QUOTE(arkava @ 2014 10 13, 17:29)
Gal ir nieko produktas. Ačiū.
QUOTE(arkava @ 2014 10 13, 18:29)
tingiu aiskint, bet kai vata lenda per gipsa ar kt - jau manau ligos pozymiai
montuotojai senai butu jau visi kojas isverte
Žiūrėk kiek žmonių su šiferiniais stogais reikalų turėjusių dar yra gyvų, nors niekam šiais laikais nereikia įrodinėti, kad asbestas yra labai nuodinga, onkologinius susirgimus sukelianti medžiaga.
QUOTE(mintas @ 2014 10 13, 18:18)
1. Aš pritariu. Mano manymu geriausias kainos/kokybės (šiuo atveju garantuotos šiluminės varžos) santykis bus pasiektas su ekovata. Tik aš ją vienintelę naudočiau, iš apačios ne PIR sukdamas, o OSB plokštę, kurią dar ir folija galima apklijuoti. Mano supratimu, tokia kosntrukcija užtikrins garantuotą rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.
2. Šiuo atveju ne vatos forma broką lemia o darbo jėga, kuri net ir geriausią vatos formą gali labai brokuotai sukišti. Ekovatos atveju, galimos problemos dėl darbo jėgos stipriai apmažinamos.
3. Jo, kai perskaičiau BangoS perspėjimus, jau turėjau stiklo vatos, vėliau pirkau akmens vatos. Palyginęs jas, galiu drąsiai teigti, kad stiklo vata ženkliai elastingesnė, tad su ja ženkliai mažesnė rizika dėl sukritimo.
4. Nihrenovas rezultatas, vos ne neoporas. Aišku kad realiai toks mažai tikėtinas, bet jei iš vidaus įrengis superinę garo izoliaciją, savo stoge su visomis vatomis turi šansų pasiekti artimas laboratorinėms reikšmes.
2. Šiuo atveju ne vatos forma broką lemia o darbo jėga, kuri net ir geriausią vatos formą gali labai brokuotai sukišti. Ekovatos atveju, galimos problemos dėl darbo jėgos stipriai apmažinamos.
3. Jo, kai perskaičiau BangoS perspėjimus, jau turėjau stiklo vatos, vėliau pirkau akmens vatos. Palyginęs jas, galiu drąsiai teigti, kad stiklo vata ženkliai elastingesnė, tad su ja ženkliai mažesnė rizika dėl sukritimo.
4. Nihrenovas rezultatas, vos ne neoporas. Aišku kad realiai toks mažai tikėtinas, bet jei iš vidaus įrengis superinę garo izoliaciją, savo stoge su visomis vatomis turi šansų pasiekti artimas laboratorinėms reikšmes.
1. Taip, geriausia užklijuoti OSB ir tada pūsti ekovatą. Tik sako, kad galima ne pjauti OSB apvalias skyles, o iš viršaus nuo stygų pusės užpūsti. Tada jau kažkaip apšiltinti stygas.
2. Sutinku, su ekovata daug mažesnė darbų klaidų tikimybė.
3. Man vieni stogininkai irgi tą patį sakė, kad stiklo vata greičiau ir akivaizdžiau atstato formą, todėl atrodo, kad yra mažesnė susėdimo tikimybė. Tik neaišku kaip ten su tomis smulkiomis stiklo dalelėmis. Nors kiek suprantu pasaulio mastu stiklo vata populiaresnė už akmens vatą. Ar čia klystu?
4. Man irgi jis patinka, bet kelia įtarimą. VGTU atstovai sako, kad tai tik laboratorinis skaičius. Dar yra deklaruojamas ir apskaičiuojamas. Realiomis sąlygomis šis skaičius turėtų būti prastesnis.
Beje, gal kas žinote kokių nors ekovatos blogybių? Kodėl jos neverta dėti?
Jaunystej visa deze asbesto ploksciu gulejo garaze. Nekreipem demesio.
Paskui, paaiskejo kad nuodas. 90 proc stogu LT buvo tokie.
As ne uz juos, bet... Onkologinius, anot mokslininku, sukelia l daug veiksniu ir medziagu.
Kiek teke dirbt su Isover'iu - ji plastiskesne, neyra taip, minksta, rulonais malonumas siltint.
