QUOTE(ida1 @ 2014 07 29, 23:15)
sulaukem
.ir as jus apkabinu.nu net palengvejo kazkaip..Stiprekit.o mes miegot visos ir maldu uz ligonius kalbet
ida - operacija jūsų tikrai buvo nelabai ilga, mano mamos 9 valandos buvo. Baigėsi 22 vakaro. Į reanimaciją neleido, liepė ateiti, tik kai bus perkelta. Mano mamai pirma savaitė po operacijos buvo ypatingai sunki, todėl jei turėsi galimybę pasistenk, kaip įmanoma padėti. Manau, kad tą pirmąją savaitę labai to reikia.
Džiugu, kad operacija pavyko.
Papildyta:
QUOTE(Angele @ 2014 07 29, 13:17)
Ida1, sklandžios operacijos vyrui, lengvo pooperacinio laikotarpio, stiprybės jums. Ir tikėjimo bei vilties...
Kaip gražiai parašėte, esat palaikytoja didžiausia temoje. Aš apie willow taip pat galvoju, siunčiu jai stiprybės. Tikiu, kad viltis visuomet kartu su ja. Sveikatos daug ir tikėjimo.
Vyras vakar grįžo po chemijos namo. Papykina, silpnumas, liežuvį skauda... Rodikliai pakrito, neupogeną leidžiu, kilo crb, man širdis kulnuos buvo, bijojau, kad neįsivažiuotų, bet krenta, antibus geria. Spėju ta baimė, kad ir kaip veju, išlįs, po tokių komplikacijų...
Palatoj gulėjo vyras, liga kaip ir mb gydymas truko beveik 3 metus, 11 mėn remisija ir atkrito. Ieško tinkamo kaulų čiulpų donoro. Vis tik norisi orientuotis į jau pasveikusius.
Pritariu, kaip vyras sakė, yra liga gydysimės. Nelengva, bet gyvenam su liga ar šalia jos. Norisi, kad tai nebūtų palietę mūsų šeimos. Nelaidoju, neturiu tokios prabangos. Tai reikštų pasidavimą turbūt. Visada tikėsiu. Ne vienam teko sakyti, nelaidokit ankščiau laiko. Orientuojamės į sveikimą. Kai kuriais laikotarpiais galima sakyti vienai tenka rūpintis vaikais, namais, laiko stygius ir nuovargis apsaugo nuo minčių. Gyvenimas pasikeitė, stipriai. Susidėliojam viską kitaip. Pasveikus susidėliosim dar kitaip, be ligoninių. Dabar džiaugiamės tuo, ką turim. Net graudu, kad pietavom visi kartu, širdis džiaugiasi. Gera girdėti kai migdau mažąją, berniukai šaukia tėti tėti. Žinoma reikia priminti, kad sulipę ant sofos kur prigulė vyras visi trys neužgautų, apgultis
Giedre, man rodos rašiau apie trečio lygio reabilitaciją santariškėse. Nors turbūt yra daugiau indikacijų. Bet mačiau kad ir po galvos operacijos yra. O ir kiek kylančių ligonių mačiau. Tame tarpe mano vyras, matai žmones nuo piršto judinimo iki ėjimo. Kai reikia medicininės priežiūros žinoma sudėtingiau. Nežinau ar rašėte, kas būtent įtakojo pablogėjimą ? Švitinimas? Sesei švitint pradėjo po mėnesio kai po operacijos išleido namo. Po kelių dienų važiuos konsultacijai.
Mano mama buvo reabilitacijoj po operacijos, ten jai buvo pagerėjimas, tačiau po 2-3 savaičių švitinimo labai pablogėjo. Ji visiškai nebevaikšto, tiesiog vieną ranką dar šiek tiek judina, bet padaryti nieko negali. Beveik nekalba, net pasiversti negali, nieko absoliučiai
O jūsų sesei galvoje auglys buvo?
O aš slaugoj susiradau draugių - ateinu visas apšokinėju, paplepam. Laukia jos manęs, kam vaistus paduodu, kam arbatos padarau, ką pamaitinu, kam žodį gerą pasakau. Nes vaikštanti ten 1 moterytė. Bet tokią šilumą randu, tik mamai vakar jau visai blogai buvo. Šiandien geriau truputėlį *---tuo ir džiaugiuosi.
