Pasyvus namas - 28 tema

#25
QUOTE(cibulis @ 2014 07 23, 11:57)
Situacija tokia. Jei šiltinam iki stygų, tai trikampyje virš stygų būtina daryti vėdinimo angas. Jei šiltinu iki kraigo ir dar papildomai padedu 5 cm ant stygų (dėl garso), tai irgi susidaro nevėdinamas tarpas tarp kraigo ir stygų. Tik tokiu atveju jį galima vėdinti ne iš lauko paimamu oru, o keliuose kambariuose padarius vėdinimo angas lubose. Man taip aiškino tas ekspertas.


O tai tiesiog ventiliacijos sistemoje padaryt minimalaus dydžio padavimo/paemimo taškus palėpėje komplikuota?
Atsakyti
#26
QUOTE(Verteris @ 2014 07 23, 11:17)
O tai tiesiog ventiliacijos sistemoje padaryt minimalaus dydžio padavimo/paemimo taškus palėpėje komplikuota?

Ne, ventiliacijos sistemoje nieko daryti nereikia. Tiesiog reikia padaryti groteles lubose, kad oras iš kambarių galėtų judėti į nevėdinamą palėpę ir atgal. Įdomu kaip į tokį dalyką reaguotų vedinimo sistema. Nes padidėtų vėdinamas tūris, išsikraipytų debetai.
Atsakyti
#27
QUOTE(BangaS @ 2014 07 22, 15:47)
Priešvėjinės akmens vatos nelaikyčiau plokšte. Pažiūrėkite į jos pralaidumo orui rodiklį, kiaura kaip rėtis.

Difuziškai atviros ("kvėpuojančios") priešvėjinės plokštės:

1. Steico universal nuo 22mm   medžio plaušo (brangi)
2. ISOPLAAT Wind barrier plokštės 12mm   medžio plaušo
3. RBB ISOMODUL       medžio plaušo
4. Priešvejine SKANO  medžio plaušo
5. Vejo apsaugine plokšte WIND (impregnuota)       http://www.osb.lt./p...-12x1200x2700mm
6. http://www.cembrit.l...j...2&PID=16110
7. Knauf KTS prišvėjinė gipso plokštė  9 Lt/m2
8. Gyproc GTS 9 priešvėjinės gipso plokštės  
9. HUNTON Bitumu impregnuotos medžio pluošto +37069932223   12-13Lt/m2   12mm su poretu bitumu be kondensacijos iš vidaus.



O gal kas turit tokia situacija pas mane sudeta vata tarp perdangos balkiu (20 cm storio) ant virsaus dar reikia uzdeti 15 cm vatos ir tada dengti priesviejine medziaga. Tokia situacija kad priesvejine medziaga tiesiog gules ant vatos be jokio atremimi. medzio plausas man daug labiau imponuoja taciau ar nebus taip kad jis slegs labai vata ir ji po biski vis spausis ir po kurio laiko is 15 cm liks 5 cm. palepe bus salta taciau tiesiogiai vejo neperpuciamas (fasadas is dailylenciu) tai gal nereikia tokiso stiprios tos vejo apsaugos ir tik paprasta paroc winstoper plokste.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mantesas: 23 liepos 2014 - 14:08
#28
QUOTE(mantesas @ 2014 07 23, 13:57)
O gal kas turit tokia situacija pas mane sudeta vata tarp perdangos balkiu (20 cm storio) ant virsaus dar reikia uzdeti 15 cm vatos ir tada dengti priesviejine medziaga. Tokia situacija kad priesvejine medziaga tiesiog gules ant vatos be jokio atremimi. medzio plausas man daug labiau imponuoja taciau ar nebus taip kad jis slegs labai vata ir ji po biski vis spausis ir po kurio laiko is 15 cm liks 5 cm. palepe bus salta taciau tiesiogiai vejo neperpuciamas (fasadas is dailylenciu) tai gal nereikia tokiso stiprios tos vejo apsaugos ir tik paprasta paroc winstoper plokste.