"Stiklo" visai nesijaucia
QUOTE(mintas @ 2014 10 13, 17:22)
Žiūrėk kiek žmonių su šiferiniais stogais reikalų turėjusių dar yra gyvų, nors niekam šiais laikais nereikia įrodinėti, kad asbestas yra labai nuodinga, onkologinius susirgimus sukelianti medžiaga.
QUOTE(arkava @ 2014 10 13, 19:27)
Kiek teke dirbt su Isover'iu - ji plastiskesne, neyra taip, minksta, rulonais malonumas siltint.
"Stiklo" visai nesijaucia
"Stiklo" visai nesijaucia
Stiklo vata, su kuria susidūriau aš asmeniškai buvo knauf su žaliu eko (tipo ekologiška) ženkliuku. Su ja dirbant tikrai jautėsi kvėpavimo takų sudirginimas ir negelbėjo pigios popierinės kaukės. Dabaigiau ją, tai daugiau, tuo labiau prisiklausęs BangoS, nepirkau. Nuo akmens vatos jausmas kitoks. Sudirginimas ženkliai greičiau praeina.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2014 10 13, 19:27)
Jaunystej visa deze asbesto ploksciu gulejo garaze. Nekreipem demesio.
Ir nebuvo prasmės. Asbestas ramybės būsenoje beveik nedyla, tad ir neklelia pavojaus. Jis pavojingas, kai mechaniškai veikiamas, pavyzdžiui stogdengiai jį pjauna pjūklu. Vat tų stogdengių gretas ir turėjo vėžys stipriai praretinti.
QUOTE(mintas @ 2014 10 13, 19:50)
Stiklo vata, su kuria susidūriau aš asmeniškai buvo knauf su žaliu eko (tipo ekologiška) ženkliuku. Su ja dirbant tikrai jautėsi kvėpavimo takų sudirginimas ir negelbėjo pigios popierinės kaukės. Dabaigiau ją, tai daugiau, tuo labiau prisiklausęs BangoS, nepirkau. Nuo akmens vatos jausmas kitoks. Sudirginimas ženkliai greičiau praeina.
Papildyta:
Ir nebuvo prasmės. Asbestas ramybės būsenoje beveik nedyla, tad ir neklelia pavojaus. Jis pavojingas, kai mechaniškai veikiamas, pavyzdžiui stogdengiai jį pjauna pjūklu. Vat tų stogdengių gretas ir turėjo vėžys stipriai praretinti.
Papildyta:
Ir nebuvo prasmės. Asbestas ramybės būsenoje beveik nedyla, tad ir neklelia pavojaus. Jis pavojingas, kai mechaniškai veikiamas, pavyzdžiui stogdengiai jį pjauna pjūklu. Vat tų stogdengių gretas ir turėjo vėžys stipriai praretinti.
Stiklo vara labiau dulka. As taippat pritariu kad stiklo yra plastiskesne.
O kad liecia stiklo daleliu perejima kiaurai gipsa... Butu idomu su procesa pamatyti. Megstu moksline fantastika..
Beje,jei vara taip kenktu tai puse skandinavijos turetu veziu sirgti.....
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 16:35)
Mane domina ne tik R, bet dar ir darbų kokybė, t.y. su kuria medžiaga galima kokybiškiau apšiltinti ir neturėti problemų. Tada jau galima kalbėti apie R ir kaina? Būtų gerai, jei prisimintu, kas per vata dvitėjoms sijoms? Kokio gamintojo?
Ta vata gamina Glava firma. Jei neklystu ta gaminys is stiklo vatos.Tiksliau dabar jau sakoma mineraline vata.
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 13, 20:33)
Ta vata gamina Glava firma. Jei neklystu ta gaminys is stiklo vatos.Tiksliau dabar jau sakoma mineraline vata.
taip, yra pas juos toks gaminys:
http://www.glava.no/.../i-bjelkeplate/
tik LT turbut be sansu gauti bus.
Sveiki siltuju namu statytojai. Si rugseji apsisprendziau statytis nama ir po kruvos blog'u ir sio forumo threadu skaitymo planuoju kad namas bus projektuojamas pagal pasyvaus namo principus, taciau bent po kolkas nesiekiant jokiu sertifikavimu.
