Onkologines ligos 49

Ida1, sklandžios operacijos vyrui, lengvo pooperacinio laikotarpio, stiprybės jums. Ir tikėjimo bei vilties...


Kaip gražiai parašėte, esat palaikytoja didžiausia temoje. Aš apie willow taip pat galvoju, siunčiu jai stiprybės. Tikiu, kad viltis visuomet kartu su ja. Sveikatos daug ir tikėjimo.
Vyras vakar grįžo po chemijos namo. Papykina, silpnumas, liežuvį skauda... Rodikliai pakrito, neupogeną leidžiu, kilo crb, man širdis kulnuos buvo, bijojau, kad neįsivažiuotų, bet krenta, antibus geria. Spėju ta baimė, kad ir kaip veju, išlįs, po tokių komplikacijų...
Palatoj gulėjo vyras, liga kaip ir mb gydymas truko beveik 3 metus, 11 mėn remisija ir atkrito. Ieško tinkamo kaulų čiulpų donoro. Vis tik norisi orientuotis į jau pasveikusius.

Pritariu, kaip vyras sakė, yra liga gydysimės. Nelengva, bet gyvenam su liga ar šalia jos. Norisi, kad tai nebūtų palietę mūsų šeimos. Nelaidoju, neturiu tokios prabangos. Tai reikštų pasidavimą turbūt. Visada tikėsiu. Ne vienam teko sakyti, nelaidokit ankščiau laiko. Orientuojamės į sveikimą. Kai kuriais laikotarpiais galima sakyti vienai tenka rūpintis vaikais, namais, laiko stygius ir nuovargis apsaugo nuo minčių. Gyvenimas pasikeitė, stipriai. Susidėliojam viską kitaip. Pasveikus susidėliosim dar kitaip, be ligoninių. Dabar džiaugiamės tuo, ką turim. Net graudu, kad pietavom visi kartu, širdis džiaugiasi. Gera girdėti kai migdau mažąją, berniukai šaukia tėti tėti. Žinoma reikia priminti, kad sulipę ant sofos kur prigulė vyras visi trys neužgautų, apgultis

Giedre, man rodos rašiau apie trečio lygio reabilitaciją santariškėse. Nors turbūt yra daugiau indikacijų. Bet mačiau kad ir po galvos operacijos yra. O ir kiek kylančių ligonių mačiau. Tame tarpe mano vyras, matai žmones nuo piršto judinimo iki ėjimo. Kai reikia medicininės priežiūros žinoma sudėtingiau. Nežinau ar rašėte, kas būtent įtakojo pablogėjimą ? Švitinimas? Sesei švitint pradėjo po mėnesio kai po operacijos išleido namo. Po kelių dienų važiuos konsultacijai.

ida, kaip operacija sekėsi?

Tik va pabaige.begsiu lankyt nuo 5.miega dar.budins uz poros valandu.Klausiau daktaro sake operacija lyg ir pavyko

Laukiu Idos. Tikiuosi, jog operacija praėjo sklandžiai.

Temoje reikia truputį optimizmo, tad papasakosiu apie vieną moterį, su kuria bendravo mano mama. Tai moteriai buvo nustatytas v (gaila, bet nepamenu kur konkrečiai). Gydytojai jai žadėjo tik 2 mėn. Moteris grįžo namo, pradėjo artimiesiems ir draugams dalinti savo turtą- indus, kilimus ir pan. Štai jau praėjo 2 metai, o moteris gyva ir nė nežada mirti. Gyvenimas pilnas stebuklų. Tikėkim jais.

O kur optimizmo gaideles? Daktaras pasake-operacija PAVYKO Ir ne siaip koks sundaktaris su virgulemis ta pasake, o pats Kvascevicius, taigi, dziaugtis reikia
O jau ileis nuo 17 valandos, nelaikys net reanimacijoj?

i reanimacija leido ateiti.ten lankymas.nu gerai PAVYKO

Kaip lankiusiai teva po operacijos palatoj ir po plauciu operacijos reanimacijoj, tai patarciau susilaikyti nuo vizito As suprantu, kad norisi pamatyti brangu zmogu, bet:
1. Reanimacijoj toki pamacius, pajungta prie vamzdeliu, lasaliniu, sutvarstyta, bejegi-verksi visa nakti. Ar tikrai to nori, kai pati psichologiskai ir taip vos vos laikaisi?
2. Vis tiek vyras neprisimins, kad lankei ji reanimacijoj, narkoze glusina visus prisiminimus ir sapnus.
3. Pakalbeti su daktaru nepavyks, nes jo pamainos laikas baigesi, isejo namo.

Mano patarimas: aplankyk rytoj vyra is ryto palatoj. Ir vyras nuo vamzdeliu atjungtas bus, suoliuos po koridoriu, tik kad galva aptvarstyta bus, ir jam smagu bus pamatyti zmona, ir daktara rasi, kad pasikalbeti

IKI RYTDIENOS NEISKESIU.PASIILGAU.NEBIJAU AS TU VAMZDELIU...Jau susikombinavau kur vaikus deti .ir kas nuves.

Kaip gali istverti iki rytojaus ,namatant savo mylimo zmogaus.Nieko nera nuostabiau ,kai pabudusi ,salia randi savo vyra,laikanti uz rankos. Kiek suteikia jegu

Būtinai eik, Ida. Daryk, kaip širdis liepia. Po plaučių operacijos kai gulėjau reanimacijoj parą, ir jaučiausi labai blogai - taip norėjau, kad ateitų artimieji... o buvom sutarę, kad ateis tik kai iš reanim. grįšiu , ir jie nėjo.. Nueisi, ranką palaikysi, paglostysi, bus žmogui ramiau, geriau. Stiprybės tau ir apkabinu

Reanimacijoje, spec.lankymo valandom, visus ligonius medikamentiškai "budina" (kurie nėra aišku komoje ir kuriuos įmanoma žadinti), kad jie galėtų pasidžiaugti artimaisiais. Ne visi jie ten prie vamzdelių Vamzdelių prikaišioti tie ligoniukai, kurie dirbtinai ventiliuojami ir pan. O monitorius lankymo valandom irgi dažnai pritildo.
Papildyta:



Žinot, turbūt, kai tik galėčiau iškart palikčiau vyrą, jei jam būtų "per sunku" mane matyti "tokią" reanimacijoje..nesvarbu, su sąmone, be jos, su vamzdeliais, be jų..Kažin ar besugebėčiau kada gyvenime už tai atleisti.
Lygiai kaip, niekad neklausyčiau patarimų eit lankyt ar ne, eičiau. Nes mes kartais neįsivaizduojame ko prašome, kol nepatyrėme..kartais būni paprašęs nelankyt, o po to staugi, nes pasirodo, kad to be proto ilgiesi
Man taip buvo po "remonto"

Uf, kokia gera žinia Pataikiau paklausti Labai jau rūpėjo