Pasyvus namas - 28 tema

man nepatinka ir nepatiks kai yra kertama difuzine plevele. kad ir kaip jungtum,lipdytum,viustiek laikas gali atlikti savo juoda darba ir prakiurdyti sujungima,o tada gali daeiti ir iki varvanciu lubu. Maza tikimybe,bet ir jos geriau vengti. Nieko nera blogiau uz varvanti stoga.

Konkrečiai Cibulio atveju difuzinė plėvelė būtų kertama gerokai virš apšiltinimo sluoksnio, vėdinamoje neizoliuotoje aplinkoje - tai, kaip suprantu, šitos bėdos negresia.

sveiki visi,
iškilo klausimas dėl plokštuminių pamatų ir elektros įvado. Ar bus gerai jei dėsiu techninį vamzdį ir paskui pro jį, kai jau pamatas bus išlietas pratrauksiu įvadinį kabelį?kokio diametro vamzdį pasirinkti?

Kaina priklauso nuo paviršiaus apdirbimo. Jei reikia suklijuoti EPS, nuarmuoti ir nutinkuoti (galutinė apdaila - tinkas), tai už 1 kv. m - 55 Lt. Jei pagrindą reikia paruošti klinkerio klijavimui (bus mano name ir toks variantas, tik bus ne klinkeris, o Meldofer plytelės - 33 kv. m.), tai 1 kv. m kaina - 40 Lt. Dabar ta kaina, kur 55 sakė būtų mažiausiai 65-66 Lt. Taip sakė spontaniškai. Gal geriau pagalvoję ir iki 70 Lt pakeltų.

Kontaktų viešai neduosiu. Jei kam reikia, mielai suteiksiu asmeniškai. Geriau parodysiu, kaip kovojome su širšėmis. Stogo šiltinimas dar tolimas etapas.

O kodėl šiltintumėte tarp stygų? Kaip tuomet spręstumėte to trikampio virš stygų iki kraigo vedinimą. Šiandieną prie mano namo buvo vienas įdomus žmogus atvažiavęs (jis - fasadininkų pažįstamas). Jo darbas/užsiėmimas - konstrukciniai sprendimai, technologinės idėjos. Turėjau 2-3 valandas gero pokalbio. Jis sakė, kad būtina šiltinti iki kraigo. Ir dar net šiltinant iki krago sakė ant stygų užmesti kokius 5 cm vatos dėl garso slopinimo. Ir net tokiu atveju geriau keliuose patalpose tarp stygų ir apšiltintos erdvės iki kraigo įrengti vėdinimą. O jei šiltinčiau tik iki stygų, tai būtina virš stygų sienos frontonuose įrengti vėdinimą (apie kurį aš kalbu ir kalba biesas). Pastarasis sprendimas mano supratimu neprotingas, nes sandarų šiltą namą papildomai išsandarina.

Dar gavau patarimų dėl šios vietos (kur fasadas sueina su šoninėmis čerpėmis). Galima nieko nedaryti, tarpus užsandarinti, pavyzdžiui, Bostik PU2637 medžiaga. Arba dėti skardą. Čia dar kažkas panašaus. Sako jei palikti neužsandarinta, tai toje vietoje, kur čerpė liečiasi su fasadu vanduo gali palįsti po tinku ir ilgainiui pradės gadinti fasadą. Hermetikas problemą irgi išspręstų ne ilgam (kokiems 10 metų), o be to ir kaina nemaža. Greičiausiai, kad darysiu skardos variantą.

Papildyta:

Bet kuriuo atveju kalbate apie ventiliaciją. Štai kodėl aš manau, kad šiltinimas iki kraigo turi daugiau privalumų nei ties stygomis. Čia kalbu apie šiltą namą, nes nereikia daryti jokių skylių, kaminėlių. Apšiltini iki pat viršaus ir konstrukcijai viskas gerai, ir skylių nėra.
Papildyta:

Mano atveju difuzinė plėvelė visai nebūtų kertama. Jei šiltinčiau iki stygų, tai daryčiau tuos raudonus tarpus frontonose (raudoni kvadratėliai). Šitie raudoni kvadratėliai eitų ne per stogą, o sienos šonuose. Mano fasadas tose vietose jau apšiltintas, todėl reikėtų daug brangių darbų: daryti skyles sienoje, putplastyje, specialių grotelių, kurios gadina fasadą. O kur dar drėgmė virš stygų EPS. Aišku galima dėti priešvėjinę vatą stygų viršuje, bet man atrodo, kad šiltam namui stygų šiltinimas - bevertis dalykas. Iki kraigo - daug labiau apsimoka, nes turime sandarų stogą ir jokių galimų problemų ateityje. Be to, šiltinant tarp stygų plotas - 134 kv., iki kraigo - 170 kv. Skirtumui padengti reikės maks. 18 kūbų vatos. O tai kainuoja apie 1600 Lt. Be to ir karkaso kalti beveik nereikia, nes mano gegnės yra 40 cm aukščio. O virš stygų reikėtų daug medžio ir medžio darbų. Kaina galutiniame variante gali išeiti vienoda. Tik apšiltinus iki kraigo turiu vientisą, šiltą be vėdinimo problemų stogą.

