QUOTE(Giedre.vs @ 2014 08 18, 22:28)
Mano mamai ir reabilitacijoj buvo neblogai. Tokie ir liko prisiminimai, nuveždavom prie ežeriuko, kalbėjomės, o dabar absoliučiai nieko + cukrinis diabetas prisidėjo. Žmogus gyvas, bet kartu jo kaip ir nėra. Mano mama jaunesnė.
Angele, po operacijos vis tiek ji negalėjo savim pilnai pasirūpinti, neišeidavo pasilenkti, susitvarkyti wc. Bet buvo tokie stebuklai kaip vaikščiojimas, nors ir su vaikštyne, galėjimas nusiplauti rankas. Galėjimas palaikyti lėkštutę, šaukštą.
Dabar kai pagalvoju, net nesitiki, kad taip buvo. Atrodo, kad viskas vyksta ne mano gyvenime. Ant patalo jau turbūt 2 mėnesiai +
Papildyta:
Mano mamą rado gatvėj, jai ir atėmė koją ir ranką vieną. Operavo po 2 dienų.
Angele, po operacijos vis tiek ji negalėjo savim pilnai pasirūpinti, neišeidavo pasilenkti, susitvarkyti wc. Bet buvo tokie stebuklai kaip vaikščiojimas, nors ir su vaikštyne, galėjimas nusiplauti rankas. Galėjimas palaikyti lėkštutę, šaukštą.
Dabar kai pagalvoju, net nesitiki, kad taip buvo. Atrodo, kad viskas vyksta ne mano gyvenime. Ant patalo jau turbūt 2 mėnesiai +
Papildyta:
Mano mamą rado gatvėj, jai ir atėmė koją ir ranką vieną. Operavo po 2 dienų.
Giedre viskas kas buvo jūsų mamai tas pats ir anytai.Tik tiek ,kad ji jau prieš ligą turėjo cukrinį diabetą,aukštas kruajospūdis Ir va, po operacijos pati viena visiškai negalėtų likti.Bet eina,valgo ,skaito,galima normaliai susikalbėti,protauja
Giedre,o kiek kartų jūsų mamą švitino t.y kiek tų doziu davo?