Pačios vatos svoris yra didelis ir tokia plokštė ant viršaus tik nežymiai pakeičia apkrovą. Bet kuriuo atveju vata sukris kažkiek, čia nieko nepadarysi.
Vatos prispaudimas su plokšte mažintų konvekciją vatoje.
Labai taupant galima užkloti su baldiniu kartonu. Jeigu bus kažkokių problemų su drėgme tai aiškiai matysis kartono paviršiuje. Net ir naudojant difuzinę plėvelę gamintojai rekomenduoja vatą prispausti prie plėvelės, nes kitaip vatoje bus juntamas oro judėjimas.
Atviros vatos bet kokiu atveju nesiūlau pallikti.
Atsakyti
#29
QUOTE(cibulis @ 2014 07 22, 21:50)
1. O tai EPS pats savaime kabės ir sukurs užduotą architektūrą? Ir 9 metrų aukštyje laikys vėjo apkrovas ir t.t.?


Milao bandė sužadinti jūsų mastymą. Labai laiku ir vietoje - mūrinius skliautus nuo stygų iki stogo pakeitus karkasine konstrukcija išsispręstų palėpės šiltinimas. Iki stygų be jokių šalčio tiltų.
Atsakyti
#30
Butent va taip skliautus ir darau. Is karkaso ir OSB. Nesiltintus.
Siltinta perdanga kuri susijungs su fasado siltinimu.

QUOTE(Vilienė @ 2014 07 23, 17:59)
Milao bandė sužadinti jūsų mastymą. Labai laiku ir vietoje - mūrinius skliautus nuo stygų iki stogo pakeitus karkasine konstrukcija išsispręstų palėpės šiltinimas. Iki stygų be jokių šalčio tiltų.

Atsakyti
#31
QUOTE(Vilienė @ 2014 07 23, 18:59)
Milao bandė sužadinti jūsų mastymą. Labai laiku ir vietoje - mūrinius skliautus nuo stygų iki stogo pakeitus karkasine konstrukcija išsispręstų palėpės šiltinimas. Iki stygų be jokių šalčio tiltų.

Aš nepaklausiau architekto, nes pagal projektą mano tie skliautai virš stygų turėjo būti iš akyto betono. Juos vis tiek būtų reikėję šiltinti iš vidaus tik šiltumo prasme būtų šiek tiek mažiau bėdų. Bet aš labai kreivai žiūriu į akytą betoną, o dar turėjau į valias plytas, todėl ir likau prie plytų mūro. Ir visai nesigailiu. Išspręsime ir šitos vietos šiltinimo, vėdinimo problemą.

Aš visgi po truputį linkstu link šiltinimo ties stygomis. Priežastys kelios:
1. Turiu EPS likučio, todėl tų trikampių iš vidaus šiltinimas kainuotų tik už darbą.
2. Kai namas šiltinamas ties stygomis, namo forma išeina praktiškai ovalas, o tai labai teigiamai vertina PHPP. Jei aprašyti tokį patį namą tik stogo šiltinimą pakelti iki kraigo, tai neabejotinai PHPP parodys prastesnį rezultatą. Jis nebus tragiškas, bet rezultatas suprastės.
3. Šiltinant iki kraigo ir ties stygoms padarius papildomą 5 cm vatos apšiltinimą (dėl garso slopinimo), reikia daryti skyles lubose. O tai ne tik, kad negražu, bet ir didina vedinimo sistemos debetus.