O tai kad kitokio varianto nelabai ir yra. Man 4x16mm Al kabelis suprojektuotas 50mm tech vamzdyje.

Logiškiau būtų šiltinti iki stygų, o viršuje palikti šaltą vėdinamą trikampį. Taip termoizoliacinių medžiagų būtų šiek tiek sutaupoma, tiek sienai, tiek stogui. Ir sandarumas niekaip nenukentėtų, nes sandarioji erdvė baigtųsi ties stygomis. Bet šiuo atveju, jei teisingai suprantu, įdomus žmogus rekomendavo šiltinti iki viršaus dėl to, kad būtų suformuotas nenutrūkstamumas termoizoliacinis sluoksnis, be ilginių šalčio tiltų. Priešingu atveju, norint šiltinti tarp stygų, ir turėti nenutrūkstamą termoizoliacinį sluoksnį, reiktų išgriauti mūrą namo galuose, nuo stygų aukščio ir aukščiau. Jei to mūro viršus nieko nelaiko, galbūt tai būtų ir geras sprendimas. Paskui vietoj mūro ten reiktų įstatyti kokią nors tinkuojamą plokštę su skyle vėdinimui.

Priešvėjinės akmens vatos nelaikyčiau plokšte. Pažiūrėkite į jos pralaidumo orui rodiklį, kiaura kaip rėtis.

Difuziškai atviros ("kvėpuojančios") priešvėjinės plokštės:

1. Steico universal nuo 22mm medžio plaušo (brangi)
2. ISOPLAAT Wind barrier plokštės 12mm medžio plaušo
3. RBB ISOMODUL medžio plaušo
4. Priešvejine SKANO medžio plaušo
5. Vejo apsaugine plokšte WIND (impregnuota) http://www.osb.lt./p...-12x1200x2700mm
6. http://www.cembrit.l...j...2&PID=16110
7. Knauf KTS prišvėjinė gipso plokštė 9 Lt/m2
8. Gyproc GTS 9 priešvėjinės gipso plokštės
9. HUNTON Bitumu impregnuotos medžio pluošto +37069932223 12-13Lt/m2 12mm su poretu bitumu be kondensacijos iš vidaus.




Tikriausiai trys širšės buvo, nes kitu atveju kovotojas turėjo kristi nuo pastolių.




Kuo buvo motyvuotas pasiūlymas, kad reikia šiltinti iki kraigo?
Tai nėra blogai, tiesiog padidės nenaudingas apšiltintas namo tūris ir šiltinamas plotas bei tuo pačiu šilumos nuostoliai per didesnį apšiltintą plotą.

Sandarumas čia neturi prasmės, nes sandarumas svarbus tik apšiltintam namo tūriui. Už apšiltinimo sluoksnio (neapšiltintoje palėpėje) sandarumas visai nesvarbus, nes tai neturi jokio ryšio su apšiltintomis patalpomis.
Kaip tik palėpę reikia padaryti nesandarią, kad ji natūraliai ventiliuotųsi. Namo skiautų viršuje galima įrengti ventiliacines groteles priešinguose namo galuose. Nematau kodėl reikėtų kirsti stogą.

Jeigu šiltinsite iki kraigo + 5cm vatos ant stygų ir vėdinsite, tai tas 5cm praktiškai neduos jokios naudos namo šiltumui, o ir garso izoliacijos jau bus pakankamai. Tik negalvokite vėdinti taip kaip vėdinama neapšiltinta palėpė.

Visiškai neteisingai supratote. Tą mūro dalį, kuri būtų virš stygų, niekur griauti nereikia. Ją įsivaizduokite kaip nestandartinį parapetą. Štai čia brėžinys. Jei šiltinam tarp stygų, tai reikia ir frontoną apštiltinti iš vidaus ir iš lauko (iš lauko jau apšiltinintas). Vidaus šiltinimas ir EPS kainuoja (tiesa EPS jau turiu). Jei apšiltiname erdvę iki stygų, tai uždarome neventiliuojamą erdvę virš stygų. Štai tai erdvei ir reikia daryti šonuose skyles, kad vėdintųsi erdvė virš stygų.

Šiltinant tarp stygų reikia ne tik papildomo medinio karkaso, bet ir reikia vidinę sienos dalį virš stygų apšiltinti. O sudėjus stygų karkaso ir vidinės sienos šiltinimą, turėsime tą pačią sumą, kaip šiltintumėme visą stogą iki kraigo. Tik apšiltinę iki kraigo išsprendžiame vėdinimo problemą virš stygų. O jei iki stygų, tai lieka vėdinimo problema. Maždaug taip: apšiltini tą parametą, o tada dviejuose namo galuose padarai skyles. Kažkoks absurdas.
Papildyta:

O namo vidinių sienų virš stygų į šiltinimą ne skaičiuojate? Štai apie ką kalbu. Jei tų vietų nešiltinti, tai vidinė namo siena virš stygų - didžiulis šalčio tiltas, tiesiog milžiniškas. O jas reikia šiltinti, jai daromas šiltinimas iki stygų. Dar papildomas karkasas stygoms ir kaina bus ta pati, kaip šiltinant iki kraigo.

