Onkologines ligos 49

mano asmenine nuomone ir patirtis rodo, kad nėra vienos taisyklės, va vienam vaisingumas atsistato, kitam ne, žinau dar kelis kam ir pasisekė po gydymo dar vaikų susilaukt be pagalbinių priemonių, dažnai net po tokio pat gydymo rezultatas dėl vaisingumo būna skirtingas

Laba merginos
Norėčiau paklausti tų kurios susidūrė su galvos auglių operacija ir švitinimu po jos
Anytai išoperavo galvoje auglį,ne pirminis židinys,o mts.Pirminis inkstuose 4st.Siūlo gyd švitinimą.Ar reikia pradėti tuoj pat? po operacijos jau praėjo apie 10 d.Ar dar gali ligonis palaukti ? Mat parsivežėme namo,bet be pagalbos nieko negali pati pasidaryti,beveik nevaikšto.Anytai 73 .Dukra norėtų ,kad kiek pabūtų namie po ligoninės.Ar ne geriau iš kart pradėti gydymą?
Inkstų operuoti negali,kadangi yra nepakankamumas,su vienu neišgyvens.Yra židinukų plaučiuose.Chemijos irgi nenori duoti,nes neatlaikys organizmas,pagal jos būklę
Nebežinom ką daryt.Norisi padėt,bet ir kankint nesinori Ji pati nebe labai nori po tas ligonines važinėt.Sakė namo ir viskas,o bus kaip bus

Beje priš 3 metus irgi pas jus patarimų prašiau,kai sirgo vyras .Žarnyne buvo auglys,praėjo visą gydymą,teko stomą suformuoti neatstatomai Tai jau po visų gydymų 2 metai viskas ramu pas mus Nors kiekvienas jo pasitikrinimas yra tikras nervų išbandymas Bet kaip gera, kai po patikrinimo išgirsti viskas gerai

Willow, tai desine jusu kojele matau neduoda gyvent (. Tai gal ryt ir jus prigriebt vaziuojant pas ta reabilitologe?

Ačiū Liepa, aš į kitą pusę, į Grybo g. Rutkauskienė mane priims tik penktadienį.... šiandien tokiu tragišku balsu pasakė, kad anksčiau negali. Nusibaladosiu kaip nors. Apie pietus išgėriau Nimesil, kaip ranka nuėmė, dabar jau vėl jaučiu, kad kai vaikštau, jau skauda šiek tiek kulne... gal vis tik kur nors čiurnos sąnario ar pado nervo kokio uždegimas ... Grybe paprašysiu kalcį padarys, jei nebus viršijimo, tai ramiau bus....jei bus daugiau tai tada vėl baimės kelnės pilnos....
Dėkui Skorpe. Man praeina, kai atsiguliu, ištiesiu kojas , ramiai pabūnu. Pvz ryte atrodo kaip ir viskas tvarkoj. Išlipu iš lovos, pradedu vaikščiot - skauda.

Laba diena visom .sveikatos.sveikateles...Willow tikrai jusu aprasytas skausmas ir lokalizacija labai primena.nervo uzdegima.jis dazniausiai ir persiduoda i peda.ciurna ir isorine blauzdos dali.Apie ka nors kita net neimanoma galvoti.tikrai To nera ir buti negali....Mes laikomes normaliai Roko atlaiduose buvom.pasirodo SV.Rokas ligoniu globejas .Ir dar zemaitijoj masiskai pradejo dygti baravykai

willow, o kaip dėl trombų, taip teoriškai paspėliojau. Nors gal nelakstytų skausmas. Dar dėl kojų silpnumo, vyrui nusilpo kojos stipriai po intensyvaus pirminio gydymo, tada po dviejų mėnesių ligoninėj, chemoterapijos, į pirmą aukštą užlipti buvo sunku, nekalbant dabar po reanimacijos. Jam polineuropatija. Kai guldavosi savaitei chemijai būdavo kineziterapija palatoje. Ir dabar reikia nuolat mankštintis, išlaikyti tempą kaip reabilitacijoj. Tik žinoma ne visada pavyksta, nes tai silpna, tai papykina. Rodikliai nuriedėjo, geriama chemija atsideda, gal mažiau pykins. Tiesa po nakties kojos labiau apstingę, kol išsivaikšto.

