QUOTE(sena pažįstama @ 2014 07 15, 12:41)
Esam jau n+k kartu aptare, kad labai sunku skaityti is musu tarpo isejusiu zmoniu istorijas ir uzuojautos reiskima temoje, bet nemenkiau slogiai veikia ir visos blogos istorijos Man jos pacios gumula gerklej padaro...
Geriau dekim tik geras, su laiminga pabaiga istorijas, kaip sakant, pasidziaukime kitu naujienomis, o blogosios ir taip mus pasieks
Geriau dekim tik geras, su laiminga pabaiga istorijas, kaip sakant, pasidziaukime kitu naujienomis, o blogosios ir taip mus pasieks
Šiandien skaičiau straipsnį apie išgyvenamumą su kiaušidžių vėžiu. na ir toje studijoje aišku rašo, kad maksimaliai stebėtos moterys gyveno 67 mėnesius ar kiek ten. Skaitau ir pagaunu save galvojant "na ir kas, manęs tai neliečia, aš pasveiksiu ir ilgai gyvensiu". Reiktų tokio imuniteto visai neigiamai informacijai. Reik suvokt, kad taip būna, bet neleisti sau išsigąst kažkokia istorija.
Aš dar save guodžiu kartais, jog jei sugebėjau susirgt kiaušidžių vėžiu būdama 22 metų ir dar gana retu (tikrai mažiau nei procentui visos populiacijos taip nutinka) tai viskas įmanoma, kas statistiškai neatrodo labai realu
Nesigąsdinam straipsniais, moterys, gi pagyvensim ir pamatysim kaip mums bus, pirma laiko nereikia savęs laidot