Onkologines ligos 49

#205
QUOTE(Angele @ 2014 07 25, 23:18)
Gal bandykit persiorientuoti ne į ligą, o į gydymą, sveikimą. Pagalbą chemoterapijos metu ir po jos jūsų tėčiui, tokių jūsų minčių, kaip baisu kaip baisu jam mažiausiai reikia. Juo labiau jei kenčia jūsų šeima. Su vyru stenkitės optimistiškai, skirkite viens kitam kiek įmanoma daugiau laiko.
Yra sėkmnigai besigydančių, jau rašė jums. Žmogus daržus sodino, derlių raško, su dar sunkesne stadija. Suteikit tikslą, planus, dalinkitės geromis emocijomis apie anūkus.
Kreipkitės į psichologus, onkopsichologijos centre teikiama pagalba ligoniams ir artimiesiems, gal lengviau bus išsikalbėjus.



Tetis visad girdi tik pozityvu mano balsa, visad kalbu optimistiskai, niekad neparodau, kaip blogai jauciuosi, bet paskui visa iskrova yra mano pacios namuose. Suprantu, kad tai yra labai blogai, todel bandau susigriebti-suzinojom apie liga pries keliolika dienu, todel dar ir laiki mazokai praejo galbut. Bet stengsiuosi kaip imanoma nepaluzti, aciu.wink.gif Apie psichologa taip pat pagalvoju.
Atsakyti
#206
QUOTE(ida1 @ 2014 07 26, 10:07)
ji tik mauda ar dar ka turi g.gif

Ne tik maudą. Gydo įvairiom žolėm, įvairias ligas. 4u.gif

QUOTE(Aminija @ 2014 07 26, 11:40)
Galbut klausimas nuskambes savanaudiskai, bet kaip susitvarkote su emocijomis tos moterys, kuriu artimieji serga? Serga mano tetis, prie jo visada esu tvirta, bet snd jau pratruko vyras, sake, kad nebenori buti namuose del tvyrancios nuotaikos.. O man sunku susiimti, vis galvoju apie tai, kad liga baisi ir stadija bloga.Tikrai puola depresija...

Tik vaistai padeda. Bent jau man taip buvo. doh.gif
Atsakyti
#207
QUOTE(Mora* @ 2014 07 26, 03:16)
Ne tik maudą. Gydo įvairiom žolėm, įvairias ligas. 4u.gif
Tik vaistai padeda. Bent jau man taip buvo. doh.gif



Na,as kol kas nieko nenoriu vartoti, tik kartais sedatif suciulpiu pries miega ar kai jau visai neramu..
Atsakyti
#208
Aminija, apie tėvo ligą sužinojai neseniai, todėl dabar taip sunku. Vėliau turėtų kiek palengvėti. Kadaise forumo mergaitės man tai žadėjo. Taip ir buvo. Kai sužinojau apie mamos ligą, kelias savaites be perstojo verkiau. Net gatvėje. Valdžiausi tik prie mamos. Vėliau prasidėjo gydymas. Rinkau įvairią informaciją, palaikiau mamą, net tėvą, kuris mamos gydymo metu gyveno vienas. Tapo lengviau. Nebeverkiu ir tikiu, kad mama pasveiks. Aminija, tikėk ir tu.
Atsakyti
#209
QUOTE(Aminija @ 2014 07 26, 12:40)
Galbut klausimas nuskambes savanaudiskai, bet kaip susitvarkote su emocijomis tos moterys, kuriu artimieji serga? Serga mano tetis, prie jo visada esu tvirta, bet snd jau pratruko vyras, sake, kad nebenori buti namuose del tvyrancios nuotaikos.. O man sunku susiimti, vis galvoju apie tai, kad liga baisi ir stadija bloga.Tikrai puola depresija...

Sunkiai - ypač kai mano mamos atvejis kitoks. Ji jau slaugoj, gydytojai pasakė man viską - kas laukia. verysad.gif Labai sunku matyti žmogaus kančias, o padėti negaliu, su seserim visai nesikalbam. Ji labai supyko ant manęs, kad mamą išvežėm į slaugą verysad.gif O išeities kitos nėra.
Vakar pamačiau, kad atsiranda pragulos, cukrinis diabetas prisidėjo.
Su vyru ir pasikalbėt negaliu, nes mano mama jam buvo gerokai apkartinus gyvenimą, jis jaučia nuoskaudą. Viską laikau viduje. Pasikalbu tik slaugoj su moterytėm. Labai draugiškos - vieno likimo.
Šiandien sode padariau visoms gėlių puokštytes, nuvešiu visoms spalvingų vasaros žiedų. Deja, kai kam paskutinių verysad.gif

Man irgi biški stogelis važiuoja - niekada anksčiau tokių minčių neateidavo, bet žiūriu į savo anytą ir tarsi pavydžiu jai sveikatos. Ji biški jaunesnė už mamą, bet labai geros sveikatos, pasidarius n plastinių operacijų, visokių permamentinių. Matau tą kontrastą ir man labai sunku.
Ji pramogauja, o mano mama - sunkiai serga. Kažkaip kol ta situacija nebuvo tokia beviltiška, man mintys apie gyvenimo kontrastus neužeidavo.

