Pasyvus namas - 28 tema

#409
QUOTE(cibulis @ 2014 10 10, 22:20)
Mano name atramos taškai mažesni (ne 8 m), bet perdangos storis - 22 (ar 20 cm). Markučių plokštės. Aš savo name laikančioms konstrukcijoms tikrai nepagailėjau. Net vienas kranistas vasarą juokavo, kai 10,5 m ilgio ir 15x15 cm metalo vamzdį kėlė: sako, tu ką, karui su rusais ruošiesi?


Ir teisingai padarei kad nepagailejei. Ne taip kaip pas Arkava,viskas pamazinta,sumazinta sutaupyta. Architektai asilai,perdaug priskaiciave.
Sorry Arkava,bet is to ka girdejau is taves,butent taip atrodo..👿. Nors tu dar ne blogiausias mano matytas varijantas. 😁
Atsakyti
#410
Pasirodo, ne visai beviltiskas... lotuliukas.gif





QUOTE(biesas66 @ 2014 10 11, 14:36)
Ir teisingai padarei kad nepagailejei. Ne taip kaip pas Arkava,viskas pamazinta,sumazinta sutaupyta. Architektai asilai,perdaug priskaiciave.
Sorry Arkava,bet is to ka girdejau is taves,butent taip atrodo..👿. Nors tu dar ne blogiausias mano matytas varijantas. 😁

Atsakyti
#411
Kaip geriausia šiltinti dvišlaičio namo stogą? Mano gegnės - dvitėjės sijos, jų kraštai nėra visiškai lygūs.

Pigiausias variantas būtų - akmens vata. Šis būdas turi tik du trūkumus - neaiški darbų kokybė, galimi tarpeliai, neužpildytos mažos vietos, galimas vatos susėdimas, nes mano stogas status - 45 laipsniai. Sako, kad dabartinės vatos taip nesusėda, kaip anksčiau. Jei tai tiesa, tai lieka tik vienas bėda - darbų kokybė.

Antras variantas - ekovata. Ją apšiltinčiau tik 40 cm storį tarp gegnių, vėliau dar dėčiau 10 cm akmens vatos. Su ekovata galima pasiekti geresnį sandarumą, aukštesnė darbų kokybė, bet šios vatos prastos šiluminės savybės.

Purškiamos putos. Kaip ir labiau tiktų atvirų porų putos tik jos sako, kad gali prigerti drėgmės. Įdomu, kaip ją pučia - tiesiai ant difuzinės plėvelės. Ar nebus problemų. Tada dar papildomai galima įdėti 10 cm akmens vatos arba 10 cm PIR plokščių.

Arba uždarų porų kietos putos, bet jos dėl gegnių vaikščiojimo sutrūkinės, neaišku koks bus sandarumas, brangios.

Kokios būtų mintis?
Atsakyti
#412
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 10:16)

Antras variantas - ekovata. Ją apšiltinčiau tik 40 cm storį tarp gegnių, vėliau dar dėčiau 10 cm akmens vatos. Su ekovata galima pasiekti geresnį sandarumą, aukštesnė darbų kokybė, bet šios vatos prastos šiluminės savybės.



ka reiskia pastos silumines savybes? nuo kokio skaiciaus prasideda prastos, o nuo kokio geros? blink.gif skaiciuok 1R kaina ir viskas bus aisku.
Atsakyti
#413
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 10:16)
Kaip geriausia šiltinti dvišlaičio namo stogą? Mano gegnės - dvitėjės sijos, jų kraštai nėra visiškai lygūs.

Pigiausias variantas būtų - akmens vata. Šis būdas turi tik du trūkumus - neaiški darbų kokybė, galimi tarpeliai, neužpildytos mažos vietos, galimas vatos susėdimas, nes mano stogas status - 45 laipsniai. Sako, kad dabartinės vatos taip nesusėda, kaip anksčiau. Jei tai tiesa, tai lieka tik vienas bėda - darbų kokybė.

