Pasyvus namas - 28 tema

Šilumos nuostolių skaičiavimas labai slidus reikalas nes yra šimtai veiksnių, kurie įtakoja šilumos nuostolius. Net ir viena tiksliausiai vertinančių šiluminius nuostolius skaičiuoklių - PHPP turi milžinišką paklaidą ir teoriniai skaičiai labai prasilenkia su praktiniais ir kainuoja nuo 1500Lt.
Kiek namų priprojektuota su 15 kWh/m2A, o nei vienas atitinkantis projektinius skaičiavimus taip ir nepastatytas.
Norint pasirinkti šilumos šaltinį nereikia labai tikslių įvertinimų, nes negalima įvertinti to kas bus pastatyta ir kaip tai bus padaryta, o čia gali būti milžiniški skirtumai. Grubiai tariant galima sakyti, kad 90 m2 šiltam namui užteks aeroterminio ŠS, kurio kompresorius vartoja apie 1500W elektros energijos.
Paradoksalu, bet kai labiausiai reikia šilumos aeroterminis jos "pagamina" mažiausiai, t.y. dalį teks pašildyti tiesiog elektra, nes su 1500W el. galingumu įvertinant atitirpinimo ciklus pastovios šilumos toks ŠS gali pagaminti iki 2,5 kW esant šalčiams (-15C) +-20% priklausys nuo kitų įrenginio tech. parametrų. Akivaizdu, kad 2,5kW retkarčiais neužteks, o dar vidutiniškai 500W atmeskite vandens šildymui. Teks keliolika dienų pasišildyti elektra papildomai ir už tai pamokėti kokius ~300Lt kasmet papildomai, bet tai ne problema, palyginus su tuo kiek kainuotų 30-40% galingesnis agregatas turint galvoje 15 metų amortizacijos periodą.

Aš manau, kad labai daug lemia gyventojų įpročiai. Gali būti, kad realiai kaip pasiekiami tie 15 kWh (arba kažkas labai panašaus), bet gyventojų įpročiai viską keičia.

Pvz., su PHPP skaičiuoja, kad name bus palaikoma +20 laipsnių temperatūra. Vargu ar kas tiek realiai savo namuose laiko. Dauguma laiko 21-23 laipsnius. O tai labai ženkliai kelia energijos sąnaudas. Antras dalykas atrodytų toks neesminis: durų varstymas. Jei namie yra mažų vaikų, kurie dažnai laksto iš laiko į namus ir atgal, tai vėlgi energijos nuostoliai didėja.

Be to manau, kad Vakarų Europoje (ypač piečiau) tikrai yra namų, kurie vartoja tuos 15 kWh. Tik mūsų šalyje 15 kWh yra per daug geras rezultatas. Net PN institutas buvo iškėlęs minti, kad Šiaurės šalims sumažinti kartelę. Kol kas sprendimo nėra.

Man daug įdomiau, kiek pagal A+ ir A++ reikalavus turės energijos naudoti namai. Ten yra tie C kvalifikaciniai rodikliai, bet juos reikia kiekvienu atveju skaičiuoti. Čia greičiausiai ne konstanta, o kintantis dydis, priklausantis nuo namo ploto. O gal ir nuo dar kažkokių dalykų.

atsimenu pries kokius 15-20 metu Danijoj vyko konkursas, kuris namas ar seima ekologiskiau gyvens, maziau ters gamta, maziau eikvos energijos ... ir visa ati rode per TV. Tai buvo prieinam iki kuriozu - namuose plaikydavo tik 16 ar net 15 laipsniu, uzsidedavo megztinius, i dusa eidavo tik kas 2 ar net 3 diena, i WC bakelius pridedavo plytu, kad vandens maziau naudotu, siuksles degindavo krosnyje ...
Visur turi buti sveikas protas ir saikas, aiksu kiekvienam pagal save

Aišku, kad turi būti sveikas protas. Bet jei nori su PHPP tiesos, tai dėk vidaus temperatūrą ne +20 (čia sistema metą tiek automatiškai), o kokius +22. Jau vien toks dalykas labai stipriai privestų namą prie tikresnių energijos sąnaudų.