Šiltinant iki stygų turiu tik vieną neišspręsta vietą: kaip ir kuo apsaugoti vatą pačiame aukščiausiame taške ties stygomis? Turiu galvoje patį viršutinį sluoksnį. Jei ten bus atvira vata, tai negerai, nes sienos šonuose (trikampiuose) darysiu ventiliacines groteles, todėl vata gali ir gaus drėgmės, drėks. O tai vatai laba negerai. Kažkaip tą viršutinį sluoksnį virš stygų reikėtų izoliuoti. Gal kas turite kokių minčių? Aš tik nesuprantu kaip tai techniškai įgyvendinti: pirma pakloti kažkokią plėvelę, o tada šiltinti iš viršaus į apačią. Ar kaip?
Atsakyti
#32
Viena namo fasadas iki pusės jau su galutine apdaila (fasadas bus baltas nanotinkas). Štai kaip atrodo sienos ir stogo sandūra. Tas namų technologijų specialistas vakar man aiškino taip. Ten kur tarp fasado tinko ir kraštinės čerpės yra tarpelis, toje vietoje jokių problemų nebus. Nes fasadininkai armavimo mišinį ir tinką po čerpėmis pakišo iki 2 cm su armavimo tinkleliu ir PVC kampu (vieną kampo pusę nupjovė, o likusi kampo dalis yra pakišta po čerpe). Problema su laiku gali būti toje vietoje, kur čerpė liečiasi su fasadu. Toje vietoje tik armavimo mišinys palindęs po čerpe, tinkas daugumoje vietų tik ateina iki čerpių. Jei vanduo palys po tinku, tai su laiku jį subanguos ir teks tvarkyti fasadą. Žinoma, gali ir nepalįsti, bet tokia tikimybė yra. Čia gal aiškiau matyti.

Išeitys yra trys:
1. Nieko nedaryti. Palaukti, kas bus.
2. Tą tarpelį užsandarinti specialiu Bostiko ar Saudalo chemikalu.
3. Arba po kraštine čerpe dėti specialių skardos lankstinį.

Kokios būtų mintys?
Atsakyti
#33
Cibuli, iseitis matau dvi :-
antra-naudot "geocel"kauciukini silikona(apdirbimas gan bjaurus);
ketvirta-i viska ziuret daug paprasciau...
Atsakyti
#34
QUOTE(Vilienė @ 2014 07 23, 18:59)
Milao bandė sužadinti jūsų mastymą. Labai laiku ir vietoje - mūrinius skliautus nuo stygų iki stogo pakeitus karkasine konstrukcija išsispręstų palėpės šiltinimas. Iki stygų be jokių šalčio tiltų.


Tik yra maždaug metus pavėluota, nes tokius esminius mazgus reikia nuspręsti dar ant popieriaus.



QUOTE(cibulis @ 2014 07 23, 21:23)
Išeitys yra trys:
1. Nieko nedaryti. Palaukti, kas bus.
2. Tą tarpelį užsandarinti specialiu Bostiko ar Saudalo chemikalu.
3. Arba po kraštine čerpe dėti specialių skardos lankstinį.

Kokios būtų mintys?


Naudojant visokią chemiją ant EPS reikia patikrinti ar parašyta, kad hermetikas be skiediklių. Jeigu vistiek neaišku, tai reikėtų užtepti ir palikti porai val., kad paaiškėtų ar "negraužia" putplasčio.

Dar galima pagalvoti apie pigesnę savaime išsiplečiančią juostą skirtą langams. Ji sulaikytų vamzdžius ir atsitiktinai patekusį vandenį. Jeigu jau čerpės bus nuimtos, tai derėtų nepatingėti ir nuarmuoti NEPS viršų, kuris bus po čerpėmis, bet tai gali trukdyti sumontuoti čerpes atgal.
Hermeto šioje vietoje labai daug reikėtų ir jis brangiai kainuotų.


Atsakyti
#35
QUOTE(apievata @ 2014 07 23, 23:47)
Cibuli, iseitis matau dvi :-
    ketvirta-i viska ziuret daug paprasciau...