Antras variantas - ekovata. Ją apšiltinčiau tik 40 cm storį tarp gegnių, vėliau dar dėčiau 10 cm akmens vatos. Su ekovata galima pasiekti geresnį sandarumą, aukštesnė darbų kokybė, bet šios vatos prastos šiluminės savybės.

Purškiamos putos. Kaip ir labiau tiktų atvirų porų putos tik jos sako, kad gali prigerti drėgmės. Įdomu, kaip ją pučia - tiesiai ant difuzinės plėvelės. Ar nebus problemų. Tada dar papildomai galima įdėti 10 cm akmens vatos arba 10 cm PIR plokščių.

Arba uždarų porų kietos putos, bet jos dėl gegnių vaikščiojimo sutrūkinės, neaišku koks bus sandarumas, brangios.

Kokios būtų mintis?


Akmens vatos tarpai (kad ir kaip sąžiningai dėtų, vis tiek liks kažkokių nesandarumų, bent jau prie dvitėjų sijų) pamažins šiluminę varžą, gal net iki tos pačios ekovatos lygio. Man pirmu pasirinkimu turbūt eitų ekovata + PIR plokštė iš apačios su aliuminio folija, sandarumo ir garo izoliacijos užtikrinimui. Jei superbrangu, tada gal kitus variantus žiūrėčiau (atvirų porų putos, akmens vata ir pan.).
Atsakyti
#414
Vata galima imt netik lapais bet ir istisa rulonais, bus kazkiek maziau broko sujungimuose.

Mano kaimynas stoga tarp grebestu denge steiko plokstem, atseit sandarumas geras
http://www.steico.lt...-medziagos.html
po apacia bus vata. Zodziu nedejo jokios difuzines.


QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 09:16)
Kaip geriausia šiltinti dvišlaičio namo stogą? Mano gegnės - dvitėjės sijos, jų kraštai nėra visiškai lygūs.

Pigiausias variantas būtų - akmens vata. Šis būdas turi tik du trūkumus - neaiški darbų kokybė, galimi tarpeliai, neužpildytos mažos vietos, galimas vatos susėdimas, nes mano stogas status - 45 laipsniai. Sako, kad dabartinės vatos taip nesusėda, kaip anksčiau. Jei tai tiesa, tai lieka tik vienas bėda - darbų kokybė.

Antras variantas - ekovata. Ją apšiltinčiau tik 40 cm storį tarp gegnių, vėliau dar dėčiau 10 cm akmens vatos. Su ekovata galima pasiekti geresnį sandarumą, aukštesnė darbų kokybė, bet šios vatos prastos šiluminės savybės.

Purškiamos putos. Kaip ir labiau tiktų atvirų porų putos tik jos sako, kad gali prigerti drėgmės. Įdomu, kaip ją pučia - tiesiai ant difuzinės plėvelės. Ar nebus problemų. Tada dar papildomai galima įdėti 10 cm akmens vatos arba 10 cm PIR plokščių.

Arba uždarų porų kietos putos, bet jos dėl gegnių vaikščiojimo sutrūkinės, neaišku koks bus sandarumas, brangios.

Kokios būtų mintis?

Atsakyti
#415
QUOTE(*** @ 2014 10 13, 13:35)
Vata galima imt netik lapais bet ir istisa rulonais, bus kazkiek maziau broko sujungimuose.

Mano kaimynas stoga tarp grebestu denge steiko plokstem, atseit sandarumas geras
http://www.steico.lt...-medziagos.html
po apacia bus vata. Zodziu nedejo jokios difuzines.