Smagu girdėti žinias iš seniai pasveikusių ir sėkminga remisija. Saugokitės, bet jūsų vyrui man rodos smagios žinios tokios
Pagal jūsų gydymą ir sveikimą mes orientuojamės, nors atsiliekam visus tris mėnesius per komplikacijas atidėtos chemijos, bet svarbiausia rezultatas.

Ida1, taip globėjas, vyrui po reanimacijos krikštatėviai padovanojo šv.Roko paveikslėlį įrėmintą, tai dabar vežasi kai į ligoninę važiuoja ir turi nepertoliausiai, brangus jam patapo. Aš vakar padėkos intencija užsakiau bažnyčioj, tik auto sugedus, vyrui per sunku su autobusu ir rizika, kai rodikliai pakritę, tai liko namie. Su vaikais atbuvom ir už jį.

Kristule, mano seserei spinduliavimą pradėjo mėnesis po operacijos, viskas gerai. Tiesa nebuvo tokių sunkių fizinių pasekmių. Ir kaip supratau iš čia rašančių gal kiek skiriasi galvos smegenų navikų ir kitų ligų metastazių gydymas. O kaip reabilitacija? Po tokios operacijos skiria, santariškėse yra 3 lygio stacionarinė reabilitacija. Atrodo namuose geriausia, ne iš vieno girdėjau, bet kineziterapeutai įdeda be galo daug darbo statydami žmones ant kojų. Vyrui po reanimacijos reikėjo slaugos, tą aš galiu suteikti ir namuose, nors fiziškai sunku, bet pastatyti ant kojų reikėjo specialisto.
Gera girdėti, kad ramu po ligų.

Nežinau ar verta švitinti, aš labai gailiuosi, kad mes paklausėm gydytojų ir švitinom. Mano mamai buvo tarpas po operacijos 1,5 mėnesio. Ji buvo pradėjusi vaikščioti, galėjo pavalgyti pati, kalbėjo. Po švitinimo - koma, negali net pasišlapinti, problemos su ryjimu, o judesio 0. Gali vieną ranką vos vos pajudinti. Jau antras mėnuo toks. Būna labai retai, kad iš komos išeina, tada atmerkia akis, pasako kelis žodžius. Aš tiesiog žiūriu į metus ir nežinau, ar po švitinimo jums nebus taip kaip mums. Švitinimo metu patinsta smegenys ir tokių atvejų, deja yra.
Aš džiaugiuosi už visus gerus atvejus, bet mūsų - visiškai kitoks. Sakė, jog po to smegenys atitinsta, bet mano mamos būklė absoliučiai nepagerėjo.
Aš pasiūlyčiau pakalbėti su geru gydytoju

Tai kad ją Panevėžys operavo.išvežė greitoji skubiai.o dėl reabilitacijos,kadangi ne pirminis navikas,o metastazė,reabilitacija nepriklauso.Bent taip paaiškino vyro sesei.Nebent šeimistė skirtų
Ir vis atsimenu berods sena pažįstama tėvuko atvejjį,(jei klystu,atsiprašau ) kai savi vietiniai daktarai nurašo ,o onkologiniam visai kitaip į tą ligą žiūri.Gal sakau ir su tais inkstasi,tie panevežiokai urologai pasakė ,kad nieko negali daryti,o gal sakau Vilniuje kitaip būtų. Gal dėlamžiaus nenori daktarai nieko daryti

Giedre.vs. va to ir bijo vyro sesuo,kad dabar mama po operacijos pati valgo,bando stotis,su vaikštyne šiek tiek eina,sėdi laisvai.O sako bijau,kad po švitinimo nepasidarytų blogiau,nei yra dabar.Aš pati linkus ,kad nešvitintų,bet jie vaikai te sprendžia patys.Bet vyro sesei siūlysiu gal, toliau palėkt pasikonsultuoti