Šita labai gera išeitis. Tik kol dar darbai nepabaigti norisi viską kaip reikiant padaryti, nes po kelių metų nieko nematysi ir nieko nenorėsi tvarkyti kol pats tinkas nepradės griūti, luptis, banguoti.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 07 24, 08:23)
1. Tik yra maždaug metus pavėluota, nes tokius esminius mazgus reikia nuspręsti dar ant popieriaus.

2. Naudojant visokią chemiją ant EPS reikia patikrinti ar parašyta, kad hermetikas be skiediklių. Jeigu vistiek neaišku, tai reikėtų užtepti ir palikti porai val., kad paaiškėtų ar "negraužia" putplasčio.

3. Dar galima pagalvoti apie pigesnę savaime išsiplečiančią juostą skirtą langams. Ji sulaikytų vamzdžius ir atsitiktinai patekusį vandenį.

4. Jeigu jau čerpės bus nuimtos, tai derėtų nepatingėti ir nuarmuoti NEPS viršų, kuris bus po čerpėmis, bet tai gali trukdyti sumontuoti čerpes atgal.

1. Galvojau dar statybos stadijoje apie medinę tos dalies konstrukciją, bet atsisakiau. Ir manau, kad labai gerai. Kuo daugiau visokių medžiagų įvedimą, kuo daugiau skirtingų meistrų dirba prie to pačio rezultato (čia kalbame apie sieną), tuo prastesnis rezultatas. Sienas turi daryti - mūrininkas, o jei prie jų nagus dar prikiš ir stalius, bus bardakas. Čia mano asmeninė patirtis.

2. Tikrinom. Štai čia tuo Bostik užteptas tarpas. Imituotas tarpas tarp čerpės (paimtas skarda) ir EPS. Čia gal geriau matyti. Tepta prieš 2 dienas. Reikės šiandieną pažiūrėti dar kartą, bet lyg ir nieko nenutiko. Tiesa, tepimas su visokiom mastikom blogas tuo, kad neišeis palįsti po po ta čerpės dalimi, kuri liečiasi su fasadu. O būtent šita vieta ir yra silpniausia.

3. Galvojau, bet kažkaip neįtikinamai pasirodė. Fasadininkai tuos juostos ten neįkištų, o jei dėtų stogdengiai, tai jau geriau dėti skardą, nes čerpės bus nuimtos.

4. Ačiū už idėja. Čia gal būtų idealiausias variantas: ir sandaru, ir gražu. Tik jis brangus. Vieni nuardo čerpes, kiti - tepa, tada vėl viską sudeda. Bet rezultatas būtų toks pats kaip su skarda tik vizualiai daug gražesnis, nes skarda būtų išlindusi, o čia nieko nesimatytų.
Atsakyti
#36
sprendziu ir as stogo siltinimo problema kaip ir cibulis, pabraiziau namo stogo pjuvi:
user posted image]My Webpage[/URL]
noriu pkalusti pazymejau skaiciukais ir apvedziau apskritimais
1. Ar ant ekovatos reikalinga kazkokia tai priesvejine medziaga?
2.siam mazge sienos pulistirolas sueina su ekovata, klausimas ar galima pulistirola dakelti iki pat difuzines pleveles, be tarpu? nes kiek girdejau turi buti paliekamas oro tarpas apie 1,2 cm? jei taip kaip ispresti si mazga? irengti kazkoki tai priesvejini barjera kaip cia:
user posted image]Paroc[/URL]
tik ar neispus jos vistiek?
3.Ar butina apsiltinti vidine siena pulistirolu, ar tai bus salcio tiltas? Jei reikia, koks storis tai turetu buti, ir nuo kur ji reiketu pradeti klijuoti? nuo stygu pradzios ar auksciau?
Kaip pas cibuli irengti groteliu nelabai imanoma, nes tai yra kotedzas viena siena ribojasi su kaimynu, kitoje galima butu, taciau nemanau, kad irengus vienoje sienoje oras ljudes.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Orginalus: 24 liepos 2014 - 12:47