Šiltinimas ties stygomis turi tik vieną privalumą - mažesnį namo šildymo plotą, todėl pagal PHPP toks variantas būtų geresnis nei šiltinimas iki kraigo. Finansiškai abu šiltinimo būdai kainuotų maždaug vienodai. Šiltinant iki stygų, reikia išspręsti vėdinimą virš stygų. O šiltinant iki kraigo turime šiek tiek didesnį šildomą plotą. Abu variantai turi trūkumų, o kainuoja panašiai tiek pat.

Visiškai sutinku, kad pagal tokia schemą šiltinti ties stygomis būtų visiškas absurdas. Ar tas mūrinės sienos viršus laiko ką nors? Panašu kad ne. Tai kam ta siena? Kad polistirolą būtų prie ko klijuoti? O polistirolas kad siena nešaltu? Jei mūras lieka, tai kaip ir neverta toliau svarstyti stygų šiltinimo.

1. O tai EPS pats savaime kabės ir sukurs užduotą architektūrą? Ir 9 metrų aukštyje laikys vėjo apkrovas ir t.t.?
2. EPS, kad kaimynai matytų, kiek daug šiltinu. Tai aišku, kad EPS - sienos šiltinimui.
3. O jūs pats suprantate savo teiginius? Vienas kitam prieštarauja.
Papildyta:
Man palangių viršų siūlo hidroizoliuoti tokiu chemikalu. Jis tinkamas ar kas nors žinote, ką nors geresnio?

Beje, kaip iš esmės geriausia hidroizoliuoti sumuštini po palange. Mano palangės sumuštinis toks: ant fasado neoporo, kur bus palangė, užklijuotas 2 cm XPS. Tada tas XPS yra nuarmuotas armavimo mišiniu ir armavimo tinkleliu. Dabar belieka visą pagrindą nutepti kažkokia hidroizoliacija ir tarpą tarp lango profilio ir XPS galbūt užklijuoti kokia nors lipnia juosta.

Palangės viršų virš XPS man siūlo hidroizoliuoti šituo arba šituo chemikalu. Tada dar tarpus tarp lango profilio ir hidroizoliuotos palangės apačios siūlo užklijuoti lipnia juosta. Pvz, Siga Wigluv arba Soudal butumine juosta. Tada jau būtų klijuojamos palangės.

Skaitau kelis sykius bet kazko lyg truksta. Jei siltinam iki kraigo ar reikia kazkokio vedinimo? Velesniuose postuose parasyta kad ir ne, bet cia lyg ir reikia.

Del frontono sildymo is abieju pusiu gerai pastebeta..

Papildyta:


Bangas pasitiklinu. Jus siulote pirmiausiai deti gipsa tarp gegniu (jei ziurime is lauko, tai difuzine plevele, gipsas, akmens vata..) vietoj priesvejines vatos (tarkim was25t) ?

Reikia pasitikslinti pas pardavėją, kokios plokštės tinka sienoms, kokios stogams, bet difuzinę plėvelę ir priešvėjinę vatą pakeičia viena priešvėjinė plokštė, prie kurios glaužiama šiltinimo medžiaga.
Papildomai reikėtų dėti nebent antikondensacinę plėvelę su vėdinamu oro tarpu.
Vatos nesiūlau, bet čia kiekvieno reikalas. Jeigu jau bus vata, tai jai reikia gerų sąlygų. Apačioje stabilus, sandarus ir garus sunkiai praleidžiantis sluoksnis, viršuje užsandarinta priešvėjinė plokštė. GKP lengvai praleižia garus, labai "kvėpuoja". Blogiausiu atveju bent patiesti polietileno plėvelės ant GKP, bet plėvelių aš nerekomenduoju, nes jų neišeina patikimai suklijuoti ir pasiekti gerą ilgaamžiškumą. Neveltui tokiuose namuose tiriant sandarumą daugiau 100Pa slėgio skirtumų nesukelia, kad neišlakstytų naujos plėvelės nuo 10kg/m2 "slėgio", nors vėjas tokį slėgį sukuria gero gūsio momentu. O kas bus po 10 metų kai plėvelė praras elastingumą?

Situacija tokia. Jei šiltinam iki stygų, tai trikampyje virš stygų būtina daryti vėdinimo angas. Jei šiltinu iki kraigo ir dar papildomai padedu 5 cm ant stygų (dėl garso), tai irgi susidaro nevėdinamas tarpas tarp kraigo ir stygų. Tik tokiu atveju jį galima vėdinti ne iš lauko paimamu oru, o keliuose kambariuose padarius vėdinimo angas lubose. Man taip aiškino tas ekspertas.