Dar jei būtų galima įvertinti durų varstymą. Žodžiu, su PHPP standartiškai imami ne visai realybę atitinkantys dydžiai, todėl ir galutinis rezultatas nuvilia.

Mano namas skaičiuotas su PHPP. Jis turėtų vartoti apie 15,3-15,6 kWh. Bet nurodyta, kad vidaus temperatūra bus +20. Jei skaičiavimuose pakėlus temperatūrą iki +22, įtariu, kad energijos sąnaudos išaugtų iki kokių 20-21 kWh.

O kur dar rekuperatorius, kurio NVK turėtų būti apie 93 proc. Panašu, kad ir man bus sunku pasiekti tuos 15 kWh. O kur dar poliai. Panašiau, kad realybėje namas vartos apie 20-25 kWh.

Taigi ir as mastau toliau taip:

Mano ziurimas 6kW SS su integruotu nerudijanciu boileriu - 9000lt


prie -7 jis kaip ir pakankamas mano sildymui, nors COP tada liudnokas 2,6. Nelabai issivaizduoju kiek realiai jis siaip prisuks elektros kai pakankamas nasumas, skaiciuoti reiktu taip: (4,5kW (poreikis) *24h * 138d) / 3,5 COP = 4260 kWh *0,47 = 2002LT

prie -15 jo nebepakanka, tokiu dienu sildymo metu yra 39, tad jei prijunsime papildoma 2kW tena: 2kW *24h *39d = 1872 kWh * 0,47 = 880LT per metus

Bendras: 2002 +880 = 2882 LT/ per metus (480lt/men) - kazkaip daugoka.

Galingesnis yrenginys 9kW be boilerio - 10400LT + boileris 1900LT = 12300LT


(4,5kW (poreikis) *24h * 177d) / 3,5 COP = 5462 kWh *0,47 = 2567LT

Bendras: 2567 LT/ per metus (427lt/men)

Irenginiu kainu skirtumas 3300lt, sildymo kainu skirtumas 315lt = atsiperkamumas 10metu

Kazin ar gerai ivertinau?? Mane abiem atvejais gasdina metines islaidos, tikejausi pigiau moketi, gal kazkur kazka praleidau.

4,5kW poreikis yra prie projektinės temperatūros (atrodo -21C).
Prie 0C poreikis bus apie 1,5 kW
COP vidurkį reikėtų skaičiuoti prie maždaug -5C, nes kuo šalčiau, tuo daugiau šilumos reikia.
Sezonas ~200d x 24h x 1,5kW / COP 2,5 = 2900 kWh elektros x 0,42Lt/kWh = 1200Lt
Temperatūrai kritus žemiau -15C įsijungia ~2kW tenas (patenkinamas 4-4,5kW poreikis) ir per tas ~20 parų (gali patikslinti Cibulis iš savo statistikos duomenų) prisuka dar 2x24x20x0,42= 400Lt

400Lt - 400Lt/COP2.5= ~250Lt/metam sutaupymas kai įrenginys galingesnis maždaug dvigubai, bet... 6kW duoda 2,5kW per šalčius, 9kW duos 3,75kW per šalčius ir vistiek teks jungti teną kažkiek.
Tai lieka 200Lt metam skirtumas. Tai įrenginių kainos skirtumas 2567Lt / 200Lt/metus = 13 metų - ne ką ilgiau tarnaus ir pats ŠS.
Dėl to dauguma ir įsirengia šiek tiek šilpnesnę sistemą žinodami ar net nežinodami apie tai (6kW nominalus galingumas klaidinančiai skamba) ir pasišildo papildomai su elektra tiesiogiai arba tai padaro pats įrenginys šeimininkui net nelabai žinant apie tai.

p.s. čia nėra labai tikslus paskaičiavimas...

O sitoj skaiciuoklej, nereiketu ivertint pvz ir atitvaru siluminiu savybiu, jei ju R pvz virs 2,2 ???

