntrukcijos putplastyje sušlaptų tai gali baigtis stogo konstrukcijų keitimu. Šioje vietoje būčiau linkęs galvoti, kad jeigu kažkas blogo gali atsitikti, tai ir atsitiks.
8. Ji parduodama ir maišais, kuriuos galima suberti tarp stygų, ant osb plokštės.
9. Sutapdinto stogo hidroizoliaciją galima labai kokybiškai įrengti ne vienam dešimtmečiui. Čia gal daugiau skonio reikalas, o ne techninė problema. Dabar renovuojamų daugiabučių stogai gal ir 10 metų netrauks, bet tai ne rodiklis.

1. Gal taip dėl to, kad tie namai neturėjo priverstinio vedinimo. Su vedinimu (rekuperatorius) bus pašalintas drėgmės perteklius. Bent jau kažkokia drėgmės dalis. Kitas dalykas - medžiagos. Gal dabar kokybiškesnes gamina nei prieš 10-30 m.

2. Aš čia labiau galvojau apie šilumos akumuliavimą iš patalpų vidaus. Kuo medžiaga sunkesnė, tuo daugiau turi sukaupti šilumos. Mažiau reikės vedinti patalpas.

3. Nelabai įsivaizduoju pačio proceso. Pradžioje šiltiname gegnes, tada tarp stygų. Gegnes užkalame iš vidinės pusės. Užpurškiame. Stygoms dedame OSB iš viršaus ir tada iš apačios, ir pučiame. Ar taip jos laikysis? O jei padarome OSB apačią po stygomis, tai kaip tada supilti birią vatą? Man čia dar per didelė mistika.

4. Jei sakote, kad esate antro aukšto konstruktyvo stadijoje, tai tikriausiai dvišlaitį stogą keisite į sutapdinta ar kažką panašaus. Ar aš čia klystu?

Taip išeina, kad su vatomis geriau neprasidėti. Jas perpučia vėjas ir iš jų nieko gero. Ekovata (celiulozė) nebijo vėjo praputimo, bet ji gali sudrėkti. Atvirų porų purškiamos putos kiek suprantu netinka, nes irgi drėksta, uždarų porų - gali netikti mano stogo konstrukcijai. Kas tada lieka - ekovata?

pries keleta temu buvo hebra kurie zegnojosi kad geriausia pulistirolas tarp gegniu. Dabar jau ekovata pretenduoja i pirma vieta.. Idomu