Cibuli. Parasyk savo paskaiciavimus. Kokia varza butu 40 cm ekovatos ir analogiskas storis akmens vatos. Esu mates vatos specialiai suformuotos dvitejinem sijom,bet turbut Lietuvoj hos nera.
Atsakyti
#416
QUOTE(Loreciukaz @ 2014 10 13, 09:59)
ka reiskia pastos silumines savybes? nuo kokio skaiciaus prasideda prastos, o nuo kokio geros?  blink.gif  skaiciuok 1R kaina ir viskas bus aisku.

Štai čia yra ekovatos šilumos laidumo dydis. Pasirodo, kad tai tik laboratorinis matmuo, kurį vieną kartą pavyko gauti laboratorijoje. VGTU Termoizoliacinių medžiagų katedra paruošė net kažkokį straipsnį, bet laboratorinė reikšmė nėra galutinis dydis. Reikia vertinti deklaruojamąją vertę. Apie ją ekovata nutyli. Anksčiau buvo skelbta, kad ji yra 0,038. Pavyzdžiui, Paroco biri vata (11 p.) turi tik 0,041 šilumos laidumą. VGTU atstovas man bandė aiškinti, kad ekovata turi kažkokį labai specifinį gamybos būdą, todėl ši vata yra unikali net Europos mastu. O pats ekovatos atstovas (lyg ir direktorius) buvo labai piktas, kai paklausiau koks kūbo svoris, kainos ir t.t. Beveik pasuntė ir dar piktai. Įtariu, kad čia kažkas ne visai sąžininga. Be to, už 1 kubą ekovatos su darbu prašo 220 Lt. Klausiu, o kiek kainuoja vien pati medžiaga. Trynė lazankes kol šiaip ne tai pasakė, kad apie 105 Lt.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 10 13, 12:35)
Vata galima imt netik lapais bet ir istisa rulonais, bus kazkiek maziau broko sujungimuose.

Mano žiniomis rulonuose būna tik stiklo vata. Ar yra dar kažkokią kita? Bangas sako, kad stiklo vata - didelis blogis, nes jos smulkiosios dalelės pralenda ir pro gipskartonį ir gali sukelti daug įvairių ligų.
Atsakyti
#417
QUOTE(biesas66 @ 2014 10 13, 13:19)
Cibuli. Parasyk savo paskaiciavimus.  Kokia varza butu 40 cm ekovatos ir analogiskas storis akmens vatos.  Esu mates vatos specialiai suformuotos dvitejinem sijom,bet turbut Lietuvoj hos nera.

Mane domina ne tik R, bet dar ir darbų kokybė, t.y. su kuria medžiaga galima kokybiškiau apšiltinti ir neturėti problemų. Tada jau galima kalbėti apie R ir kaina? Būtų gerai, jei prisimintu, kas per vata dvitėjoms sijoms? Kokio gamintojo?
Atsakyti
#418
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 15:01)
Štai čia yra ekovatos šilumos laidumo dydis. Pasirodo, kad tai tik laboratorinis matmuo, kurį vieną kartą pavyko gauti laboratorijoje. VGTU Termoizoliacinių medžiagų katedra paruošė net kažkokį straipsnį, bet laboratorinė reikšmė nėra galutinis dydis. Reikia vertinti deklaruojamąją vertę. Apie ją ekovata nutyli. Anksčiau buvo skelbta, kad ji yra 0,038. Pavyzdžiui, Paroco biri vata (11 p.) turi tik 0,041 šilumos laidumą. VGTU atstovas man bandė aiškinti, kad ekovata turi kažkokį labai specifinį gamybos būdą, todėl ši vata yra unikali net Europos mastu. O pats ekovatos atstovas (lyg ir direktorius) buvo labai piktas, kai paklausiau koks kūbo svoris, kainos ir t.t. Beveik pasuntė ir dar piktai. Įtariu, kad čia kažkas ne visai sąžininga. Be to, už 1 kubą ekovatos su darbu prašo 220 Lt. Klausiu, o kiek kainuoja vien pati medžiaga. Trynė lazankes kol šiaip ne tai pasakė, kad apie 105 Lt.
Papildyta:

Mano žiniomis rulonuose būna tik stiklo vata. Ar yra dar kažkokią kita? Bangas sako, kad stiklo vata - didelis blogis, nes jos smulkiosios dalelės pralenda ir pro gipskartonį ir gali sukelti daug įvairių ligų.

nematau as dideliu privalumu rulonuose kai dedamas storas sluoksnis, vistiek reikes antro sluoksnio kuris puikiai perdengs pirmojo siules.
Atsakyti
#419
http://www.rockwool....i/toprock-super
kokybe priklauso nuo montuotoju. o jie - tavo pavaldume.

tingiu aiskint, bet kai vata lenda per gipsa ar kt - jau manau ligos pozymiai biggrin.gif
montuotojai senai butu jau visi kojas isverte

Papildyta:Mano žiniomis rulonuose būna tik stiklo vata. Ar yra dar kažkokią kita? Bangas sako, kad stiklo vata - didelis blogis, nes jos smulkiosios dalelės pralenda ir pro gipskartonį ir gali sukelti daug įvairių ligų.
[/quote]
Atsakyti
#420
QUOTE(Verteris @ 2014 10 13, 12:00)
Akmens vatos tarpai (kad ir kaip sąžiningai dėtų, vis tiek liks kažkokių nesandarumų, bent jau prie dvitėjų sijų) pamažins šiluminę varžą, gal net iki tos pačios ekovatos lygio. Man pirmu pasirinkimu turbūt eitų ekovata + PIR plokštė iš apačios su aliuminio folija, sandarumo ir garo izoliacijos užtikrinimui. Jei superbrangu, tada gal kitus variantus žiūrėčiau (atvirų porų putos, akmens vata ir pan.).


Aš pritariu. Mano manymu geriausias kainos/kokybės (šiuo atveju garantuotos šiluminės varžos) santykis bus pasiektas su ekovata. Tik aš ją vienintelę naudočiau, iš apačios ne PIR sukdamas, o OSB plokštę, kurią dar ir folija galima apklijuoti. Mano supratimu, tokia kosntrukcija užtikrins garantuotą rezultatą mažiausiomis sąnaudomis.

Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 10 13, 13:35)
Vata galima imt netik lapais bet ir istisa rulonais, bus kazkiek maziau broko sujungimuose.


Šiuo atveju ne vatos forma broką lemia o darbo jėga, kuri net ir geriausią vatos formą gali labai brokuotai sukišti. Ekovatos atveju, galimos problemos dėl darbo jėgos stipriai apmažinamos.

QUOTE
Mano kaimynas stoga tarp grebestu denge steiko plokstem, atseit sandarumas geras
http://www.steico.lt...-medziagos.html
po apacia bus vata. Zodziu nedejo jokios difuzines.



Net ir skaičiuoklių nereikia pasitikrinimui, kad konstatuotum faktą, jog grybą pripjovė.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 16:01)
Mano žiniomis rulonuose būna tik stiklo vata. Ar yra dar kažkokią kita? Bangas sako, kad stiklo vata - didelis blogis, nes jos smulkiosios dalelės pralenda ir pro gipskartonį ir gali sukelti daug įvairių ligų.


Jo, kai perskaičiau BangoS perspėjimus, jau turėjau stiklo vatos, vėliau pirkau akmens vatos. Palyginęs jas, galiu drąsiai teigti, kad stiklo vata ženkliai elastingesnė, tad su ja ženkliai mažesnė rizika dėl sukritimo.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 10 13, 16:01)
Štai čia yra ekovatos šilumos laidumo dydis.


Nihrenovas rezultatas, vos ne neoporas. Aišku kad realiai toks mažai tikėtinas, bet jei iš vidaus įrengis superinę garo izoliaciją, savo stoge su visomis vatomis turi šansų pasiekti artimas laboratorinėms reikšmes.
Atsakyti