Jei jau vamzdžiai išvedžioti, tai nėra prasmės beskaičiuoti šilumos nuostolių.
Orientacinį skaičių turit, o parenkant ŠS reikėtų jau vadovautis gr.šild. sistemos tūriu

Ir kaip man paskaiciuot jei nutiesta 309m d16 vamzdzio?

apie 62ltr vandenuko turetu tilpt

Šitą diskusiją reiktų perkelti į kitą temą manau.



Gi planuojate patys statyti, tai kam dairytis į statybininkus?
SIP mano nuomone gersnis (klaidų atžvilgiu) nei karkasinis - skydą prie skydo, tinkamai hermetiko ir viskas.


Užsienyje SIP'as seniai statomas, žmonės gyvi. Problemos lyst pradeda visur, kur nekokybiškai atlikti darbai, tas galioja visom sienom - mūras, medis, skydas, karkasas.


Stovės ir sandarus bus. jeigu - kokybiškai pastatytas. Aš didesnę grėsmę matau dėl drėgmės, kurios pas mus yra nemažai lyginant su ta pačia reklamuojama Aliaska (įtarčiau). Statant reikia neprileisti drėgmės prie OSB.
Beje SIP galimadaryti ir ne iš OSB. Vienas LT gamintojas buvo užsiminęs, kad svarsto ne OSB naudojimą o kitos plokštės (tiksliai nežinau, bet pasirinkimas yra nemažas).
OSB skydai dideli, tad sandarumo problemos kils sąlyginai retose vietose - sujungimuose. Kaip ir kitur manau stogo sienos mazgas sudėtingiausias.


Iš "manymo" išvadų nepasidarysi. Sprendimui reikia tikslios info.
Gamintojai kalba, kad polistirenas nėra kenksmingas. (dažnai sutinkamas pavyzdys - vienkartiniai indai maistui gėrimams) Taip pat - name juk polistirolas ten giliai už OSB, jei atviras - reiškiasi nekokybiškai padaryta, nes turi būti uždarytas.
OSB irgi turi kenksmingų medžiagų (OSB yra ne viena rūšis, ir kiek teko girdėti įtarimų - LT pigesnės plokštės naudojamos, tad gal būt ir kenksmingesnės) bet čia VBS. OSB vėlgi yra uždaryta.

Sumuštinis iš išorės į vidų:
apdaila,polistirenas išorinis, osb/eps/osb, garo izoliacija, pasirinktinai - apdaila gipsas, arba karkasas, vata, gipsas. taigi OSB yra uždaryta.



Jei ketinate patys statyti - tai kitų patirtis statant tik teorinė. Užsienyje kiek mačiau naudoja šaudomas vinis - greičiau. aš statyčiau su medsraigčiais - tvirčiau.
kvadratūra įtakos kainai kaip ir nedaro. įtaką kainai daro projektas. stačiakampę dėžutė pigiausia statyti, iš bet kokių medžiagų. pilaitę su balkonėliais, bokšteliais ir terasomis - vėlgi sunku iš bet kokių medžiagų.

Dėl 50metų - manau po 50 (kur kas greičiau) tas namas bus tokia atgyvena, kad ketinant jį parduoti, vertę turės tik sklypas, o namas bus nuostolis - griovimo. Ir čia SIP/karkasas privalumas prieš mūrą.
Net ir šiandien - prieš 20 metų statytos pilys (4 aukštai, 500kvm, bokšteliai) vertės neturi. Mados ir technologijos keičiasi.
po 20 ar 50m šiandieninis pasyvus namas bus žemos e klasės. Nueinančioje madoje bus "saulės" namas kuris gamina daugiau nei reikia. Jau šiandien tokie randasi. Kas bus po 20 ar juolab 50 metų - sunku nuspėti.
Šiandien sunku parduoti 20m senumo būstą, o po 50 metų ...
Manau netolimoje ateityje stikliai dvigubins varžą, o po 50m gal visas namas bus stiklinis o mintimis kontroliuosi kur peršviečiama kur ne, norėsi sienoje bus židinio projekcija, norėsi siena bus ekranas. 50 metų - tai žvėriškai daug.
Namas - 20čiai max.
Vaikai užaugs ir poreikiai pasikeis.

absoliuciai klaidingas poziuris. pasidomekite placiau kodel