QUOTE(klopedija @ 2014 07 16, 15:27)
Reiškia, kad automatiškai susikaupdavot taikyti išmoktus įgūdžius.
O tai reiškia, kad turėjo prasmę, išmokote nemikčioti tam tikroje aplinkoje. Tik neišmokote tų įgūdžių taikyti visais kitais gyvenimo atvejais. O tai, o tai reiškia, kad šeimoje buvo nepakankamas dėmesys tų įgūdžių įtvirtinimui. Atsiprašau, nepagalvokit, kad kaltinu tėvus. Gal logopedė per mažai konsultavo, gal pati nelabai klausėte savo tėvų... Vaikai savų tėvų mažiausiai klauso...
Nenoriu gąsdinti, bet polinkis mikčioti yra paveldimas, kaip polinkis sirgti virškinimo trakto, širdies/kraujagyslių ligomis. Tai visiškai nereiškia, kad mama/tėtis kažkuo sirgo, tai ir vaikas sirgs, mama mikčiojo, tai ir dukra mikčios. Bet reikia stebėti, ypač apie trečius gyvenimo metus.
O tai reiškia, kad turėjo prasmę, išmokote nemikčioti tam tikroje aplinkoje. Tik neišmokote tų įgūdžių taikyti visais kitais gyvenimo atvejais. O tai, o tai reiškia, kad šeimoje buvo nepakankamas dėmesys tų įgūdžių įtvirtinimui. Atsiprašau, nepagalvokit, kad kaltinu tėvus. Gal logopedė per mažai konsultavo, gal pati nelabai klausėte savo tėvų... Vaikai savų tėvų mažiausiai klauso...
Nenoriu gąsdinti, bet polinkis mikčioti yra paveldimas, kaip polinkis sirgti virškinimo trakto, širdies/kraujagyslių ligomis. Tai visiškai nereiškia, kad mama/tėtis kažkuo sirgo, tai ir vaikas sirgs, mama mikčiojo, tai ir dukra mikčios. Bet reikia stebėti, ypač apie trečius gyvenimo metus.
kad nebuvo jokio išmokimo ir jokių įgytų įgūdžių. aš ten tiesiog nemikčiojau. nuo pat pirmo karto, kai atėjau. kurį laiką dar pavaikščiojau, bet logopedė pati pasakė, kad nėr prasmės pas ją eit, nes ji nemato, su kuo čia dirbt. antra logopedė pasakė tą patį. aišku, laikai buvo kiti. paskui gyvenimo eigoje pati aptikau, kad mažiausiai mikčioju ten, kur man leidžia mikčioti. o vėliau ir teorinį tam paaiškinimą radau. šiaip gyvenime prisitaikiau taip, kad tiesiog išmokau mikčioti. ne NEmikčioti, o būtent mikčioti, tarsi kalbėti tam tikru būdu. problemų dėl to beveik nebeturiu, nors savo laiku negalėjau net į parduotuvę nueiti ir egzaminus laikiau tik raštu. visgi tikiuosi, kad mano dukra šitos "laimės" nepaveldėjo. daug prisikentėta beje, manau, kad man tuo metu labiau būtų padėjęs psichologas nei logopedas. nežinau, kaip su mikčiojimu dabar dirbama, bet turbūt kažkaip kitaip nei tarybiniais laikais.
LABAI AČIŪ įmetusiai kontaktus, būtinai reiks nueiti.