Giedre, sveikatos jūsų mamai. Pagalvoju apie jus. Vien tik nuo švitinimo ar ir pooperaciniai kokie nesklandumai gali būtų

willow, prisiminiau neatsakiau, marinavom su actu. Su obuolių sultim marinuoju burokėlius, bet vėliau rudenį, kai gausiai vežam spausti sultis ir uždarinėjam žiemai, tada ir burokėlių prisimarinuot su jom galiu. Kažin kaip aš šiemet susitvarkysiu su tuo reikalu fiziškai, pati neprisitampysiu maišų Kažkaip reikės, daug sulčių išgeriam, kitokių neperkam, geriam savas iš kaimo obuolių. Nebuvau girdėjusi apie burokėlių raugimą, gal reiks išbandyti. Kopūstus raugiam, mėgstam.
Papildyta:
Kristule, sunku, kai reikia kažką nuspręsti. Amžius duoda savo žinoma. Visokių niuansų tų švitinimų, bet negali žinoti kuris sprendimas bus teisingesnis. Jei skubiai operavo, tai buvo kažkokių indikacijų- priepuolis, insultas ar pan
Vyrui galėjo skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, rekomendavo kreiptis į TLK dėl skyrimo stacionare, skyrė, begalo svarbi jam buvo, kad tęstų gydymą reikėjo vaikščioti.

Sveikos. Esu skaitytoja ir kažkada buvusi šios temutės aktyvi dalyvė. Sirgo mano mamytė krūties v.


Mts į ilguosius kaulus neina. Gali būti dubens kauluose,stubure, raktikauliuose, šonkauliuose ir pan ., bet ne žemiau. Ir mts skausmas nevaikšto. Mamytė turėjo mts juosmens srityje nugaroje. Tai buvo neįmanoma jokios padėties surasti. Jei atsiguli - neįmanoma pajudėti ar atsikelti. Jei sėdi, neįmanoma pasėdėti... Iki ašarų. Jokie vaistai nepadėjo (dar liga nebuvo įvardinta). Prifarširuodavo Tramadolio ir viskas veltui - skaudėjo kaip skaudėję. Nuėmė skausmą Zometa , švitinimas ir gal chemija...
Jūsų skausmas panašus į neurologinį. Mano tėveliui kasmet toks atsiranda vaikštantis kojose - tai kulnas, tai kelis, tai blauzda, tai škaunikaulis. Sunku išbūti vienoj vietoj. Ypač naktimis sustiprėja. Kaskart gydytoja išrašo B grupės vit leidžiamų ir dar kažkokių. Ir susitvarko. Tikrai ne tas jums, apie ką galvojat.

Visoms sveikatos, stiprybės ir kantrybės .

Jai pradėjo kojas atiminėti.Bet tas prasidėjo anksčiau,o kadangi anyta nenorėjo pas daktarus važiuoti,nors šeimistė ,pasirodo,ir siuntimus siūlė,bet ana neėme.Tai viena ryta pabudo ir nebejautė kojų.tai per dvi dienas taip suslabo,kad ir skubėjo operuoti.Net sėdėt nebegalėjo
Tik esu tkra,kad jei pasiūlysim jai į Vilnių važiuot tikrai nevažiuos.Nors viltis visada yra

Mano mamai ir reabilitacijoj buvo neblogai. Tokie ir liko prisiminimai, nuveždavom prie ežeriuko, kalbėjomės, o dabar absoliučiai nieko + cukrinis diabetas prisidėjo. Žmogus gyvas, bet kartu jo kaip ir nėra. Mano mama jaunesnė.

Angele, po operacijos vis tiek ji negalėjo savim pilnai pasirūpinti, neišeidavo pasilenkti, susitvarkyti wc. Bet buvo tokie stebuklai kaip vaikščiojimas, nors ir su vaikštyne, galėjimas nusiplauti rankas. Galėjimas palaikyti lėkštutę, šaukštą.

Dabar kai pagalvoju, net nesitiki, kad taip buvo. Atrodo, kad viskas vyksta ne mano gyvenime. Ant patalo jau turbūt 2 mėnesiai +
Papildyta:

Mano mamą rado gatvėj, jai ir atėmė koją ir ranką vieną. Operavo po 2 dienų.