Gyvenimo ir man negadina tas gramas nereikalingo riebalo, tiesiog, kai nera daugiau kg ka mesti, tai tas gramas gaunasi tarsi siekiamybe, motyvacija, o tai skatina nemesti sporto, susiimti, isbandyti savo galimybiu ribas. Aisku, jei labai gadintu gyvenima, turbut susiimciau su mityba ir labai viskas graziai nukristu... Bet nenoriu as tapti pikta ir valgyti tik salotos lapa su virta vista, o svajoti apie lazanija
Tai ir valgau viska ko noriu tuo metu, tik paziuriu, kad balansas butu tarp sveiko ir nesveiko maisto.
O siaip, man sportas dave ir duoda labai daug. Pirmiausia, susitvarke mano nuotaikos, neerzina smulkmenos, dingo visokios depresines nuotaikos, i bedas , problemas ziuriu visai kitom akim. Tikrai tikiu, kad sportuojant gaminasi kazkoks "laimes" hormonas ir saleje issikraunu, ten palieku visas neigiamas emocijas. Gal taip yra, kad sportuoju noriai, man patinka ka as darau, jauciuosi sedinti savo rogese. Kitas dalykas, kad sustiprejo imunitetas, visai as nesergu dabar. Susitvarke pagaliau mano periferine kraujotaka. Visa gyvenima man saldavo plastakos, pedos, nosis budavo ledine. Dabar sito nebeliko
Neslenka plaukai visai, oda pagrazejo, tai sieju su aktyvia kraujotaka, nes visos reikalingos medziagos turbut pasiekia plauko svogunelius, ko nebuvo anksciau. Beje sintetiniu jokiu papildu ir vitaminu visa vasara negeraiu ir negersiu (nebent pajusiu, kad kazko truksta, dabar tam nera poreikio).
Pavariau cia visa litanija
Tiesiog rasom tai ko siekiam, bet nelabai isigilinam, ka jau turim
Tai is sono turbut ir atrodo, kad plusam saleje dantis sukandusios del gramo riebalo ant pilvo, uzpakalio ar dar kur