Daug kartu visur buvo minimas phpp kaip nepamainomas irankis projektuojant nama. Norejau pasiteiraut turinciu/zinanciu - kokia to excel pagrindu padaryto produkto licenzija? Ar pasistates sau namuka zmogus gali phpp perparduoti toliau? Gal kas turit ir nebereikia? Jei ne, tai matyt reikes ieskot studento ir pirkt studentine versija.
Aciu
Daug kartu visur buvo minimas phpp kaip nepamainomas irankis projektuojant nama. Norejau pasiteiraut turinciu/zinanciu - kokia to excel pagrindu padaryto produkto licenzija? Ar pasistates sau namuka zmogus gali phpp perparduoti toliau? Gal kas turit ir nebereikia? Jei ne, tai matyt reikes ieskot studento ir pirkt studentine versija.
Aciu
QUOTE(viniuz @ 2014 10 13, 22:28)
Sveiki siltuju namu statytojai. Si rugseji apsisprendziau statytis nama ir po kruvos blog'u ir sio forumo threadu skaitymo planuoju kad namas bus projektuojamas pagal pasyvaus namo principus, taciau bent po kolkas nesiekiant jokiu sertifikavimu.
Daug kartu visur buvo minimas phpp kaip nepamainomas irankis projektuojant nama. Norejau pasiteiraut turinciu/zinanciu - kokia to excel pagrindu padaryto produkto licenzija? Ar pasistates sau namuka zmogus gali phpp perparduoti toliau? Gal kas turit ir nebereikia? Jei ne, tai matyt reikes ieskot studento ir pirkt studentine versija.
Aciu
Daug kartu visur buvo minimas phpp kaip nepamainomas irankis projektuojant nama. Norejau pasiteiraut turinciu/zinanciu - kokia to excel pagrindu padaryto produkto licenzija? Ar pasistates sau namuka zmogus gali phpp perparduoti toliau? Gal kas turit ir nebereikia? Jei ne, tai matyt reikes ieskot studento ir pirkt studentine versija.
Aciu
Ne taip paprasta su phpp dirbti, siūlyčiau ieškoti kursus baigusio žmogaus kad galėtų teisingai suskaičiuoti.
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 15:01)
Štai čia yra ekovatos šilumos laidumo dydis. Pasirodo, kad tai tik laboratorinis matmuo, kurį vieną kartą pavyko gauti laboratorijoje. VGTU Termoizoliacinių medžiagų katedra paruošė net kažkokį straipsnį, bet laboratorinė reikšmė nėra galutinis dydis. Reikia vertinti deklaruojamąją vertę. Apie ją ekovata nutyli. Anksčiau buvo skelbta, kad ji yra 0,038. Pavyzdžiui, Paroco biri vata (11 p.) turi tik 0,041 šilumos laidumą. VGTU atstovas man bandė aiškinti, kad ekovata turi kažkokį labai specifinį gamybos būdą, todėl ši vata yra unikali net Europos mastu.
Šilumos laidumas matuojamas kai šilumos srautas yra horizontalus ir bandinio dydis mažas. Pasiklausikite profesorių kaip pasikeičia šilumos laidumas vatoje kai šilumos srautas yra ne horizontalus, bet vertikalus - iš apačios į viršų ir kaip šilumos laidumą įtakoja šiltinamosios medžiagos matmenys (vidinė konvekcija) net neatsižvelgiant į vėjo ir drėgmės įtaką.
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 13, 20:03)
O kad liecia stiklo daleliu perejima kiaurai gipsa... Butu idomu su procesa pamatyti.
Dabar laikosi šypsena veide, bet pabandykim dar kartą pasigilinti.
Niekur nesakiau, kad kiaurai gipsą stiklo dulkės eina. Esmė, kad labai sandaraus namo sandarumas bus ~ 0,2-0,4 karto/h prie 60Pa. Tai reiškia, kad namo tūriui esant 400 m3, apie 100-150 m3 oro praeina kiaurai namo konstrukcijas esant vėjuotam orui. Iš jų 30-50m3 gali tekti oro srautui kiaurai vatą. Gerai, pas cibulį nėra karnizų, mažesnį slėgį sukurs vėjas, bet vistiek. Oras dažnai sverbsis iš namo į lauką per stogą, bet vėjuotą dieną ar naktį pūs ir į namą, ir iš namo. Tai vat su tais 30-50 ar 10-20 m3/h oro srautais einančiais "kiaurai per gipsą" ir pateks stiklo dulkių. Galvojate ten vata sėdi ramiai ir nejuda, iš kur ten dulkės, atplėškit lubas senam name ir pamatysite kiek dulkių po vata pribyra per ilgesnį laiką. Sandariam name staigiai atidarant duris girdisi kaip sujuda gipsas lubose dėl besikeičiančio slėgio.