Aš tai užsivertus visokiais darbais - tai laiko mažai galvojimui, bet vistiek visokių minčių ateina.
Ypač labai sunku su vaikais - jie nori visokių pramogų, nes vasara, o man plyšta širdis - labai sunku kur prisiverst išeit. Nes pilno atsipalaidavimo nėra. Bet kažkaip einu į priekį, turiu eiti.

Labai fainos moterys slaugoj - pabendravimas su jom man didžiausias palaikymas.
Atsakyti
#210
Niekada nebuciau davusi savo artimo zmogaus i slaugos ligonine.Pries tris metus palaidojau savo mociute ,kaip mama ir ja slaugiau namuose iki pat paskutiniosios.Nera laiko priziureti ,galima uz slaugos pinigelius pasamdyti ,kokia moterele.Juolab ,kad zmogus sunkiai serga.... verysad.gif ...tokios vietos man tragedija,nezinau ,kaipa s reaguociau ,kai mane ten isvestu ....atskirtu nuo visu
Atsakyti
#211
as dar su klausimu...kiek laiko biopsija daro?
Atsakyti
#212
Buna visaip ,kitiems per dvi savaites pareina atsakymas.As suzinojau trecioj dienoi
Atsakyti
#213
QUOTE(Nireglina @ 2014 07 26, 07:21)
Aminija, apie tėvo ligą sužinojai neseniai, todėl dabar taip sunku. Vėliau turėtų kiek palengvėti. Kadaise forumo mergaitės man tai žadėjo. Taip ir buvo. Kai sužinojau apie mamos ligą, kelias savaites be perstojo verkiau. Net gatvėje. Valdžiausi tik prie mamos. Vėliau prasidėjo gydymas. Rinkau įvairią informaciją, palaikiau mamą, net tėvą, kuris mamos gydymo metu gyveno vienas. Tapo lengviau. Nebeverkiu ir tikiu, kad mama pasveiks. Aminija, tikėk ir tu.



Dekoju uz palaikyma,as tikiuosi,kad atlegs prasidejus gydymui,nes kol kas dar labai greitai graudinuosi,darbe, mieste,visur.Na,tokios kol kas emocijos,labai laukiam gydymo ir tikimes geriausiu rezultatu,pasiduoti negalima:)
Atsakyti
#214
QUOTE(pimpa @ 2014 07 27, 12:09)
as dar  su klausimu...kiek laiko biopsija daro?

Mano mama atsakymą sužinojo už savaitės.
Atsakyti
#215
QUOTE(pimpa @ 2014 07 27, 11:09)
as dar  su klausimu...kiek laiko biopsija daro?

Porą savaičių, jei ne ekstra atvejis.
Atsakyti
#216
QUOTE(skorpe555 @ 2014 07 27, 10:34)
Niekada nebuciau davusi savo artimo zmogaus i slaugos ligonine.Pries tris metus palaidojau  savo  mociute ,kaip mama ir ja slaugiau namuose iki pat paskutiniosios.Nera laiko priziureti ,galima uz slaugos pinigelius pasamdyti ,kokia  moterele.Juolab ,kad zmogus sunkiai serga.... verysad.gif ...tokios vietos man tragedija,nezinau ,kaipa s reaguociau ,kai mane ten isvestu ....atskirtu nuo visu

Mano mamai nepriklauso jokie slaugos pinigai t.yra pirma, o antra yra ne viena liga - man daktarai pasakė, kad jai reikalingas daktaras 24 val. per parą. Namie tokių galimybių nėra. Apie M. Sopočkos hospisą tik patys geriausi atsiliepimai. Moterytė jai nepadės - nes reikalingas specialistas gydytojas šalia ir visą parą.

Mes kažkada 4 metus ir žiūrėjom močiutę namie - tačiau ji buvo po insulto. Pusės kūno nevaldė, bet nėra ką lyginti.

Aišku, kiekvienas turi savo nuomonę visais klausimais, o aš neatėjau čia su niekuo pyktis.
Bet kuriam ligoniukui linkiu daug sveikatos ir nugalėti ligą. mirksiukas.gif
Atsakyti