Filtruojate orą, bet ortakiai vistiek apsineša. Baldai nusėda dulkėmis per ilgesnį laiką. Žmogaus plaučių plotas yra kažkur apie 100m2 + jis gana drėgnas - kada valėte dulkes nuo šio paviršiaus? Dauguma dulkių nėra stiklo dulkės, bet ir jų bus kažkiek kai visas namas apsuptas stiklo vata. Per kiek laiko suyra stiklas žmogaus organizme, kuris dirgina plaučių paviršių?
Pasižiūrėkit į lėtinės ligos - astmos statistiką ir tendencijas. Tai ne nuo stiklo vatos, bet nuo oro užterštumo smulkiomis dalelėmis didėjimo bendrai. Tona vėjo blaškomos stiklo vatos virš galvos per visą gyvenimą gali turėti įtakos, nereikia būti naiviem. Jeigu jau susidėti tą vatą tai reikia dvigubo osb (arba geriau MFP lygiu paviršiumi - lengviau sandarinti) sluoksnio po ja ir visus sujungimus pereiti hermetiku, kad butų 100% sandarumas visą gyvenimą. Išlaikant sandarumą jokių bėdų nebus, bet kiek tai realu? + ortakių sujungimai nėra sandarūs, ortakiai šiek tiek vibruoja ir į juos taip pat gali patekti dulkių kai ortakiai išvedžioti vatoje.
Ar žinote iš ko gaminama stiklo vata? Dėl ko rūksta dūmai įmetus stiklo vatą į ugnį? Kodėl reglamentuojama formaldehido emisijos klasė vatoms? Kodėl kaminams skirta vata daug kartų brangesnė, nors pagrindinė gamybos žaliava yra ta pati ir ji visai nebijo aukštų temperatūrų aplink kamino indeklą? Kas atsitinka, kai standartinė vata užkaista iki +60...+70C stoge?
Paskutiniai klausimai nesusiję su dulkėmis, bet susiję su sveikata.
Kas šiltinasi namą vata pats? Dauguma mieliau renkasi samdyti kažką net ir labai taupydami pinigus. Nereikia pasakų, kad šiltintojai dirbdami su vata gerai jaučiasi ir visą gyvenimą tuo užsiimdami pensijoje ilgai ir laimingai gyvena. Visi žino koks tai kruvinas darbas tiesiogine to žodžio prasme ir kokios to pasekmės ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek tiek kad visada atsiranda vyrų nekreipiančių dėmesio į savo sveikatą, tai tuo galime ir pasidžiaugti bei pasiieškoti tokių savo namo apšiltinimui vata. O po to dar pirštu pabadyti į paliktus 1 cm plyšius ir pagrasinti, kad negaus nei lito kol nepadarys idealiai, nekreipiant dėmesio į paraudusias akis nuo stiklo dulkių pradurtų akių kapiliarų. Belieka palinkėti gerų darbų!
BangaS, viskas ok, nesveika tos vatos ir t.t. Bet...manau, ant vienos rankos pirstu galima suskaiciuot medziagas, naudojamas statybose, kurios neturi salutinio/kenksmingo poveikio. 
EPS skleidzia nuodus, formaldehidai visokie, misiniai, siltalai ir t.t., toks pasaulis, kad viskas daugiau maziau gaminama pelnui isgauti. O dar aplinka? Kiek ten prisikvepuojam? (jei as uzsisandarinsiu stiklo vata, tai is kaimyno uz 8m vistiek kazkiek pripūs ). Nenusaugosi.
Gal i viska paprasciau ziuret? ir maziau jaudintis?
EPS skleidzia nuodus, formaldehidai visokie, misiniai, siltalai ir t.t., toks pasaulis, kad viskas daugiau maziau gaminama pelnui isgauti. O dar aplinka? Kiek ten prisikvepuojam? (jei as uzsisandarinsiu stiklo vata, tai is kaimyno uz 8m vistiek kazkiek pripūs ). Nenusaugosi.
Gal i viska paprasciau ziuret? ir maziau jaudintis?
